Užventis paminėjo 150-ąsias Jono Smilgevičiaus gimimo metines

Mo­nog­ra­fi­ja – gim­ta­die­nio do­va­na

Va­sa­rio 13 -ąją Už­ven­čio kraš­to mu­zie­ju­je pri­sta­ty­ta hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­ro Val­do Se­le­nio mo­nog­ra­fi­ja "Nep­rik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ras Jo­nas Smil­ge­vi­čius".

Mo­nog­ra­fi­jos pri­sta­ty­mas be­veik su­ta­po su Jo­no Smil­ge­vi­čiaus gim­ta­die­niu. Jis gi­mė 1870 me­tais va­sa­rio 12 die­ną Tel­šių ap­skri­ty­je, Al­sė­džių vals­čiu­je, Šo­nių kai­me. Va­sa­rio 12 -ąją ši mo­nog­ra­fi­ja bu­vo pri­sta­ty­ta Vil­niu­je, Sig­na­ta­rų na­muo­se.

Vie­nas svar­biau­sių J.Smil­ge­vi­čiaus gy­ve­ni­mo tarps­nių su­si­jęs su Už­ven­čiu. 1909 me­tais bū­si­ma­sis sig­na­ta­ras įsi­gi­jo Už­ven­čio dva­rą. Čia už­vei­sė pie­ni­nių gal­vi­jų ban­dą, už­sė­jo ta­ba­ko plan­ta­ci­ją, įren­gė mo­der­nų van­dens ma­lū­ną, lentp­jū­vę, ply­ti­nę. Ūki­nin­ka­vo iki pat sa­vo gy­ve­ni­mo pa­bai­gos – 1942-ųjų me­tų. Ir am­ži­no poil­sio at­gu­lė Už­ven­čio ka­pi­nė­se.

Is­to­ri­kas, hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­ras Val­das Se­le­nis pri­sta­ty­ti sa­vo mo­nog­ra­fi­jos į Už­ven­tį at­vy­ko su ki­tais ko­le­go­mis is­to­ri­kais hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­rais Dan­gi­ru Ma­čiu­liu iš Lie­tu­vos is­to­ri­jos ins­ti­tu­to ir Au­re­li­jum Gie­da iš Vil­niaus uni­ver­si­te­to.

Jo kny­ga – tai pir­mo­ji mo­nog­ra­fi­ja apie vie­ną ma­žiau­siai iš­gar­sin­tų 1918 me­tų Lie­tu­vos Nep­rik­lau­so­my­bės ak­to sig­na­ta­rą Jo­ną Smil­ge­vi­čių.

Ra­šo­ma dar vie­na kny­ga

Praė­ju­siais me­tais Už­ven­ty­je lan­kė­si ir is­to­ri­kas Al­gir­das Gri­ga­ra­vi­čius, taip pat ra­šęs mo­nog­ra­fi­ją apie J. Smil­ge­vi­čių, do­va­no­jęs Už­ven­čio kraš­to­ty­ros mu­zie­jui daug straips­nių, nuo­trau­kų ir ki­tos ar­chy­vi­nės me­džia­gos apie sig­na­ta­rą. Ta­čiau kol kas ne­ga­vo fi­nan­sa­vi­mo iš­leis­ti mo­nog­ra­fi­jos.

Kaip in­for­ma­vo už­ven­tiš­kė mu­zie­ji­nin­kė Mil­da Kny­ze­lie­nė, is­to­ri­kas A. Gri­ga­ra­vi­čius ir to­liau pa­lai­ko ry­šį su Už­ven­čio mu­zie­ju­mi, siun­čia vis nau­jos in­for­ma­ci­jos apie J. Smil­ge­vi­čiaus gy­ve­ni­mą ir veik­lą Už­ven­čio kraš­te. Gau­ta uni­ka­lia, nie­kur ne­skelb­ta me­džia­ga vis pa­pil­do­ma mu­zie­jaus eks­po­zi­ci­ja. Iš jo at­siųs­tų re­tų do­ku­men­tų pa­reng­ta ir pa­ro­da 150- osioms J. Smil­ge­vi­čiaus gi­mi­mo me­ti­nėms.

A. Gri­ga­ra­vi­čius M. Kny­ze­lie­nei mi­nė­jęs, jog jau pa­vy­ko gau­ti fi­nan­sa­vi­mą, tad tu­rė­tų pa­si­ro­dy­ti ir jo mo­nog­ra­fi­ja apie J. Smil­ge­vi­čių.

Lie­tu­viš­kos pra­mo­nės pra­di­nin­kas

V. Se­le­nio mo­nog­ra­fi­jo­je Va­sa­rio 16-osios Ak­to sig­na­ta­ras ir Lie­tu­vių moks­lo drau­gi­jos na­rys Jo­nas Smil­ge­vi­čius api­bū­di­na­mas kaip ūkiš­kas ir pra­gma­tiš­kas žmo­gus, vi­sa­da sie­kęs ge­riau­sio įma­no­mo re­zul­ta­to ne tik sau, bet ir sa­vo tau­tai bei vals­ty­bei.

Ag­ro­no­mi­jos moks­lus jis stu­di­ja­vo Ka­ra­liau­čiaus ir Ber­ly­no uni­ver­si­te­tuo­se. Ten įgy­tas ži­nias ir nau­jo­ves tai­kė, kel­da­mas tė­vy­nės že­mės ūkį ir pra­mo­nę.

Po­li­ti­nė J. Smil­ge­vi­čiaus veik­la tru­ko neil­gai. 1917 me­tais jis bu­vo vie­nas iš Lie­tu­vių kon­fe­ren­ci­jos Vil­niu­je or­ga­ni­za­to­rių ir da­ly­vių. Bu­vo iš­rink­tas į Lie­tu­vos Ta­ry­bą. 1918 me­tais drau­ge su ki­tais Ta­ry­bos na­riais pa­si­ra­šė Lie­tu­vos vals­ty­bės at­kū­ri­mo ak­tą. 1920 me­tais iš­rink­tas į Stei­gia­mą­jį Sei­mą, ku­ria­me dir­bo fi­nan­sų ir biu­dže­to ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ku. 1921 me­tais įstei­gė Lie­tu­vos kre­di­to ban­ką, o 1925 me­tais iš­rink­tas Lie­tu­vos ban­ko ta­ry­bos na­riu.

Jis pa­si­žy­mė­jo kaip po­li­ti­kas pra­kti­kas, ku­riam la­biau­siai rū­pi sa­vo kraš­to ūkis bei eko­no­mi­ka. J. Smil­ge­vi­čius bu­vo vie­nas pa­grin­di­nių ak­ci­nių bend­ro­vių „Ne­mu­nas“, „Du­by­sa“, „Miš­kas“, „Ne­ris“, „Si­dab­ri­nė la­pė“ stei­gė­jų ir ak­ci­nin­kų, „Vi­li­jos“ bend­ro­vės Vil­niu­je (1911 m.) kū­rė­jas. Pa­ra­šė kny­gą „Pie­ni­nin­kys­tė Lie­tu­vos ūki­nin­kams“.

Tad pa­grįs­tai lai­ko­mas lie­tu­viš­ko vers­lo ir pra­mo­nės pra­di­nin­ku.

Mo­nog­ra­fi­ja su­lip­dy­ta iš frag­men­tų

Iki šiol Jo­nas Smil­ge­vi­čius bu­vo vie­nas ma­žiau­siai ži­no­mų ir Lie­tu­vos vi­suo­me­nei pri­sta­ty­tų sig­na­ta­rų. To­dėl V. Se­le­nio mo­nog­ra­fi­ja jo 150- ųjų gi­mi­mo me­ti­nių pro­ga – pui­ki do­va­na. Mo­nog­ra­fi­ją iš­lei­do Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis mu­zie­jus.

Gal­būt anks­čiau mo­nog­ra­fi­jų ne­pa­ra­šy­ta dėl šal­ti­nių apie J. Smil­ge­vi­čių frag­men­tiš­ku­mo. Sig­na­ta­ras ne­mė­go ra­šy­ti apie sa­ve, ne­pa­li­ko nei die­no­raš­čio, nei at­si­mi­ni­mų.

Is­to­ri­kas V. Se­le­nis ži­nių apie sig­na­ta­ro gy­ve­ni­mą ieš­ko­jo dau­gy­bė­je šal­ti­nių. Rė­mė­si Ber­ly­no uni­ver­si­te­to ar­chy­vo do­ku­men­tais, ieš­ko­jo in­for­ma­ci­jos lie­tu­vių spau­do­je, ar­chy­vuo­se.

Ei­se­na sig­na­ta­ro gar­bei

Už­ven­čio kraš­to mu­zie­ju­je vei­kia pa­ro­da „Jo­no Smil­ge­vi­čiaus gy­ve­ni­mo ir veik­los pėd­sa­kais“, ku­rio­je eks­po­nuo­ja­mos re­tai kur ma­ty­tos ar vi­sai neeks­po­nuo­tos do­ku­men­tų ko­pi­jos, nuo­trau­kos ir laik­raš­čių straips­niai.

Kaip ir kas­met ant sig­na­ta­ro ka­po Už­ven­čio ka­pi­nė­se pa­dė­ta iš Lie­tu­vos pre­zi­den­tū­ros par­vež­ta gė­lių puokš­tė. J. Smil­ge­vi­čius pa­gerb­tas ir už­ven­tiš­kių ei­se­na.

Už­ven­čio kul­tū­ros cent­re su­reng­tas šven­ti­nis mi­nė­ji­mas. Is­to­ri­nius įvy­kius ap­žvel­gė Už­ven­čio Šat­ri­jos Ra­ga­nos gim­na­zi­jos mo­ky­to­ja - me­to­di­nin­kė Jū­ra­tė Ma­zi­liaus­kie­nė ir jos mo­ki­niai.

Kon­cer­ta­vo Už­ven­čio kul­tū­ros cent­ro Vai­gu­vos sky­riaus miš­rus vo­ka­li­nis an­samb­lis, va­do­vau­ja­mas Jur­gi­tos Mic­ke­vi­čie­nės.