Naujausios
Nepatikėję mero ironija, gyventojai pasipriešino privatininko planams
Apie UAB „Klas“ ketinimus mieste, Daubos g. 1F, statyti ir eksploatuoti mažos galios nepavojingų atliekų naudojimo energijai gauti įrenginį, gaminantį šilumos energiją ir elektrą, Šiaulių miesto gyventojai sužinojo atsitiktinai pamatę Savivaldybės interneto svetainėje skelbimą apie atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Žmonės socialiniuose tinkluose klausė mero, ar tai tiesa.
Meras Artūras Visockas komentavo, kad tai propaganda, siekianti sugadinti Šiaulių simfoninio orkestro pirmąjį koncertą ir kitų renginių turtingą miesto savaitgalį. Jau vėliau meras patikino, kad jokia šiukšlių deginimo gamykla Šiauliuose nėra statoma. Jis, žinoma, teisus, jokia statyba dar nevyksta, tačiau procesas pamažu įsibėgėja.
„Šis šeštadienis, kovo 29-oji, Šiaulių mieste pagal renginių gylį, gausą ir kokybę atitiktų tai, kas galėtų būti daroma Vilniuje, Rygoje, Taline. Todėl visiškai nenustembu dėl pasileidusios „Z“ propagandos. Tikslas yra akivaizdus. Juk reikia TIEMS veikėjams kažkaip sumenkinti tai, kas įvyko Lietuvoje, Šiaulių mieste 2004 kovo 29. Jau nekalbu apie simfoninio orkestro koncertą, tarptautinį regbio mačą, futbolo rungtynes, krepšinio varžybas, teatro premijų vakarą“, – feisbuke rašė meras, palyginęs atliekų deginimo įrenginį su „styginiu transportu“, kuris Šiauliuose irgi nėra statomas.
Nežiūrint mero ironijos, gyventojai sureagavo rimtai. Netoli Daubos gatvės esančių Verdulių ir Verduliukų kaimų, Lieporių seniūnaitijos, Sprudeikos gatvės bendruomenių vardu buvo surašyta ir Aplinkos apsaugos agentūrai pateikta motyvuota pozicija, kodėl ten negali būti statomas ir eksploatuojamas toks įrenginys.
Nors buvo skelbiama, kad būtų deginamos nepavojingos atliekos, gyventojams nerimą kėlė ketinimai deginti nuotekų valymo įrenginių atliekas, medikamentus, tvarsliavą, gyvūninės kilmės, kai kurias chemines atliekas ir panašiai.
Žmonės pateikė argumentus dėl aplinkos taršos, neigiamo poveikio aplinkai, rizikos žmonių sveikatai. Pabrėžiama, kad visuomenė apie projektą informuota netinkamai ir pažeidžiant teisės aktų reikalavimus – vieši svarstymai nebuvo organizuoti, informacija nepaskelbta miesto spaudoje ar viešose erdvėse, kaip to reikalauja gerosios viešojo dalyvavimo praktikos principai. Tai prieštarauja ne tik Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) įstatymo, bet ir Orhuso konvencijos nuostatoms. Žmonės baiminasi ne tik dėl pablogėsiančios aplinkos, bet juos piktina ir tai, kad planuojama apie 500 tonų atliekų rauginti, siekiant išgauti didesnį energijos kiekį, siekiant ją parduoti AB „Šiaulių energija“. Netoliese gyvenantys žmonės bijo, kad laikomos atliekos gali skleisti bjaurų kvapą.
Pastebėta, kad vos už 1,8 kilometro nuo planuojamo įrenginio yra „Natura 2000“ ekosistemoms priklausanti Rėkyvos pelkė, vos už 750 metrų – miesto rekreacinės teritorijos.
Sprendimas – Savivaldybės tarybos rankose
Praėjus kelioms dienoms Savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja Eglė Bružienė pranešė, kad ir Savivaldybė išsiuntė Aplinkos apsaugos agentūrai raštą, kuriame nurodė net 15 priežasčių, dėl kurių nepritaria planuojamai UAB „Klas“ ūkinei veiklai.
Kaip sureagavo Aplinkos apsaugos agentūra?
Agentūros atstovas ryšiams su visuomene Vaidotas Norkus informavo, kad ši institucija priėmė sprendimą, jog UAB „Klas“ privalo atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Leidimai vykdyti veiklą, kuriai privalo būti atliktas PAV, gali būti išduodami tik atlikus šį vertinimą.
Pagal PAV įstatymą iki sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo Savivaldybės taryba, neviršydama nustatytos kompetencijos, gali priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių. Poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja Savivaldybės tarybos priimtas neigiamas motyvuotas sprendimas.
Vasarą šiluma gal ir pigesnė, bet žiemą – brangesnė
Ar Savivaldybės politikai apgins gyventojų interesus, parodys ateitis. Tačiau toks sprendimas gali būti susijęs ne tiek su aplinkosaugine objekto situacija, kiek su ekonomine. Mat baiminamasi, kad privatininko pagamintą energiją pagal įstatymą privalės supirkti „Šiaulių energija“. Nors UAB „Klas“ atstovai su įmone nesikalbėjo, bet savo ūkinės veiklos dokumentuose nurodo, kad pagamintą energiją parduos būtent „Šiaulių energijai“, nes ji galimai bus pigesnė, nei gamina pati įmonė, todėl įstatymai tokią galimybę numato.
„Šiaulių energijos“ generalinė direktorė Audrone Čepulienė aiškino, kad bendrovės pietinėje katilinėje per 90 procentų šilumos energijos pagaminama atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiais įrenginiais. UAB „Klas“ planuojamo įrenginio galia beveik atitinka šiltojo laikotarpio šilumos poreikį. UAB „Klas“ įrenginiui veikiant, dalis „Šiaulių energijos“ šilumos ir elektros gamybos įrenginių (šiltuoju laikotarpiu – visi) tiesiog stovėtų nenaudojami. Įmonė nesurinktų lėšų šilumos gamybos darbuotojų atlyginimams, įrenginių nusidėvėjimui, priežiūrai arba turėtų taikyti didesnę šilumos kainą šaltuoju laikotarpiu, įskaitant didesnę patirtų sąnaudų dalį ir kita. Žodžiu, „Šiaulių energija“ tikina, kad vasarą gyventojai gal karštą vandenį ir gautų pigiau, tačiau žiemą šildymas būtų brangesnis.
Per pastarąjį dešimtmetį „Šiaulių energija“ įvykdė didžiausią 13,75 milijono vertės investiciją – iki 20 MW galios biokuro katilinės statybos projektą. Tam, kad jis atsipirktų, jis turi būti naudojamas.
Gražūs investuotojo pažadai
Pagal rekvizitai.lt informaciją, UAB „Klas“ yra vieną darbuotoją turinti konsultacijų bendrovė. Ji yra komunalinių paslaugų, pramonės ir energetikos, prekybos naftos produktais, nekilnojamojo turto plėtros srityse dirbančios ICOR įmonių grupės, kuri anksčiau vadinosi „Rubicon Group“ bendrovė.
Tiek įmonių grupei, tiek UAB „Klas“ vadovauja tas pats direktorius Artūras Gudelis. Jis atsiuntė komentarą, kuriame rašoma: „Šiuolaikiniai sprendimai tvarios energetikos srityje – būtina sąlyga siekiant švaresnės aplinkos, stipresnių regionų ir didesnio energetinio savarankiškumo. Įmonės „Klas“ kartu su patyrusiais partneriais vystomas projektas – tai svarbus ir savalaikis žingsnis tiek Šiaulių regiono, tiek visos visuomenės gerovei.“
Direktorius informavo, kad Šiauliuose numatoma 30 milijonų eurų investicija į modernų šilumos energijos gamybos įrenginį, kurį planuojama įrengti Daubos g. 1F, Šiauliuose. Nors įrenginys bus nedidelės galios, jo projektavime dalyvauja aukštos kompetencijos Italijos bendrovė, turinti ilgametės tarptautinės patirties. Tai užtikrina aukščiausius kokybės, efektyvumo ir saugumo standartus.
„Projektas remiasi tvarumo principais: jis leis mažinti aplinkos apkrovą, racionaliai naudoti išteklius ir sukurti didelę pridėtinę vertę Šiaulių regionui. Energijai gauti bus naudojamos tik netinkamos perdirbti, po rūšiavimo likusios atliekos. Toks sprendimas padeda mažinti atliekų tvarkymo kaštus, sumažinti priklausomybę nuo kitų miestų infrastruktūros ir prisidėti prie šilumos kainų stabilumo. Aplinkos ir visuomenės sveikatos sauga – absoliutus prioritetas. Įrenginys atitiks visus griežčiausius teisės aktų reikalavimus – tai patvirtina ir poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atrankoje pateikti duomenys. Projektas bus visiškai suderinamas su aplinka, triukšmas ir tarša neviršys leistinų normų, o neigiamo poveikio gyventojams ir aplinkinėms įstaigoms nebus“, – žada A. Gudelis.
Jis teigia, kad įmonė supranta visuomenės susirūpinimą, todėl yra pasiruošusi konstruktyviam dialogui su visomis suinteresuotomis pusėmis, nes nori ne tik įgyvendinti technologinį sprendimą, bet ir kurti ilgalaikę vertę visuomenei bei prisidėti prie tvarios Šiaulių regiono ateities.
Meras žada, kad privataus šilumos tiekėjo nebus
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas žada, kad privatininko eksploatuojamo atliekų deginimo įrenginio Šiauliuose nebus.
„Tuo metu, kada privatus tiektų šilumą, o mūsų jėgainė (ŠE) stovėtų – tai tuo metu už tai, kad žmonės nieko nedirba, tektų mokėti atlyginimą. Už tai turėtų sumokėti miesto gyventojai. Tai nebūtų konkurencija, nes tai skirtingos veiklos sritys. Tai nebūtų konkurencija, nes sistema yra uždara. Uždarose sistemose konkurencija yra apsimestinė. Realiai tai būtų pinigų dovanojimas“, – viešai skelbia meras.
Jis visada pabrėžia, kad Šiauliams pavyko apsiginti nuo privatininkų, todėl šiandien turime pigią šilumą.
Pavyzdžiui, šių metų kovą šiauliečiai už šilumą mokėjo 6,51 ct/kWh be PVM, o kauniečiai – 8,23 ct/kWh be PVM.
Pirmiausia reikėjo atsilaikyti dėl šilumos tinklų privatizavimo
Meras A. Visockas nevengia viešai pabrėžti ir savo nuopelnų, kaip jis esą gelbėjęs Šiaulius nuo privačių šilumos tiekėjų.
Dar apie 2002 metus šalies savivaldybių šilumos tinklus siekė privatizuoti užsienio kompanijos. Buvo tokių norų ir Šiauliuose. Buvęs Šiaulių meras Vytautas Juškus prisiminė, kad dar būdamas Tarybos nariu aktyviai tam priešinosi.
„Kartą važiavau iš Vilniaus į namus per Kauną ir važiuojant per Kauną sulaukiau skambučio. Pasiūlė stabtelėti ir ten susitikti. Pokalbio metu mano pašnekovai pradėjo aiškinti, kad nori privatizuoti „Šiaulių energiją“ ir kad man atsilygins už palankų sprendimą. Aš pasakiau, kad kol būsiu politikoje niekas šilumos tinklų neprivatizuos. Per vėliau vykusį miesto Tarybos posėdį vienas iš vietinių politikų lygiai tais pačiais žodžiais pradėjo kalbėti, kad reikia įmonę parduoti. Aš supykau ir sakiau jam: „Dėk mandatą ir eik iš Tarybos.“ Taryba patikėjo manimi ir balsavo, kad „Šiaulių energija“ nebūtų privatizuota“, – pasakojo ne vieną dešimtmetį politikoje esantis V. Juškus.
Meru jis tapo 2003 metais ir vadovavo miestui iki 2007-ųjų. Prisiminė, kad kartą jį paprašė priimti angliškai kalbantis svečias, lydimas buvusio šiauliečio, kuris vertėjavo.
„Paaiškėjo, kad kalbėsimės apie šilumos tinklų privatizavimą. Man sako, kad turi pasiūlymą – vieną milijoną. Aš pasakiau, kad tik į miesto kasą. Išeinant jį lydėjusiam žmogui liepiau svečiui paaiškinti, kad ne visi merai ima kyšius“, – beveik 20 metų senumo įvykius prisiminė buvęs meras, priminęs, kad dabartinio mero Artūro Visocko tuo metu politikoje dar net nebuvo.
Ginantis nuo privačių šilumos tiekėjų A. Visocko lyderystės nebuvo
UAB „Klas“ į Šiaulius sumanė žengti dar 2013 metais. Jos planuose buvo statyti biokuro katilinę ir parduoti šilumą „Šiaulių energijai“. Kilo tos pačios grėsmės – kad miesto įmonė negalės dirbti visus metus, todėl žiemą šilumą bus brangi.
Tuo metu miesto meru dirbo Justinas Sartauskas. Jis prisiminė, kad privačios įmonės atstovai darė nemenką spaudimą, žadėjo renovuoti mokyklas, kitų papildomų darbų. Spaudimą taip pat darė jų įtikinti kai kurie miesto politikai.
Norą statyti įrenginį Dubijos gatvėje atvėsino tai, kad ten buvo valstybinė žemė, pasipriešino miesto valdžia.
Tuomet įmonė pakeitė planus ir nusprendė biokuro įrenginį statyti privačiame sklype.
„Sakė, kad statys privačiame plote ir mes turėsime duoti sąlygas prisijungti, tačiau taip nesigavo, nes pamatė, kad Taryboje pritarimo nebus. Be to, žadėjo patys atsivesti 2 kilometrų trasą, tačiau ji būtų ėjusi per privačius sklypus ir ten 100 metų nesusiderinsi. Buvo atėję pas mane, sakiau, kad nebus jokių galimybių“, – pasakojo J. Sartauskas.
Politikai jau tada suprato, kad vasarą privatininkai būtų pasiūlę pigesnę šilumą karštam vandeniui ruošti, o miesto įmonė būtų atostogavusi. Dar elektrinę būtų reikėję išjungti.
„Turėjome investicinius planus, kad „Šiaulių energijai“ pasistatysime 20 megavatų biokuro katilą. Atrodė, kad mes savo poreikius tenkinsime. Juolab kad mūsų šilumos kaina nuolat buvo mažesnė. Pasaulyje yra variantų, kad šalia veikia privatininkai, bet tai yra reguliuojama. Nėra taip, kad vienas kitą žudo. Istorija parodė, kad buvome teisūs“, – pažymėjo buvęs miesto vadovas.
Tačiau kai teikė sprendimo projektą statyti 20 MW biokuro katilinę, sulaukė visuomenininkų pasipriešinimo. Nepritarė tuomet ir opozicijoje buvęs Tarybos narys A. Visockas. J. Sartauskas prisiminė, kad buvo reikalaujama dvigubai didesnio galingumo biojėgainės. „Šiaulių energijos“ atstovai skaičiais įrodinėjo, kad būtent 20 MW galingumo biokuro katilas labiausiai leis sumažinti šilumos kainą, o ne dvigubai galingesnis.
„Mes, tuometinė valdančioji koalicija, ėjome savo keliu ir balsavome už biojėgainę. A. Visockas už ją nebalsavo. Tuo metu galingesnei jėgainei neturėjome nei žemės sklypo, nei projekto. Dar kažin kaip ten būtų buvę, jei tuo metu būtume sustoję“, – svarstė J. Sartauskas, pabrėžęs, jog tuo metu lyderystės šiuo klausimu jaunas politikas A. Visockas nerodė.
Iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
