Naujausios
Kai kalbame apie praeitį vis paminim, kad žmogus, nežinantis istorijos, yra vaikas. Tai daug tiesos ir garbė tiems, kurie ryžtasi tam skirti laiko. Praeities žinojimas suteikia turinio, gyvenimo prasmės. Kita vertybė – šiandiena. Dirbame, rūpinamės, sprendžiame problemas. Taip prabėga savaitė, mėnuo, metai. Džiaugiamės, kad neužkliuvo, kad praslydo, kartais džiaugiamės, kad padarėme ką reikšminga. Tai ir yra gyvenimas, kurį vadiname MANO.
Dar yra gyvenimas, kuris vadinamas Šeimai, Visuomenei, Tautai..., nelygu kam kiek dėmesio skiriame. Taip atsiranda vertinimas: šeimos žmogus, visuomenininkas, pagal nuveiktų darbų reikšmę: rūpestingas ar plevėsa. Viena vertus, tai priklauso nuo to, ką aš pasirenku, kaip man sekasi ir kaip kiti vertina. Dar yra gyvenimas, kurį mūsų sutikimu suteikia rinkėjai. Čia atsiranda pareiga, atsakomybė...
Pradžioje mandatą gavusieji orumo vedami imasi dirbti rimtai, su maksimaliu atsakomybės jausmu, vėliau apsipratę ir pamokyti suvokia, kad tai darbas kolektyvinis, kurį atliekant randasi dar ir dirigentas, kad asmeninę nuomonę reikšti ne visada tinka, nes nenaudinga...
Viso pasaulio demokratiniuose kraštuose žmonės stengiasi neprarasti autoriteto, pas mus tokį žodį retai kada išgirsi, bet žodį apgavo – ko ne kasdien.
Gerbiami Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariai, žinau, kad Jūs suprantat, kas yra dora, bet kartais pritrūksta RYŽTO. Nebūtinai Jūs turite nusikalsti, kad nuodėmė kristų ant jūsų pečių, užtenka „po medžiu pastovėti“, kai vyksta pasityčiojimas Savivaldybės vardu.
Štai pavyzdys. Jau daug metų vinguriuoja paminklo LAISVEI klausimas. Praėjo visas organizacines ir biurokratines kliūtis, priimtas sprendimas ir... pravesta (nežinia kieno, nežinia kada ir nežinia kaip) apklausa ir suformuluota išvada – šiauliečiai paminklo nenori, BET... galime pastatyti, kai susirinksite pinigų, jei ne – klausimą anuliuosime. Dabar skelbiame konkursą skulptūriniams akcentams kurti už milijoną eurų.
Gerbiami Tarybos nariai, čia biurokratinės vingrybės atsiremia į etikos bei simbolių dalykus. Jums atrodo, kad esate europietiškos Lietuvos miesto deputatai, todėl galit elgtis pagal laisvą valią ir visai nepastebit, kad nuo tokio pasirinkimo atsiveria bolševiko mastymas. Jūs nejaučiate, kad vykdomas pasityčiojimas iš žmonių, kuriuos jūsų pirmtakai jau kartą nežmoniškai nuskriaudė. Jūs rodote, kad Šiauliuose tebėra tarybų valdžia. Atsipeikėkit.
Kitas pavyzdys. Neseniai svarstėte klausimą dėl gatvių pavadinimo keitimo. Klausimo esmė, kad Kosto Korsako, sovietinio funkcionieriaus, pavarde nevadinti gatvės. Vietoj jo siūloma gatvę pavadinti partizanų vado, didvyrio vardu. Jūs pasirinkot sovietinį variantą.
Sąjūdiečių vardu sakau: netiesa, kad šiauliečiai nenori paminklo LAISVEI. Atšokit (tai jūsų terminas) nuo komunistų aukų, patikėkit, jie jaučiasi labai įžeisti. Jie tai supranta ne kaip auką paminklui, o kaip prievartavimą.
Sovietų funkcionieriai šiandien yra beverčiai arba vadinami išdavikais.
Sąjūdžio vardu kviečiu tokio mąstymo atsisakyti vardan mūsų visų ateities.
–-
