Naujausios
Stovyklaujantiems – žinios ir pramogos
Teigiamos emocijos, puiki nuotaika, žinoma, gydo. Vaikai susipažįsta, susidraugauja, jie išgirsta kitų istorijas, mokosi vieni iš kitų – tai teigiamai veikia ligą. Gydytoja M. Valūnienė įsitikinusi, kad stovyklautojų patirtys patvirtino, jog diabetas nėra vieno žmogaus liga, kad sergančiųjų yra kur kas daugiau, negu kartais atrodo. O pasidalijus savo istorija su panašaus likimo žmogumi, tampa lengviau.
LIONS klubų suorganizuota ir 100 procentu finansuota stovykla vaikams, sergantiems cukriniu diabetu, nuo liepos 29 dienos vyko dviem etapais: keturios dienos – paaugliams nuo 10 iki 17 metų, ir tiek pat laiko – 5–12 metų mergaitėms ir berniukams bei jų tėveliams. Abiem grupėms, atsižvelgiant į stovyklautojų amžių, vyko praktiniai užsiėmimai ir paskaitos, sporto varžybos, kūrybinės dirbtuvės, pramogos – viskuo rūpinosi šios stovyklos vadovai: gydytoja endokrinologė M. Valūnienė, slaugytoja diabetologė Vaida Karbočienė, animatoriai Agnė Ribinskienė ir Liudas Nekrošius.
Jauniesiems klausytojams ir jų tėvams paskaitas skaitė endokrinologijos, psichologijos, diabetologijos, dantų higienos specialistai, svečiai iš klubo „Diabeto IQ“ ir kt. Jų metu pateikta svarbi informacija, kokias galimybes numato įstatymas diabetu sergančiam vaikui ir šeimai, kurioje auga toks vaikas, kokios priemonės ar vaistai yra kompensuojami, kaip galima valdyti ligą koreguojant mitybą, kaip išspręsti emocinius sunkumus, kaip kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje, įveikti kitus iššūkius.
Mažosios patirtys
Laikas, kurį vaikai praleido LIONS klubų pasiūlytoje jaukioje poilsiavietėje prie ežero, tiesiog praskriejo. Vyresnieji stovyklautojai pasakojo net nepajutę, kaip prabėgo keturios dienos. Geras oras, šiltas ežero vanduo ir atsakingai suplanuotas laikas bendrystėje – tai, kas suteikė daug gerų emocijų.
Respublikinės Šiaulių ligoninės slaugytoja diabetologė V. Karbočienė prisiminė stovyklos pradžią. Atidarymas vyko kitą dieną po didžiosios liūties ir audros. Per atidarymą lijo lietus, nebuvo elektros, ryšio. Bet susirinkus stovyklautojams į Vėžežerį, staiga išlindo saulė, kuri vaikus šildė visas stovyklos dienas, o visos audros sukeltos problemos išspręstos.
Rugpjūčio 1 dieną į stovyklą suvažiavo mažieji stovyklautojai ne tik iš Šiaulių miesto, bet ir regiono – Joniškio, Mažeikių, Kelmės, Akmenės, kitų vietų. 15 mažųjų atlydėjo jų tėveliai, kurie šalia buvo visas stovyklos dienas – dalyvavo paskaitose, užsiėmimuose, dalijosi tarpusavio patirtimis.
Aštuonmetės Barboros mama Deimantė Alysienė papasakojo, kad dukra I tipo cukriniu diabetu susirgo būdama penkerių – liga pasireiškė staiga ir su ryškiais simptomais. Mamos nuojautą, kad dukra susirgo diabetu, medikai patvirtino diagnoze, pakeitusia visos šeimos gyvenimo ritmą. Laiku suteikta pagalba palengvino ligos eigą, tačiau, kad diabetas būtų valdomas, Barboros mamai ir tėčiui tenka nuolatos būti budriems.
Ponia Deimantė džiaugiasi LIONS kolektyvo suteikta proga praleisti laiką su tokia pačia liga sergančiais vaikais ir tokius pačius iššūkius įveikiančiais tėvais.
„Puiku pabūti tarp tokių pačių. Kaip tėvai mes suprantame vieni kitus. Nes neturint vaiko su cukriniu diabetu, neįmanoma suprasti, kaip mes gyvename ir ką išgyvename, kokia mūsų kasdienybė ir kaip atrodo visa mūsų para. Čia susirinko bendraminčiai su savo patirtimis. Po savo juodos bangos stengiausi į viską žiūrėti pozityviai ir dariau, kad ne mus valdytų diabetas, o mes jį valdytume. Todėl ir reikia dalytis patirtimi, plėsti žinias“, – sakė D. Alysienė.
Pagalba vaikams
„Pagrindinis stovyklos principas – parodyti vaikui, kad jis nėra vienas, nors gal nei mokykloje, nei darželyje šia liga sergančių vaikų daugiau nėra. Kai vaikas pasijunta vienas, krenta jo savivertė, gyvenimo kokybė. Dėkui Šiaulių „liūtėms“, kurios nusprendė pirmą kartą Šiaulių krašte suorganizuotoje tokio pobūdžio stovykloje suburti būtent tokius vaikus“, – sakė slaugytoja diabetologė Vaida.
Pasak gydytojos endokrinologės Margaritos, į stovyklą suvažiavus mažiesiems pacientams ir jų tėvams, nesunku pamatyti, pajusti, kokie yra vaikų ir tėvų santykiai.
„Kartais klinikos kabinete atrodo, kad nėra jokio ryšio. Stovykloje turime galimybę stebėti, kokia yra tikroji situacija ir kaip tėvai reaguoja bei susitvarko su cukraus vaiko organizme kilimu arba kritimu, kaip jie palaiko vaiką ir t.t. Šitai ligai kontroliuoti – emocinė būklė labai svarbi“, – sakė dr. M. Valūnienė.
Šiaulių moterų LIONS klubas diabetu sergantiems vaikams padeda ne pirmą kartą. 2011 metais „liūtės“ nupirko ir padovanojo septynias dešimtis tuomet valstybės dar nekompensuojamų gliukozės sensorių nuolatiniam gliukozės monitoringui. Tai palengvino mažųjų ligoniukų, kuriems anksčiau kontrolė buvo vykdoma kelis kartus per dieną duriant į pirštuką ir paimant lašelį kraujo, kasdienybę.
Skaičiuojama, kad Šiaulių krašte gyvena per septynias dešimtis I tipo cukriniu diabetu sergančių vaikų. Skaičius, teigia medikai, kiekvienais metais auga. Ir jei anksčiau per metus susirgdavo 6–7 krašto vaikai, tai dabar liga diagnozuojama maždaug 15-ai.
Abi vaikų, sergančių diabetu, stovyklas finansuoja Tarptautinis LIONS klubų fondas (LCIF, „Lions Clubs International Foundation“), skiriantis 75 procentus reikalingų lėšų, ir 5 LIONS klubai: Šiaulių moterų LIONS klubas, Šiaulių LIONS klubas, Šiaulių LIONS klubas ALKA, Šiaulių rajono LIONS klubas ir „LIONS club Latina Host“ (Italija). Bendra projekto vertė – apie 21 000 eurų.
Užs. Nr. 557696
