Naujausios
Paslauga per kelias minutes
Jono Kamino dirbtuvėlės. Visa siena nukabinta įvairiausiais raktais. Ant grindų žoliapjovė, dulkių siurblys, ant darbastalio – šlifuokliai. Kampe stovi senovinė skalbimo mašina „Ryga“. Kažkas iš kaimo atvežė pataisyti, nes neturi reikiamų patogumų automatinei skalbyklei.
Meistrui darbo kelioms dienoms. Bet kai ateina klientas užsakyti papildomo rakto, Jonas meta visus kitus „rankdarbius“ ir eina prie savo staklikių. Ima ruošinį ir „iškarpo“ jį taip pat kaip kliento atsineštas rakto pavyzdys. Paslaugą suteikia per penkias – septynias minutes.
„Žinau, kad jeigu žmogus atėjo pasidaryti raktą, vadinasi, jam tas raktas reikalingas tuoj pat, – svarsto Jonas. – Negi liepsi ateiti kitą dieną dėl kelių minučių darbo.“
Naujas raktas, žinoma, nepigus. Pavyzdžiui, šarvo durų spynai – septyni eurai. Meistras stengiasi pigiau gauti ruošinių. Kartais perka juos net iš Ukrainos. Tačiau vis tiek paskaičiavus ruošinio, elektros ir savo darbo kainas, neišeina dirbti pusvelčiui.
Dirbtuvėles reikia šildyti. Jų kieme malkų krūva, kainavusi ne vieną šimtą eurų. Už tas malkas daug raktų reikės padaryti. O ką veiksi? Žiemą šaltose patalpose nedirbsi.
Privatizavo dirbtuvėles
J. Kamino kelias į Kelmę – sudėtingas. Gimė Latvijoje, nes ten gyveno jo tėvai. Vėliau persikėlė į Mažeikius. O Jonas, baigęs mokyklą, pasuko į Šiaulius. Mokėsi 43 – iojoje profesinėje technikos mokykloje. Buvo rengiama pirmoji buitinių prietaisų taisytojų laida.
Dirbti paskirtas į Kuršėnus. Ten veikė Šiaulių eksperimentinės gamyklos filialas. Pustrečių metų važinėdavo po Kuršėnų kraštą ir aplinkinius miestelius ir rajonus taisydamas šaldytuvus.
Paskui sovietinė armija. Tarnavo Tbilisyje. O grįžęs gavo darbo tos pačios gamyklos Kelmės filiale. „Atsiuntė čia sutvarkyti bardako“, – su pasididžiavimu kalba meistras, dirbęs iki pat privatizavimo vajaus. O kai prasidėjo privatizavimas, neliko nuskriaustas ir Jonas. Jam atiteko 60 kvadratinių metrų dirbtuvėlės Buitinio aptarnavimo kombinato pastato kieme.
Tuomet dar pačiame jėgų žydėjime buvęs meistras nusprendė kurti savą verslą. Juk be buitinių prietaisų žmonės niekada neapsieis. Todėl reikia, kad juos kas nors remontuotų.
O dar ir raktų gamyba prisidėjo. Tokia paslauga visuomet reikalinga.
„Patalpos miesto centre. Patogu ir man, ir klientui, – džiaugiasi Jonas. – Susipirkau staklikes, metalo pjovimo mašinėles, kitokius buitinės technikos remontui reikalingus prietaisus. Bet daugiausia čia rankų darbo ir galvos pasukimo. Technika keičiasi tobulėja. Daugėja elektronikos. Bet vis dar sekasi atrasti prietaiso ligą ir ją „išgydyti“. Elektros prietaisams dažniausia sudega vadinami „angliukai“. Pakeiti – ir vėl tarnauja. Žinoma, jeigu varikliai perdega, tokių jau nė neapsimoka taisyti.“
Pasak Jono, dabar žmonės jau daug ko netaiso. Netaiso elektrinių virdulių, lygintuvų, kitokių smulkesnių prietaisų. Sako, jog neapsimoka. Geriau perka naują, nes kainos labai negąsdina.
Nuo peilių galandymo iki žoliapjovių remonto
Tačiau Jono verslui žmonių sprendimai netaisyti senų prietaisų per daug įtakos neturi. Jis tiesiog plečia paslaugų spektrą. Atlieka tokius darbus, kurių neatlieka niekas kitas Kelmėje. Pavyzdžiui, galanda žirkles, peilius, mėsmalių peiliukus.
Aukso kasyklų iš tokio smulkaus verslo, žinoma, nėra. Tačiau prie pensijos prisidurti šimtą – kitą eurų – įmanoma. Ir iš namų išėjimas – senjorui į sveikatą. Pabendrauja su įvairiausiais žmonėmis. Išgirsta įvairiausių istorijų. Į dirbtuvėles užsuka seni pažįstami.
O ką veiktų? Vaikai jau suaugę, susukę savus lizdus. Sūnus Mantas Anglijoje. Dukra Ligita gyvena Šiauliuose. Žmona Valė dažnai išvažiuoja prižiūrėti anūkų.
O Jonas turi savus reikalus versle. Kad ilgiau tarnautų kelmiškiams, stengiasi gerinti savo sveikatą ir fizinę formą. Kiekvieną rytą visą valandą mankštinasi.
„Gyventi įdomu, – sako 66 metų sulaukęs Jonas. – Daug veiklų išbandžiau. Buvau pasinešęs ir į fotografiją. Ir į įvairių prietaisų remonto galimybes tenka gilintis. Svarbu, kad viskam užtektų jėgų ir proto.“
