
Naujausios
– Pirmojo turo lyderė I. Šimonytė antrajame ture perpus nusileido G. Nausėdai. Kaip vertinate balsavimo rezultatus?
– Gerai. Rezultatas geras buvo jau po pirmojo rinkimų turo, kad žmonės pasirinko du kandidatus, kurie verti vienas kito, atskyrė labai aiškiai, kokios yra Prezidento galios, puikiai suprato, kad pensijų didinimas ir t.t. yra elementarus populizmas. Čia buvo pats geriausias dalykas.
Ingridos visa rinkimų kampanija buvo nulis populizmo, buvo kalbama apie tikrus, konkrečius, būtinus daryti dalykus.
Čia turbūt buvo jos privalumas. Ir ją pasirinko tie žmonės, kurie daugiau laiko gali skirti politikai, labiau domisi, mažiau vadovaujasi emocijomis, o daugiau – sveiku protu.
Labai džiaugiuosi ir vertinu, kad žmonės suprato, kas yra politika. Net ir debatai buvo kitokio lygio negu pirmojo turo. Man smagu, kad I. Šimonytė ir G. Nausėda sugrąžino į Lietuvą tikrą politiką, tokią, kuri turėtų būti.
– Kas lėmė, kad nebuvo kovos procentas į procentą?
– Manau, antras pasirinkimas. Žmonės rinkosi, kas jiems labiau priimtina. Antrame ture visada didesnė dalis atsiranda balsų, kurie balsuoja prieš, o ne už.
Pirmame ture žmonės renkasi už, yra jiems tinkamas kandidatas. Jei nėra, iš viso nebalsuoja. Antrame ture žaidžia emocijos. Kiek pasirinkime buvo balsų už ir kiek prieš, turbūt taip ir nesužinosime, bet skirtumai tarp didžiųjų miestų ir tarp regionų iš tikrųjų labai akivaizdžiai matomi, kur ir S. Skvernelio rezultatai buvo aukštesni. Tie rinkėjų balsai atiteko ne I. Šimonytei, o G. Nausėdai.
– Įprasta manyti, kad būtent konservatorių rinkėjas yra mobilizuotas, ateina į rinkimus. Kokią įtaką antrojo turo rezultatams turėjo rinkėjų aktyvumas?
– Didesnis aktyvumas Vilniuje buvo naudingesnis I. Šimonytei. Regionuose – atvirkščiai, palankesnis G. Nausėdai.
Gerai, kad didžioji dalis pasirinko vieną kandidatą. Tūkstančio balsų skirtumas būtų sukėlęs nepasitenkinimą.
G. Nausėdai suteiktas didelis pasitikėjimas. Turbūt jau po dvejų metų matysime, ar tas pasirinkimas buvo geras.
– Ar turėjo įtakos rinkėjams kandidatų lytis, šeima?
– Manau, ne. D. Grybauskaitė neturėjo šeimos, V. Adamkus neturėjo vaikų. Nemanau, kad šis dalykas apsprendžia.
– Kokios stipriosios ir silpnosios naujojo Prezidento pusės?
– Stipriosios pusės – ekonominės žinios, bendras išprusimas – išsilavinęs, protingas žmogus. Silpnosios – vadovavimo patirtis. Taip ir nesupratau, kam jis vadovavo, ir kiek žmonių vadovavo. Manau, kad ir politinės patirties, ir vadovavimo patirties jis turi mažokai.
– Kaip išrinktajam Prezidentui seksis sutarti su Vyriausybe, Seimu?
– Rinkimų retorika buvo bandyti bendrauti, dirbti su visais. Klausimas, kaip kita pusė bandys su juo dirbti. R. Karbauskio pasisakymai prieš pirmą turą, kad nei su vienu, nei su kitu nedirbtų, gal buvo tik kalbos.
G. Nausėdos rinkimų kampanijoje vis dėlto buvo tam tikri įsipareigojimai rinkėjams ir jis turės juos pradėti vykdyti.
Jis minėjo, tik neįvardijo konkrečiai, kad ne visi ministrai tinkami. Artimiausiu metu, manau, turėtų pradėti priiminėti sprendimus.
– Ar pritariate G. Nausėdai išsakytai kritikai dėl aptakių atsakymų debatuose?
– Pritariu. Turbūt tai buvo viena iš priežasčių, kodėl jam pavyko laimėti šiuos rinkimus – sugebėjo išvengti konkrečių atsakymų.
– G. Nausėda pažadėjo kitokią Lietuvą. Ko tikitės?
– Jis žadėjo daugiau susikalbėjimo, bet, manau, kad Prezidentui nereikėtų pervertinti savo galių. Mūsų valstybė yra parlamentinė ir Seimas turi labai daug galių.
Ar Prezidentas sugebės tapti lyderiu, kuriuo seks kiti, tik laikas parodys. Praeituose rinkimuose rinkėjai balsavo už D. Grybauskaitės padarytus darbus, G. Nausėdai balsai buvo duoti avansu.
Kitais metais bus Seimo rinkimai, vėl viskas pasikeis. Ar jis imsis daug pažadų ir darbų, dar pamatysime.