Naujausios
Kovotojos vaizdeliai ir moralas
Šiauliuose gerai žinomos visuomenininkės, įvairių pilietinių akcijų iniciatorės, buvusios savivaldybės Tarybos narės Irenos Vasinauskaitės vyrui priklausanti sodyba Šiaulių rajone, Aukštelkės kaime, kaimynams tapo sopuliu. Skundžiasi, kad skęsta Sąjūdžio pirmeivių Šiaulių klubo pirmininkės šeimos šiukšlėse, o pro šalį eina su akmeniu rankose, kad spėtų apsiginti nuo į gatvę ištrūkusių šunų.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
„Tapome įkaitais“
Dalis aukštelkiškių pikti: argi piketus už švarią aplinką, tradicinę šeimą, prieš smurtą mokyklose, mokesčių didinimą bei gėjų eitynes inicijuojanti I. Vasinauskaitė nebesugeba pasirūpinti savo kiemu?
„Tapome Irenos Vasinauskaitės ir Algimanto Končiaus šeimos įkaitais, — pagiežos neslėpė į “Šiaulių kraštą“ kreipęsi aukštelkiškiai. — Nebežinome, kur kreiptis, kad sodyba bent išoriškai būtų aptvarkyta — dabar gėda nuo svečių, kurie niekaip negali atsistebėti, kokio šiukšlyno pašonėje gyvename.“
Gyventojai kreipėsi į Šiaulių kaimiškąją seniūniją, rajono policiją, aplinkosaugininkus, o šįkart ir — į „Šiaulių kraštą“.
Ar spalvos nesutirštintos?
Aukštelkė. Ateities gatvė. Iš tolo matyti ant žaliosios vejos iš gatvės pusės surikiuotų keliolikos įvairių rūšių, matmenų ir paskirties transporto priemonių eilę. Sunkvežimiai senutėliai, greičiausiai neeksploatuojami ir tinkantys tik metalo laužui. Vieno ar dviejų sunkvežimių priekabose sukrautas kalnas įvairaus diametro laidų.
Kairiau, ant pievos, padrikai išversta didelė krūva akmenų. Dviaukštį Irenos Vasinauskaitės vyrui priklausantį namą juosia tankūs vaismedžiai. Kitos tokios sodybos visoje Ateities gatvėje nėra. Gyventojai sako, kad kitos tokios nerasi visoje Aukštelkėje.
Pasak žmonių, metalo supirkimu daug metų besiverčiantis A. Končius dėl netvarkos, kuri drasko akis, buvo įspėtas ne tik kaimynų, bet ir kaimo bendruomenės vadovų.
Prašyta neužstatyti transporto priemonėmis bent jau kitoje kelio pusėje gyvenančių kaimynų sodybų. Tąsyk žmonių prašymų paklausyta.
Deginamo plastiko tvaikas
Žmonės kalbėjo ne tik apie netvarką. Dar visai neseniai kaimynai juos esą „lepinę“ ir aitriais deginamos plastmasės dūmais. A. Končius degindavęs laidų plastmasę.
Kvapo, anot žmonių, būta tokio, kad, A. Končiaus kieme verdant šiam darbui, kaimynai skuosdavę į namus ir duris sandariai uždarydavę, kad kenksmingas kvapas jų nepasivytų.
Dėl lydomos plastmasės dūmų ir kvapo kaimynai net kreipęsi į rajono aplinkosaugininkus. Šie informavo lauksiantys iškvietimo, kada laidai bus deginami.
„Plastmasės tvaiko dabar nebejaučiame, — “Šiaulių kraštui“ sako netoliese gyvenantis kaimynas. — Gal Algis įsiklausė į mūsų prašymus nedeginti plastmasės kaime, o važiuoti į pamiškę...“
Kaip tyčia padvelkia pavasarinis vėjelis. Plastiko tvaikas užlenkia nosis. Gal nuo sunkvežimio priekaboje, gatvės pašonėje, sukrautų „plikų“ laidų?
Keturkojė bėda
Pro garsiosios visuomenininkės vyro sodybos tvorą, užšokęs ant patvorėje sukrautų padangų krūvos, strykteli šuo. Vos už keliolikos metrų matyti atbėgantys vaikai. Pamatę šunį vaikai sustoja. Akivaizdu, bijo.
Anot kaimynų, I. Vasinauskaitės keturkojai į gatvę išbėga kone kasdien.
Gyventojai nuo piktokų šeimos šunų bandantys saugotis — eina kitu keliu arba pasirūpina akmenimis.
Aukštelkiškė Petronėlė prisimena sykį savo anūką radusi kaimynų darže — taip smarkiai jį I. Vasinauskaitės šuo vijęsis. Kita kaimynė anūkės visuomet einanti pasitikti — bijo, kad palaidi šunys neužpultų.
Praėjusių metų rugpjūčio 22 dieną šuo apkandžiojo šalia gyvenančią Nijolę Milinavičienę.
Pasak aukštelkiškės, tądien namuose buvusi ir pati I. Vasinauskaitė. Ji tik pašaukusi išsilaksčiusius šunis, ir nuėjo.
Apie incidentą N. Milinavičienė informavo policiją. Pareigūnai, surašę protokolą dėl pažeistų gyvūnų laikymo taisyklių, medžiagą perdavė Šiaulių kaimiškajai seniūnijai. Seniūnas Jonas Obrikas už gyvūnų nepriežiūrą A. Končiui skyrė 400 litų baudą.
A. Končius su seniūno sprendimu nesutinka. Šiuo metu Šiaulių apygardos administraciniame teisme nagrinėjamas jo skundas dėl seniūno skirtos baudos. Aukštelkiškis teismą bando įtikinti, kad kaimynę apkandžiojo ne jo šuo, todėl esą ir bauda dėl gyvūnų nepriežiūros yra neteisėta, todėl turinti būti panaikinta.
Ne šuo, o poIitika
Kalbiname garsiąją kovotoją prieš neteisybę Ireną VASINAUSKAITĘ:
— Kaimynai pikti dėl netvarkos aplink jūsų sodybą. Sako kentę ir deginamo plastiko dūmų tvaiką. Ar neįmanoma rasti kompromiso?
— Šios sodybos savininkas yra mano vyras. Čia oficialiai yra registuotas jo verslas, Mokesčių inspekcijoje mokami mokesčiai. Ir šituo adresu yra ne šiaip sau gyvenamoji sodyba, o jo darbas.
Žmonės kažkodėl užuodžia dūmus tada, kai mano vyro net namuose nėra. Tiesą sakant, man sunku komentuoti, nes aš čia būnu rečiau nei mano vyras.
— Ką galėtumėte pasakyti apie incidentą, kuomet šuo apkandžiojo jūsų kaimynę. Tuomet gi buvote sodyboje?
— Tuo metu viriau uogienę, išgirdau kažką šaukiant. Pamačiau, kaip moteriškė stovi už kaimynų tvoros, o šunys eina per gatvę. Kažkas paliko neuždarytus vartelius. Labai daug slyvų sodyboje buvo, jei kažkas buvo įėjęs tų slyvų pasiskinti, tai ir paliko vartus.
Turiu filmuotą medžiagą, kaip tą dieną prie mūsų vartų buvo atėjęs šuo labai panašus į mūsiškį. Beveik dvynukas, toks pat pilkas tik šiek tiek juodesne nugara. Mūsų trys šunys tuo metu buvo kieme.
— Tai jūs neigiate, kad kaimynę apkandžiojo jūsų šuo?
— Aš bandžiau kaimynams parodyti, kad nežinau, kieno čia tas šuo atbėga pas mūsų tris šunis. Bet jiems smagiau galvoti, kad tai yra šito sklypo šuo. Nu tegul galvoja.
— Gal vis tik pavyktų su kaimynais susitarti?
— Čia yra vyro verslo vieta. Taip kad, jei kas savo name ar daugiabuty yra įregistravęs verslo vietą, niekam neturėtų būti pikta. Skundžiasi tie kaimynai, kurie nestatė šitų namų, o atvažiavo tik gyventi. Kiti nesiskundžia, supranta, kad reikia dirbti, o ne pliurpti ir skųsti kitus.
Žmonės nusivils: aš išėjau iš viešo gyvenimo ir į politiką nebegrįšiu, vien todėl, kad nebekliūtų šunys ir nebekliūtų vyro veikla.
— Netvarkos aplink sodybą gyventojai greičiausiai nesieja su politika.
— Sodyba yra sutvarkyta. Ir sutvarkyta mano vyro ir jo motinos. Ką galiu padaryti? Tegul kalba žmonės ir tegul nesvietiškai nusivilia: politikoje Vasinauskaitės nebebus, kad vyras galėtų daryti verslą Lietuvoje. Aš nebesu Taryboje, nebesu niekur, aš irgi turiu savo verslą.
— Grįžkime prie šunų. Jūsiškis keturkojis ką tik perlipo tvorą. Gal vis tik derėtų jais pasirūpinti?
— Nu jeigu jūsų akivaizdoje. Kaip pasakyt... Aš irgi bijau šunų, tik gal moku su jais elgtis — nebėgu, nešaukiu (...) Mano toks moralas.
POLITIKA: Žinoma visuomenininkė Irena Vasinauskaitė kaimynų skundus dėl šunų ir netvarkos priima kaip iššūkį dėl politikos.
SENIENOS: sodybą supa seni automobiliai.
PAMINKLAS: Aukštelkės bendruomenės pirmininkė Violeta Budreckienė sakė, kad prieš neteisybes kovojančios I. Vasinauskaitės šeimos kiemas — paminklas, kaip nereikia tvarkytis.
LAIDAI: Kaimynų akis „džiugina“ kalnas nudegintų laidų.
ŠUO: palaidas kiemo sargas perlipo per tvorą, palakstė gatve ir, palipęs ant patvoryje sukrautų padangų, grįžo į kiemą.
KOVA: Ateities gatvės kaimynai sako nuleidę rankas — kova prieš netvarką tolygi kovai su vėjo malūnais.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
