Naujausios
Blaškėsi tarp Anglijos ir Lietuvos
Milda ir Ignas – abu šiauliečiai, tačiau likimas juos suvedė Anglijoje. Ignas ten išvyko laimės ieškoti dar 2011 metais. Milda 2014 metais nusprendė ten paatostogauti ir liko dešimtmečiui. Susipažino abu 2017 metais per socialinius tinklus. Porą mėnesių susitikinėję ėmė savo gyvenimą kurti kartu. Po metų susituokė, dar po metų susilaukė pirmojo sūnaus. Praėjus ketveriems metams šeima pasipildė dar vienu sūneliu.
Jauni žmonės pasakoja, kad mintys apie grįžimą gyventi į Lietuvą ėmė suktis prieš penkerius metus. Grįždavo atostogų į Lietuvą, tačiau ir vėl traukdavo atgal į Angliją, nes ten buvo jų namai, verslas. Blaškėsi, atrodė, kad neturi savo tikrosios vietos nei vienoje, nei kitoje šalyje.
Atėjo metas, kai pirmagimiui reikėjo pradėti lankyti mokyklą, nes Anglijoje vaikai mokosi nuo 5 metų. Jau buvo išrinkę vaikui mokyklą, užregistravę, tačiau likus dviem savaitėms nusprendė: viskas, grįžta į Šiaulius. Per 3–4 mėnesius ir parsikraustė.
Ignas pasakoja, kad Anglijoje pradėjo nuo darbo laukuose. Anglų kalbos beveik nemokėjo, tad nebuvo ką rinktis. Po metų išvažiavo dirbti į statybas Londone. Vėl grįžo atgal į laukus. Kai pramoko anglų kalbą, dirbo fabrikuose. Pagaliau gavo gerą darbą fabrike, gerą atlyginimą ir dirbo ten 8 metus. Ignas dirbdavo po 12 dienų per mėnesį, turėjo daug laisvo laiko. Kilo mintis papildomai užsiimti automobilių priežiūra. Iš pradžių važiuodavo pas klientus į namus, ten nuplaudavo, išvalydavo automobilius.
Pamažu ši veikla įgavo pagreitį, o šeimai įsikūrus nuosavame name, jau savo garaže mašinas plaudavo, valydavo vidų, poliruodavo, dengdavo keraminėmis nano dangomis. Turėjo darbuotoją, kurį siųsdavo pas žmones toliau prižiūrėti atnaujintą automobilį – įvertinti, nuplauti, išsiurbti.
Ignas pasakojo, kad patirties šiek tiek turėjo, nes prieš išvykdamas į užsienį, kai dar mokėsi mokykloje, kolegijoje, po pamokų, užsiėmimų automobilius plaudavo „Švarūnėje“.
Į Šiaulius vyras grįžo vedinas minties, kad ir čia darys tą patį. Parvykę lapkričio mėnesį įsikūrė nuomojamame bute ir nusprendė iki pavasario pailsėti. Bet ištvėrė tik du mėnesius. Sausio 2 dieną pradėjo darbą Tilžės gatvėje išsinuomotame naujame moderniame garaže, kurį nusižiūrėjo dar būdami Anglijoje.
Verslui rinkosi brangesnę, tačiau klientams patogesnę vietą
Čia, įmonės „Mile Detailing“ garaže, mes su Milda ir Ignu ir susitikome. Garažas priminė grožio saloną, tik grožio paslaugos čia teikiamos ne moterims ar vyrams, o jų automobiliams. Visur švaru, ant sienų lentynėlėse sukrauti buteliukai – atspalviams pereinant nuo šviesiausio iki tamsiausio. Garaže lyg iš gamyklos ką tik išvažiavęs blizgantis sportinis „Porsche“ jau laukė savo šeimininko.
„Buvome nusiteikę, kad nebus čia viskas greitai, kad vėl pradedame viską nuo nulio. Nauja vieta, reikės laiko įsivažiuoti. Tris mėnesius padirbome ir jau nebespėjame. Jau ir patalpas įsirenginėjame didesnes, ir apie žmogų dar vieną galvojame. Patirties turime, reklamuotis neblogai sekasi, darbus atliekame gerai ir kol kas jų turime“, – sako Ignas.
Jis juokiasi, kad darbą pradėjo pačiu blogiausiu momentu – iškart po naujamečių švenčių, kai žmonės taupo, o lauke – šalčiai ir sniegas. Bet vyras negalėjo sėdėti be darbo. Nusprendė, kad kuo greičiau pradės, tuo greičiau įsivažiuos.
Jis neslepia, kad išsinuomojo vieną brangiausių garažų, bet jiems reikėjo, kad čia galėtų automobilį ir nuplauti. Jiems buvo svarbu patogi klientui vieta, gera, švari, prižiūrima. Be to, čia įrengtos vaizdo kameros, yra apsauga, automobilius gali palikti saugiai.
„Kaip kalbame su klientais, nelabai Šiauliuose yra tokių vietų, kur būtų viskas vienoje vietoje – plovimas, vidaus valymas, poliravimas, keramika. Nusiplauti turi savitarnoje ir kokybė jau kita“, – akcentuoja skirtumą jaunas verslininkas.
Automobiliui padeda išlaikyti jaunystę
Ignas garaže dirba kartu su žmona. Paslauga, kuri vadinasi „detailingu“, – tai veikla, kuri užtikrina geriausią įmanomą transporto priemonės būklę, pirmiausia kosmetinę, ne mechaninę. Išsamios detalės pasiekiamos pašalinus matomus ir nematomus teršalus iš automobilio vidaus ir nupoliruojant išorę iki originalios, dėmių neturinčios apdailos.
Ignas mini pavyzdį: „Jei valai automobilio ratus, nuvalai ir iš vidaus, kiekvieną tarpelį išplauni. Kiekvienam ratui naudojama atskira švari šluostė.“
Taip atnaujinamos ir „pagyvenusios“ mašinos, ir naujos.
„Paimame naujas mašinas, kiek reikia patvarkome ir uždedame kelerių metų apsaugą. Mašiną prižiūrime ir toliau. Po 3 metų ji atrodys kaip nauja“, – tikina verslininkas.
Padengus keramika – uždedama lako sluoksnio danga, kuri yra kietesnė už automobilio laką, atspari purvui, pabraižymams. Skirtingos dangos tepamos ant kėbulo, langų, ratų. Nenaujos mašinos restauruojamos į panašų lygį, kaip atrodė naujos.
„Mes dirbame su klientais, kurie rūpinasi savo automobiliu, nori jį prižiūrėti. Mums jokio skirtumo, kiek jis kainuoja. Jei žmogus nori prižiūrėti savo automobilį, tai jis yra mūsų klientas, bet ne tas, kuris automobilį nusiplauna kartą per pusę metų. Mūsų klientai yra mašinų entuziastai, kurie nori, kad jų automobilis gerai atrodytų. Mes padedame išlaikyti mašiną kuo geresnės būklės, kad išlaikytų kuo aukštesnę jos vertę“, – Ignas apie savo darbą galėtų kalbėti be pabaigos.
Jis džiaugiasi, kad jam pavyko savo hobį paversti karjera. Dirba 6–7 dienas per savaitę. Parveža žmoną vakare namo su vaikais ir apsisukęs vėl grįžta į garažą. Milda nepyksta, nes ir taip su vyru daug laiko praleidžia – ir namie, ir darbe. Buvo nerimo, kaip pavyks sutarti, bet sako viskas geriau, nei tikėjosi. Darbe sprendžia darbo reikalus, o namuose rūpinasi šeima.
Svajonė – „detailingo“ salonas – pamažu virsta realybe
Ignas juokiasi, kad pradėjęs savo verslą tikėjosi turėti daug laisvo laiko ir pinigų, tačiau laisvą laiką teko užmiršti, o pinigai kol kas visi grįžta atgal į verslą.
„Dabar mažiausiai koncentruojamės į nuosavą automobilį, būstą. Asmenine gerove pasirūpinsime, kai čia viskas įsisuks. Juolab kad viskas sėkmingai juda į priekį“, – dėsto verslininkas.
Mildos ir Igno svajonė – modernus „detailingo“ salonas. Jie toje pačioje vietoje išsinuomojo tris garažus, du sujungė į vieną. Kadangi lubos labai aukštos, dalį erdvės atitvėrė pertvara ir suformavo antrą aukštą. Ten įrengs vietą klientams – bus galimybė pasėdėti, išgerti kavos, pažiūrėti televizorių ar paskaityti. Naujose patalpose bus pastatyta ir skalbimo mašina, kurios reikia švarai palaikyti, išskalbti visas šluostes, kurias dabar vežasi plauti į namus.
Naujose patalpose bus modernus apšvietimas, grindų danga, iškabos. Sutuoktiniai planuoja ten atverti duris jau birželio viduryje.
„Man sau pinigus leisti didelio poreikio nėra. Patinka pradėti veiklą, auginti, pasiekti rezultatų. Pats procesas. Anglijoje mums sekėsi labai gerai, turėjome savo klientų ratą, kurie norėjo aukščiausių rezultatų ir negailėdavo tam pinigų. Sunku buvo pasiryžti grįžti ir pradėti vėl viską nuo pradžių. Mums daug kas sakė, kad čia Lietuva, čia nebus tokių klientų. Planas buvo čia padirbėti pirmus dvejus metus, nes nežinojom, kaip seksis. Trečią mėnesį supratome, kad darbo yra, žmonės paslaugomis patenkinti, geri atsiliepimai. Nebespėjame“, – džiaugėsi sparčia galimybe plėstis verslininkas.
Jis pripažįsta, kad paslaugos nėra pigios. Vien mašinos išvalymas kainuoja nebrangiai, tačiau visas paslaugų paketas gali atsieiti 500–600 eurų (Anglijoje – apie 1 000 svarų). Nors yra ir Šiauliuose aukštesnių tokių paslaugų kainų, kaip pats sako, jo įmonė šviežia, todėl stengiasi neišsišokti.
Šiuo metu norintiems pas juos patekti gali tekti laukti iki 7 savaičių. Vienam automobiliui visiškai paruošti sugaišti tenka 2–4 dienas.
Naujose patalpose abu su žmona galės vienu metu dirbti dviem mašinomis. Ignui patinka bendrauti su klientais, detaliai paaiškina apie paslaugas, duoda patarimų, kaip prižiūrėti automobilį.
„Aš žinau, kad tą dalyką darysiu visą likusį gyvenimą, todėl noriu daryti tvarkingai, sąžiningai ir gerai, kad prabėgus metams viskas vyktų sklandžiai ir vaikams galėtum palikti“, – tolimą ateitį planuoja Ignas.
Nors Anglijoje savo įmonę uždarė, tokiu pačiu pavadinimu atidarė Šiauliuose, vis dar sulaukia užsakymų iš ten, kurių įvykdyti nebegali. Tačiau jau teko dirbti su automobiliais iš Belgijos, Vokietijos, dabar jau jų paslaugas užsisakė klientas iš Norvegijos.
Baimę kėlė gąsdinimai apie gyvenimą Lietuvoje
Milda pasakoja, kad kartu su vyru atlieka tuos pačius darbus. Tik keraminę dangą labiau dengia vyras, nes jis turi daugiau patirties, o tai labai kruopštus darbas. Jai labiausiai patinka automobilio poliravimas.
Anksčiau, kai vaikai buvo maži, gyvenant Anglijoje, galėjo padėti vyrui tik probėgšmais. Dabar, kai dirba kartu, pačiai kyla daugiau iniciatyvos.
Tiek Milda, tiek Ignas pasakoja, kad daug atkalbinėjimų ir negatyvo dėl grįžimo į Lietuvą sulaukė iš aplinkinių.
„Visiems atrodo, kad užsienyje pinigai krenta nuo medžių, todėl gąsdino, kad mes ten pripratę prie gero gyvenimo, todėl Lietuvoje mums bus sunku. Buvo baimės, todėl delsėme. Paskui nusprendėme pabandyti. Bus blogai, išvažiuosime. Gerai, kad nepaklausėme, grįžome. Viskas pasirodė atvirkščiai. Ta baimė kaip atėjo, taip ir išėjo. Tik galvojome, kodėl anksčiau negrįžome. Čia artimieji šalia. Mums patiems smagiau, visi šalia, jei yra bėda, turime į ką atsiremti“, – sako Milda.
Jei ko ir trūksta jai, tai gyvenimo nuosavame name, tačiau tiki, kad ateityje ir Šiauliuose tai turės. Daugiau čia – vieni pliusai.
„Visi kažkaip prieš tą Lietuvą nusiteikę. Nesvarbu, kokioje šalyje tu esi, viskas priklauso nuo tavo noro ir pastangų, kaip gyventi. Viskas priklauso tik nuo mūsų pačių. Negyvenę užsienyje žmonės skaičiuoja, kokios didelės ten algos, bet ir išlaidos ten žymiai didesnės, esmė – kiek tau lieka. Yra ir daugiau žmonių, kurie baiminasi lietuvių negatyvios nuomonės, todėl bijo grįžti, nors norėtų“, – pasakoja moteris, priminusi, kad Anglija nebėra svajonių šalis.
Pora gyveno nedideliame miestelyje, kai išvažiuodavo į didmiesčius, tai greit pavargdavo. Šiauliai – nei kaimelis, nei didmiestis. Pats tas gyventi su šeima. Milda pastebi, kad Šiauliai atsigavę, išgražėję, miela širdžiai.
Mėgaujasi gyvenimu gimtojoje šalyje
Ignas prisimena, kad Anglijoje gyveno vien darbu. Grįždavo po naktinės pamainos fabrike 8 valandą, keturias valandas pamiegodavo ir iš garažo – vėl į naktinę pamainą. Buvo ir perdegimų, ir nuovargio, ir sveikatos problemų. Dabar jau ramiau.
Šeima išsinuomojo butą miesto centre. Ignas užaugo pietiniame rajone, tačiau centre jam patinka. Po parką, bulvarą su vaikais pasivaikščioja.
„Anglijoje tiek metų gyvenome, niekur neišeidavome. Vaikų nebuvo kam palikti. Vieną kitą auklę susirasdavome, bet nepatikdavo. Grįžome į Šiaulius, seneliai pažiūri vaikus, galime dviese kažkur laiką leisti. Kiek mes per tuos 5 mėnesius buvome išėję, tai Anglijoje per 5 metus neišėjome. Nueiname į kavines, buvome į Druskininkus išvažiavę. Dabar ruošiamės į Palangą penkioms dienoms. Norėjome savaitei, bet supratome, kad negalime taip ilgai nedirbti. Mes labai pasiilgę Lietuvos, mums jokių užsienių šįmet nereikia. Pasiimame vaikus, kad jie pamatytų Lietuvą. Kas 5–6 savaites bandome nors savaitgaliui kur nors išvažiuoti“, – mėgaujasi gyvenimu savo mieste šiaulietis.
Jis tikina, kad Lietuvoje tikrai nėra taip blogai, kaip žmonės kalba. Pasiklausius žinias, paskaitinėjus socialinius tinklus susidaro įspūdis, kad čia skurdo lygis didžiausias. Juos perspėjo, kad pas gydytojus papulti neįmanoma, vaikams darželių negaus.
Kai tik grįžo, abu vaikai iškart gavo darželius. Mažylis dar per mažas, tai darželį lankys tik nuo rugsėjo, o kol kas jį prižiūri močiutė, kai mama dirba.
„Antrą darbo mėnesį pradėjo skaudėti šoną. Vakare po darbo nuvažiavau į ligoninę. Padarė tyrimus, 23 valandą išvežė operuoti. Vaikai peršąla, tą pačią dieną paskambinai, nuėjai, patikrino, išrašė vaistų. Žmonės važinėja geromis mašinomis, nori gerų, kad ir brangesnių, paslaugų. Kai kurie sako, kad ir daugiau galėtų mokėti. Kiek mes matome, žmonės gerai gyvena. Anglijoje irgi turėjome pažįstamų, kurie gyvendavo nuo algos iki algos, nors kitiems atrodo, kad ten nuostabus gyvenimas. Jei ten nori užsidirbti ir ten turi labai daug dirbti“, – paneigė iš anksto suformuotas nuostatas Ignas.
Jis įvardijo, kad vien namą išlaikyti kas mėnesį kainuodavo 1 200 svarų, o minimalus atlyginimas – 1 400 svarų. Prieš išvažiavimą pastebėjo, kad pradėjo augti produktų kainos. Labai dideli mokesčiai, žemės mokestis, mašinų draudimai. Giminaičio automobilio draudimas Anglijoje kainuoja 300 svarų per mėnesį. Ignas grįžęs apsidraudė savo mašiną už 100 eurų metams.
Siūlė artimieji ieškotis darbą, gal tik laisvu laiku mašinomis užsiimti. Ignas nusprendė susikoncentruoti į verslą visiškai. Jis įsitikinęs, kad, norėdamas sėkmės, turi save atiduoti 100 procentų. Jei blaškaisi, pervargsti, ima trūkti energijos, kokybiškai dirbti, planuoti sunku.
