Naujausios
Ar apsimoka mirti už pusę kainos?
"Respublikos" redakcijos skiltis
Alfredas ZDRAMYS, “Respublikos” žurnalistas
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė pagąsdino, kad nepadidinusi finansavimo kariuomenei Lietuva gali būti išmesta iš NATO. Trūksta pinigų karių pratyboms. Dar baisiau - kariams mokami sumažinti atlyginimai. Praktiškai nebeapsimoka ginti laisvės.
Parodykit Lietuvos samdomos kariuomenės pėstininką, pasiryžusį už Jungtinių Valstijų ar Didžiosios Britanijos laisvę Irake padėti galvą. Kaina - 100 tūkstančių. Arba Afganistane. Už 200 tūkstančių.
Krašto apsaugos ministerija neparodytų. Greičiausiai pateiktų tik ilgiausius sąrašus. Be pavardžių - juk karinė paslaptis! Užtat su kainomis, nes nėra ko slėpti. Lietuva kasmet įsipareigojusi karinėms išlaidoms skirti 2 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP). Ministrė R.Juknevičienė verkia, kad mūsų BVP karui dalis yra nukritusi iki 0,9 procento.
Gal ne karines išlaidas sunk-mečiu didinti reikėtų, o perpus sumažinti įkainius už padėtą galvą? Aišku, dar labiau neapsimokėtų trypti Afganistano akmenynų. Bet gyventi gi reikia. Galima būtų kalbėti ir apie avansinį išmokėjimą. Tegu rikiuojasi karių motinos, žmonos su vaikais į eilutę prie Krašto apsaugos ministerijos.
Sumažinę sąnaudas, dar ne vieną laisvę užsienyje apgintume.
O su sava laisve kaip? Su Tėvyne? Už kiek čia galvą guldytų Lietuvos lietuvių legionieriai? Už pusę kainos visiškai neapsimoka. Afganistane prie jos dar priklauso nemokami kalnų vaizdai ir kiti kelionių įspūdžiai.
Buvo įprasta Lietuvoje mokytis Tėvynę ginti dykai, vien dėl to, kad tai - Tėvynė.
Tėvynė pašaukdavo kiekvieną pūkuotą jaunuolį į privalomąją karinę tarnybą. Kad išmoktų ir savo žemę ginti, ir apsiplunksnuotų. Į netarnavusį net merginos kreivai žiūrėdavo: gal nenormalus?
Tiesos tame žvilgsnyje vis daugėjo. Sulig kiekvienais Lietuvos nepriklausomybės metais ilgėjo sąrašai atleistųjų nuo tarnybos armijoje dėl sveikatos problemų. Dėl tokio mažmožio kaip kreiva nosis niekas neatleisdavo. Armija garantuotai išbrokuodavo tik dėl skysto proto.
Į Tėvynės neprisišauktųjų asmens bylas gulė pluoštai medicinos pažymėlių apie lengvą ir vidutinį debilumą, apie ryškėjančius paranojos požymius arba polinkį į šizofreniją. Statistika negailestinga: tokias diag-nozes medikai dažniausiai konstatuodavo tautos žiedo atžaloms. Ir ministro, ir viceministrų. O kur tuntai svarbių departamentų direktorių su įtakingais pavaduotojais?!
Toliau dar negailestingesnė statistika. Praktiškai visi komisuotieji dėl skysto proto tapdavo universitetų studentais. Praktiškai Tėvynės ateitimi.
Pagalvojus - baisi ateitis: debilavoti mokslininkai, politikai, gydytojai. Stotų prie valstybės vairo, nors, remiantis anomis medicinos pažymėlėmis, tokiems nepatikima net automobilio vairuoti.
Ačiū Juozui Olekui. Nuo besiklostančių ateities nesąmonių prieš dvejus metus išgelbėjo. Atšaukė privalomąją karinę tarnybą. Ačiū ir Rasai Juknevičienei, kad galutinai įgyvendina perėjimo prie samdinių kariuomenės strategiją.
NATO vien samdiniai reikalingi. Ypač už aljanso valstybių pinigus perkami. Savo Tėvynę iš dyko patriotizmo ginantis karys būtų kitoks. Vargu ar svečioje šalyje ranką pakeltų prieš vaiką, moterį ar tenykštį karį patriotą. Nes kam jam svetima laisvė, jei namie savą turi? Kurią saugoti privalo. Kai Tėvynė pašauks.
Tik ji nepašauks. Tėvynei burna užkišta NATO vėliava. Kuri nėra jokios šalies simbolis. Simbolizuoja tik užkariautojus.
