
Naujausios
Didžiąją albumo dalį sudaro P. Kaminsko šeimos kolekcija. Dailininko Geraldo Bagdonavičiaus (1901– 1986) scenovaizdžio eskizai, senųjų Šiaulių vaizdelis tušu, žymių lietuvių menininkų Igno Budrio (1933– 1999), Adomo Jacovskio, Antano Kmieliausko (1932– 2019), rusų tapytojo Aleksandro Boloniovo darbai. Seniausias datuojamas kūrinys – Lenkijos ir Lietuvos grafiko, tapytojo Mykolo Elvyro Andriolio (1836– 1893) nedidelio miestelio ant Vyslos kranto graviūra. Publikuojama lietuvių, užsienio šalių dailininkų kūrinių: šiaulietės Joanos Taujanskienės (1924– 1983) scenovaizdžio eskizai, Vytenio Rimkaus satyriniai piešiniai iš serijos "Sienlaikraščių epocha", Vytauto Palaimos (1911– 1976), Michailo Percovo, Žibunto Mikšio (1923– 2013) bei kitų kūrėjų darbai.
Albumo viršelyje – vokiečių dailininko Makso Riomerio (1878– 1960) akvarelė su Pirmojo pasaulinio karo metų Šiaulių vaizdais. Kūrinys dedikuotas 1915 m. vokiečių kariuomenės Šiaulių komendantui H. Stiftui.
Daugiausia – šiauliečio Antano Krištopaičio (1921– 2011) darbų: 94 akvarelės, 21 aliejinės tapybos paveikslas ir keli piešiniai. Gali būti, kad tai gausiausias dailininko kūrinių publikavimas po "Maldžio fondo" 2007 m. išleistų albumų "Lietuvos bažnyčios", "Lietuvos medžiai", "Lietuvos malūnai".
P. Kaminsko kolekcijoje saugomos A. Krištopaičio akvarelėse taip pat nemažai Lietuvos bažnyčių, vėjo malūnų: Šniūraičių (Radviliškio r.) medinė bažnytėlė, Sakalų (Pakruojo r.) vėjo malūnas. Dvi akvarelės nulietos 1976 metų kovą ir birželį po Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčios gaisro.
Daugiausia darbų iš Sibiro, kur nuo 1940 metų A. Krištopaitis lageriuose ir tremtyje praleido 16 metų. Lageryje A. Krištopaitis pradėjo reikštis kaip apipavidalintojas, kopijuotojas, dailininkas. Keletą metų jis dirbo Ulan Udė (Buriatija) operos teatro dailininku. Todėl ir jo akvalėse – Ulan Udė vaizdai, spektaklių scenovaizdžių eskizai, personažų ir artistų portretai.
Keliolika kūrinių iš tremties vietų: Krasnojarsko krašto peizažai akvarele ir aliejumi. Charakteringas, iliustratyvus aštuonių retro akvarelių ciklas, kuriose – 50-ųjų metų sunkvežimiai, jų vairuotojai, garažai, peizažai su mašinomis.
Antroje albumo dalyje publikuojami kūriniai iš kitų šiauliečių kolekcininkų rinkinių. Tai – Medos Narbutaitės-Dilinskienės, Boneventūro Šalčio, Viktoro Ostašenkovo (1943– 2012), Algio Griškevičiaus, Algimanto Švėgždos (1941– 1996), Kazio Šimonio (1887– 1978), Eduardo Juchnevičiaus (1942– 2011), Vladimiro (Vlado) Karatajaus (1925– 2014), Sergėjaus Vorobjovo, Arūno Vasiliausko, Vitos Žabarauskaitės, Vido Pinkevičiaus (1949– 2012) ir kitų dailininkų darbai.
P. Kaminsko sudarytą albumą palydi profesoriaus V. Rimkaus straipsnis "Dailės kokecijos". Rašoma, kad šalia didžiųjų Lietuvos privačių meno kūrinių kolekcijų atsiranda ir mažesnių rinkinių, kuriuos kaupia patys dailininkai, kultūros darbuotojai, meno mėgėjai. "Apskritai tokie rinkiniai yra savotiškas visuomenės, valstybės kultūros lygmens rodiklis. Paprastai tokias kolekcijas žino tik nedidelis artimųjų, bendradarbių ratas, todėl katalogų ar net albumų pasirodymas reikšmingai praturtina kultūros panoramą."
Tęsiant V. Rimkaus mintis galima sakyti, kad šis albumas parodo, kad ir Šiauliuose yra nemažai privačių meno kūrinių kolekcijų, rinkinių. Tai gali būti ir siūlymas miesto galerijoms rengti parodas iš privačių vietos kolekcininkų rinkinių.
P.Kaminskas yra išleidęs albumų-katalogų iš savo atvirukų, senųjų fotografijų, ženkliukų kolekcijų.