Naujausios
Gruodžio 6 dieną Valstybinio Šiaulių dramos teatro (VŠDT) mažojoje salėje vyks knygos „Įtariamas PADEGIMAS“ pristatymas.
Knygos pristatyme dalyvaus sudarytoja Elvyra Markevičiūtė ir knygos herojus režisierius Gytis Padegimas. Mintimis ir prisiminimais dalysis Olita Dautartaitė, Irena Liutikaitė, Monika Šaltytė, Aidas Matutis ir kiti VŠDT aktoriai bei buvusi režisieriaus studentė Andrėja Stulginskienė. Renginį moderuos VŠDT meno vadovė, teatrologė dr. Nomeda Šatkauskienė.
Kalambūrišką pavadinimą sugalvojo pats knygos herojus G. Padegimas. G. Padegimo pavardė labai taikliai nusako jo asmenybę, kuriai būdinga ryški charizma, ugningas temperamentas, liepsninga oratorystė. Šios savybės bei daugelyje spaudinių mirganti antraštė „įtariamas padegimas“ nulėmė ir knygos pavadinimą. Šis posakis jau seniai virto Gytį Padegimą apibūdinančiu priežodžiu ir teatriniu anekdotu, kurį tiek jis, tiek aktoriai mielai pasitelkia interpretuodami vis kitas „padegimo“ versijas. Beliko tik įvardyti juo knygą.
Knygos sudarytoja E. Markevičiūtė atliko milžinišką darbą, į leidinį sudėjusi daugelio G. Padegimo sukurtų spektaklių apžvalgas, – visų aprėpti net neįmanoma, nes jų 123, – jo pedagoginę veiklą, kūrybą užsienio teatruose, aktoriaus meistriškumo metodą, posūkį į dramaturgiją, Kauno ir Šiaulių dramos teatrų laikotarpius ir dar daug šio kūrėjo nuveiktų darbų.
Kūrybiniai ieškojimai režisierių G. Padegimą ne kartą atvedė į Šiaulius. Pirmą kartą Šiaulių dramos teatre režisierius atsidūrė dar kūrybinio kelio pradžioje. Pakviestas šviesaus atminimo tuometinės teatro vadovės A. Ragauskaitės, režisierius Šiauliuose pastatė Federico Garcia Lorcos „Donją Rositą, arba Gėlių kalbą“ (1976), Augusto Strindbergo „Freken Juliją“ (1977).
Beveik po dešimtmečio į Šiaulius grįžo jau kaip teatro vyriausiasis režisierius. G. Padegimas iškart pasinėrė į aktyvią kūrybinę ir visuomeninę veiklą. 1988 m. organizavo lietuvių dramaturgijos festivalį „Atgaiva“, turėjusį didžiulį rezonansą to meto Lietuvos kultūriniame ir politiniame gyvenime, inicijavo paminklo Povilui Višinskiui statybą, užmezgė kontaktus su užsienio šalių teatrais.
Vadovaudamas Šiaulių dramos teatrui, G. Padegimas režisavo devynis spektaklius, tarp jų V. Jasukaitytės „Žilviną“, A. Škėmos „Žvakidę“ (1989), E. Ionesco „Karalius miršta“( 1990), teatro 60-mečiui – O. Milašiaus „Mefibosetą“ (1991), K. Sajos“ Liftu į piramidę“ (1993), atsisveikinimui su teatru – G. Bernardo Shaw „Dūžtančių širdžių namus“ (1993).
Į Šiaulius dar kartą grįžo 2007 m. ir pastatė didelio populiarumo sulaukusį spektaklį M. Lado „Labai paprasta istorija“, dar po kelerių metų – A. Strindbergo „Velykas“, T. Williamso „Iguanos naktį“. Iš viso Šiauliuose režisavo 16 spektaklių.
Knygoje „Įtariamas PADEGIMAS“ bandyta nužymėti įvairialypės režisieriaus Gyčio Padegimo asmenybės ir kūrybos kontūrus, siekta perteikti jo savitumą bendrame teatro kontekste.
Atskaitos tašku pasirinktas jo kūrybinės veiklos 50-metis, apimantis ne tik spektaklių režisūrą įvairiuose Lietuvos ir užsienio teatruose, bet ir organizacinę, visuomeninę, pedagoginę bei dramaturgo patirtį. Dėl to buvo pasitelkti šeimos narių, kartu dirbusių aktorių bei kitų sričių kūrėjų papasakoti ir publikuoti prisiminimai, paties G. Padegimo įžvalgos, spektaklių recenzijos.
Tekstai pateikiami tiek chronologiškai, tiek pabrėžiant ryškiausius periodus, spektaklius, išpažįstamus prioritetus.