Naujausios
Akylesni Šiaulių miesto gyventojai penktadienio vakarą pastebėjo, kad ant Šiaulių rajono savivaldybės pastato Vilniaus gatvėje Nr. 263 neliko Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos. Socialiniuose tinkluose imta klausinėti, kur dingo šis atminimo ženklas.
Savaitgalį Šiaulių rajono savivaldybė paskelbė informaciją, kad kovo 21 dieną J. Noreikai atminti skirta lenta buvo nuimta vykdant Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo (LGGRT) centro privalomą nurodymą pastato savininkui Turto bankui ir Šiaulių rajono savivaldybei.
Dėl atminimo lentos Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai vyko ilgas procesas, kol galiausiai LGGRT centras priėmė privalomą nurodymą. Atminimo lenta Šiauliuose J. Noreikai pakabinta 2010 metais ant buvusio apskrities viršininko administracijos pastato. Ji žymi, kad čia 1941–1943 metais J. Noreika dirbo Šiaulių apskrities viršininku.
Šiaulių rajono savivaldybė ketina kreiptis į Šiaulių „Aušros“ muziejų dėl galimybės šiai įstaigai perduoti atminimo lentą.
2024 metų pabaigoje Šiaulių miesto savivaldybė buvo gavusi Lietuvoje veikiančios Desovietizacijos komisijos raštą, kuriame buvo rekomenduota nukabinti atminimo lentą kontroversiškai vertinamam tarpukario karininkui Jonui Noreikai, žinomam Generolo Vėtros slapyvardžiu, tačiau jokių žingsnių nedarė. Dar 2023 metais į Šiaulių miesto savivaldybę kreipėsi Šiaulių apskrities žydų bendruomenė, prašydama minėtą atminimo lentą pašalinti, tačiau tuomet procesas nepajudėjo.
J. Noreikos asmenybė vertinama nevienareikšmiškai. 1941-ųjų rugpjūčio 3 dieną jis Laikinosios Vyriausybės buvo paskirtas Šiaulių apskrities viršininku. Šias pareigas eidamas pasirašė prieštaringai vertinamą įsakymą visus Šiaulių apskrityje gyvenusius žydus perkelti į Žagarės getą, išreiškė pasiūlymą steigti prievartinio darbo stovyklą, vėliau taip pat organizavo žydų turto nusavinimą Šiaulių apskrities administracijos žinion. Todėl kai kurie istorikai vertina J. Noreiką kaip asmenį, prisidėjusį prie žydų genocido.
1943 metų kovą kartu su grupe žymių Lietuvos žmonių, baudžiant už pasipriešinimą lietuvių SS legiono kūrimui, J. Noreika nacių buvo suimtas ir uždarytas į Štuthofo koncentracijos stovyklą, ten kalėjo iki 1945 metų sausio 25 dienos. J. Noreika mobilizuotas į sovietų kariuomenės rezervą, o grįžęs į Lietuvą ėmėsi antisovietinės veiklos, dalyvavo Lietuvos Tautinės Tarybos veikloje. 1946 metų kovo mėnesį sovietų buvo suimtas ir 1947 metų vasario 26 dieną sušaudytas.
