Naujausios
Seimas apgavo rinkėjus ir ignoravo Prezidentę
Seimas nepritarė Konstitucijos pataisoms, kurios įteisintų tiesioginius merų rinkimus. Rinkėjai liko apgauti. Politikai aiškinasi, kas kalčiausias, liberalcentristai pagrasino trauktis iš valdančiosios koalicijos. Politologai teigia, jog tai akibrokštas ir Prezidentei, raginusiai atsižvelgti į rinkėjų lūkesčius.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Ne konservatorių pažadas
Konstitucijos pataisa liko nepriimta, nes reikėjo 94 parlamentarų balsų, o už ją balsavo tik 88. Prieš balsavo 6 Seimo nariai, o 18 — susilaikė. Pataisai nepritarė daugiausia konservatoriai, kai kurie Liberalų sąjūdžio, Mišrios grupės ir frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai.
Šiaulių apskrities rinkėjų išrinkti parlamentarai vienmandatininkai visi balsavo už Konstitucijos pataisą.
Po balsavimo liberalcentristai pareiškė svarstys, ar likti valdančiojoje koalicijoje.
Premjeras Andrius Kubilius pažėrė kaltinimus socialdemokratų frakcijai — esą jie norėjo tų rinkimų, bet ne visi salėje buvę socdemai balsavo.
Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis „Šiaulių kraštui“ aiškina, jog konservatoriai rinkėjų neapgavo, nes merų tiesioginių rinkimų niekada ir nežadėjo. Rinkimų programoje esanti tik nuostata dėl seniūnų tiesioginių rinkimų: “Taip auginama demokratiška visuomenė“.
K. Masiulis neneigia, kad nuostata dėl merų tiesioginių rinkimų įrašyta į Vyriausybės programą — liberalcentristų reikalavimu. Bet su sąlyga — kad bus susitarta dėl mero įgaliojimų modelio.
Frakcijos kolegų, nepritarusių Konstitucijos pataisai, argumentų K. Masiulis nelaiko „šiaudiniais“. Anot jo, mero reikia stipraus ir veiklaus, o mero funkcijos nebuvo aiškiai apibrėžtos, dėl mero galių nesusitarta.
Liberalcentristų reakciją jis įvardijo „emocijomis“.
Staigių veiksmų nedarys
Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys Algis Čaplikas tvirtina, jog „staigių veiksmų nedarysime, koalicija gali dirbti“. Partneriams tik norėta pabrėžti, jog susitarimų reikia laikytis. Kitaip “pasitikėjimas ir darbų tęstinumas tampa problematišku“.
„Apmaudu, kad pritrūko tik šešių balsų mūsų iniciatyvai įteisinti, — sakė A. Čaplikas “Šiaulių kraštui“. — Juoba kad tai buvo įrašyta į Vyriausybės programą. Mes manėme, kad Vyriausybės programa nerašoma šiaip sau. Bet mus palaikė tik “Tautos prisikėlimo“ frakcija. Ir opozicija gėdingai “balsavo kojomis“.
Anot politiko, balsavimas apnuogino koalicijos situaciją: „Ir didžiausioms, ir mažosiomis frakcijoms reikia suvokti atsakomybę ir dirbti. Jeigu matysime, kad to nėra, bus kiti sprendimai.“
Rimtas signalas
Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius stebisi, kad konservatoriai kaltina kitas partijas „sugriovus“ konstitucinės pataisos priėmimą, kai krūva jų pačių frakcijos narių už ją nebalsavo.
Anot A. Butkevičiaus, visi 18 salėje buvę socialdemokratai balsavo už pataisą, du „pavėlavo“: “Dar aiškinamės, ar tai nebuvo tyčinis pavėlavimas. Bet tie du balsai nieko nebūtų išgelbėję.“
Socialdemokratų lyderio nuomone, tiesioginių merų rinkimų bijoma, nes pasitikėjimas partijomis yra žemas.
„Dešinioji pusė turi tvirtą elektoratą, žino, kad jų atstovų bus išrinkta į savivaldybių tarybas ir taip bus daug lengviau suformuoti valdančiąją daugumą ir turėti savo merą, — sako A. Butkevičius. — Manau, tai yra pagrindinė priežastis.“
Socialdemokratų lyderis neprognozuoja, kad po šio nesėkmingo balsavimo valdančioji koalicija sugriūtų. „Tačiau tai yra rimtas signalas, jog valdančioji dauguma nebegali priimti reikalingų sprendimų“, — teigia A.Butkevičius.
Ar realu, kad opozicija perimtų iniciatyvą?
„Šiandien dar ne, bet po mėnesio gali būti ir kitaip, — sako A. Butkevičius. — Nereikia pamiršti, kad naujos Vyriausybės formavimas priklauso ir nuo Prezidentės. Turės imtis ir Prezidentė veiksmų, nes negalima tik sėdėti ir laukti pasikeitimų.“
PAŽADAS: Konservatorius Kęstutis Masiulis teigia, jog konservatorių rinkimų programoje pažadėti tik tiesioginiai seniūnų, bet ne merų, rinkimai.
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
BAIMĖS: Algirdas Butkevičius, Socialdemokratų partijos lyderis, mano, jog dėl menko visuomenės pasitikėjimo partijomis bijoma tiesioginių merų rinkimų — lengviau partijoms turėti „savą“ merą, kai jis renkamas tarybose.
Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
PROGRAMOS: Liberalcentristas Algis Čaplikas: „Mes manėme, jog Vyriausybės programos nerašomos tuščiai“.
Piotro ROMANČIKO (Elta) nuotr.
Jono TAMULIO nuotr.
Komentaras
Partijos nepasidalijo pyrago
Filosofas profesorius Gintautas Mažeikis teigia, jog tiesioginių merų rinkimų nuolatinis atidėliojimas menkina demokratinius procesus:
— Tiesioginiai merų rinkimai reikštų, jog miestų ir rajonų valdymas taptų skaidresnis. Mažiau priklausomas nuo partijų vidinių interesų ir, vadinasi, nuo įvairiausių vietinių klanų interesų. Būtų aiškesnė politinių valdžių savivaldoje konkurencija. Būtų vienas žmogus, kuris galėtų rodyti visas iniciatyvas.
Tačiau daugiau nei dešimtmetį diskutuojama, kokie įgaliojimai turėtų būtų skiriami merui. Tai yra pagrindinė kliūtis.
Dominuojančios politinės partijos įsivaizduoja, kad mero galios turi būti stiprios, o opozicijoje esančios norėtų jų mažesnių. Dėl to įsivaizduojamo valdžios pyrago, kurio dar nėra, bet kurį jau bandoma dalytis, nuolat klausimas atidedamas. Partijos niekaip nepasidalija to tariamo pyrago.
Tai — demokratinių procesų valstybėje menkinimas, dėl to labai gaila, kad Konstuticijos pataisai nebuvo pritarta.
Šiuo atveju, tai buvo akibrokštas ir Prezidentei, jos raginimui pateisinti žmonių lūkesčius. Prezidentė bando rodyti tvirtą ranką, sustiprinti Prezidento institucijos galias. O Seimas Lietuvoje visada priešinosi Prezidento įgaliojimų ir iniciatyvų stiprėjimui — tai jau tapo tradicija.
Kiekviena partija dabar ginsis, kad apgavo rinkėjus, bet, neabejotinai, rinkėjų lūkesčiai yra apvilti, jie apgauti.
