Naujausios
Šiandien minint 105-ąsias Lietuvos kariuomenės sukūrimo metines noriu su šia švente pasveikinti šiauliečius, 1990–1991 metais atkūrusius Lietuvos šaulių sąjungą (LŠS), Savanorišką krašto apsaugos tarnybą SKAT, dabar KASP, ir Lietuvos kariuomenės brigadą ,,Geležinis vilkas”.
Visa tai mes, kaip ir mūsų seneliai 1919–1920 metais, padarėme visiškai nuo nulio. 1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, per dvi dienas Šiaulių sąjūdžio būstinėje registravome per 300 savanorių, su jais vieni pirmųjų Lietuvoje įsteigėme LŠS būrį, o sausio dienomis susibūrę į kovinį vienetą sudarėme LR Aukščiausiosios Tarybos gynėjų pagrindą.
Lietuvos valstybė priėmė LR Laisvės Gynėjo teisinio statuso įstatymą, kuriuo laisvės gynėjai, prisiekę Lietuvos Respublikai, gynę jos Nepriklausomybę ir nesulaužę priesaikos, pripažįstami Laisvės Gynėjais, jiems suteikiant LAISVĖS GYNĖJO statusą.
Mes nuoširdžiai dėkojame buvusiems Seimo nariams Arūnui Gumuliauskui ir Stasiui Tumėnui už jų pastangas priimant šį įstatymą!
2022–2023 metais garbingas LAISVĖS GYNĖJO KARIO SAVANORIO statusas pripažintas LR Aukščiausiosios Tarybos gynėjams šiauliečiams:
Algirdui Ulčinui, Augustui Taraliui, Arūnui Zembleckiui, Gintarui Zembleckiui, Gediminui Pyragui, Vaclovui Vaitekūnaičiui, Petrui Grušui, Ramučiui Jaraminui, Albertui Bekinčiui, Virginijui Gendvilui, Robertui Biliūnui, Sauliui Mikaliūnui, Remigijui Juškevičiui, Jonui Margevičiui, Antanui Margevičiui, Žilvinui Šatui, Alvydui Dankui, Alvydui Viesului, Vaidotui Šimkevičiui, Sigitui Baranauskui, Vidmantui Taujanskui, Gintautui Čeilutkai, Albinui Jokubauskui, Antanui Kliunkai.
Joniškiečiams Jonui Jonaičiui, Vladui Petraičiui.
Po mirties Laisvės Gynėjo kario savanorio statusas suteiktas bendražygiams Egidijui Tarbildai, Zigmantui Šatui ir Aurelijui Pakščiui.
Buvusių karių savanorių nebūna, todėl mes, susibūrę į Lietuvos kariuomenės veteranų grupę ,,Kariai – kariams”, nuo plataus karo Ukrainoje pradžios su karine parama (pikapais, dronais, termovizoriais, šalmais, neperšaunamomis liemenėmis, maskuojamaisiais tinklais ir kt.) keliaujame į Ukrainą pas kovojančius Brolius. Netrukus į kariaujančią valstybę vyksime jau 17-ą kartą.
Šimtai tūkstančių ukrainiečių žuvo ar buvo sužaloti kare su mūsų bendru priešu, kuris stovi ir prie mūsų valstybės vartų, todėl gerbkime jų auką ir nepavarkime remti jų kovą su dešimteriopai stipresniu priešu.
Įsisąmoninkime, kad žmonijos istorija – karų istorija, o taika – tik pertrauka pasiruošti kitam gynybiniam karui.
Tautos, kurios to nepadarė, išnyko kaip dūmas.
SLAVA UKRAINI!
