Naujausios
Pasitinkant 788-ojo Šiaulių miesto gimtadienio šventę tradiciškai vyks miesto garbės piliečio vardo suteikimo iškilmės. Ketvirtadienį posėdžiavusi Šiaulių miesto garbės piliečio vardo suteikimo komisija nusprendė siūlyti miesto Tarybai suteikti šį garbingą vardą šiauliečiui Jonui Nekrašiui. Komisija jį išrinko iš penkių kandidatų.
Advokato, kultūrologo, kraštotyrininko, fotografo, knygų autoriaus Jono Nekrašiaus kandidatūrą garbės piliečio vardui suteikti pateikė Šiaulių LIONS klubas, rekomendavo Šiaulių pramonės, prekybos ir amatų rūmai. J. Nekrašiaus kandidatūrą miesto Taryba tvirtins rugsėjo 5 dieną, o iškilminga garbės piliečio vardo inauguracijos ceremonija vyks tą pačią dieną 18 valandą koncertinėje įstaigoje „Saulė“.
J. Nekrašius taps 47-uoju Šiaulių miesto garbės piliečiu.
Jonas Nekrašius gimė 1949 metais Šiauliuose. Jis yra labai plačios veiklos šiaulietis – teisininkas, advokatas, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, publicistas, istorinių, kultūros ir meno knygų autorius, kultūros istorikas, kraštotyrininkas, fotografas, keliautojas, J. Nekrašiaus kontoros advokatas. Su žmona Janina užaugino dukrą Giedrę.
Aktyvus savo profesijos atstovas, visuomenininkas yra 2 000 populiarių straipsnių, žinučių apie teisę, dorovę, antropologiją, knygotyrą, kultūrą, meną, keliones, įžymius žmones autorius. Paskelbė apie 300 mokslinių straipsnių teisės, antropologijos, istorijos, knygotyros, kultūros ir meno temomis. Jis yra tarptautinių ekslibrisų konkursų organizatorius, kuratorius, vertinimo komisijų narys, parodų autorius.
Su kelionėmis ir ekspedicijomis J. Nekrašius pabuvojo 5 pasaulio žemynuose, aplankė 80 valstybių ir tautų. Surengė 30 asmeninių fotografijos, ekslibriso ir laiško meno parodų. Taip pat jis sukūrė 40 filmų kelionių antropologijos kultūros temomis. Kartu su kūrybine grupe sukūrė dokumentinį filmą „Menininką Gerardą Bagdonavičių prisimenant“ (2017).
J. Nekrašius yra daugiau nei 20 knygų autorius. Vien 2024 metais jis išleido dvi knygas: iliustruotą žinyną „Sportas Šiauliuose ir Lietuvoje (iki XX a. vidurio)“ ir „Šiaulių regiono lyderystė: amatai, pramonė ir prekyba XV–XXI a.“.
