Naujausios
Baigęs universitetą Šiauliuose, ieškojo iššūkių svetur
Mindaugas – tikras šiaulietis. Baigęs tuometinę S. Daukanto gimnaziją įstojo į Šiaulių universitetą studijuoti sveikatos edukologiją. Jį domino sveikatos temos, tačiau norėjosi platesnio spektro žinių, todėl rinkosi ne gydomąją mediciną, o edukacinę.
Baigęs studijas ir sukaupęs žinių pagrindą Mindaugas nusprendė, kad nori iššūkių, išbandyti kažką naujo, todėl nusprendė emigruoti į kitą šalį. Vaikinas pasirinko Norvegiją, nes buvo girdėjęs daug gerų atsiliepimų apie šią šalį, žinojo apie ten esančias dideles galimybes.
Iš pradžių jaunuolis įsitraukė į projektą „Europos savanorių tarnyba“. Gavo pasiūlymą iš vienos Norvegijos organizacijos ir jį priėmė, dirbo pelno nesiekiančiose organizacijose, įstaigose. Pavyzdžiui, savanoriavo renginiuose, mokykloje.
Greitai suprato, kad norint įdomesnės veiklos, reikia išmokti norvegų kalbą. Pradėjo metus trukusias specialias kalbos studijas. Mindaugas pasakojo, kad mokytis kalbą nebuvo paprasta, tačiau padėjo disciplina. Visus metus reikėjo mokytis po 5 dienas per savaitę, kasdien po 6 valandas.
„Norvegų kalba į lietuvių visai nepanaši, tačiau nėra tokia sunki, kaip atrodo. Reikia turėti motyvacijos ir dar praktikos“, – sako vaikinas.
Jis dirbo asistentu mokykloje ir dar mokė vaikus plaukimo. Klasėje šalia mokytojos buvo papildomas darbuotojas, kuris galėjo prieiti prie kiekvieno vaiko ir jam padėti, jei ko nesupranta. Tačiau toks darbas neįkvėpė Mindaugo tapti mokytoju.
Projekto „Europos savanorių tarnyba“ esmė buvo susipažinti su norvegų kultūra, tam padėjo savanoriavimas šventėse, festivaliuose, kalbos studijos.
Slaugytojo profesiją įgijo Norvegijoje
Pirmoji Mindaugo pažintis su senyvo amžiaus žmonių slauga įvyko geriatrijos centre, kur jis pradėjo dirbti nedideliu krūviu, kad galėtų save išlaikyti ir mokytis kalbos. Būtent tuomet vaikinas suprato, kad jam patinka dirbti su žmonėmis ir nusprendė pasirinkti slaugos studijas.
Pirmus dvejus metus jis gyveno Šiaurės Norvegijoje, Narviko mieste. Nusprendė persikraustyti į kitą vietą, nes ten ne tik šalta, bet ir iki artimiausio didelio miesto reikėjo važiuoti 4 valandas. Vaikinas jautėsi izoliuotas.
Slaugos bakalauro studijas jis pasirinko Drameno mieste, Pietryčių Norvegijos universitete, visai šalia Oslo. Dramenas – patogus gyventi studentų miestas su gera logistika. Čia buvo lengviau ir darbą susirasti.
Lietuvoje slaugos bakalauro studijų universitetuose nėra, o slaugytojo profesiją galima įgyti kolegijose.
Dar studijuojant Mindaugui teko dirbti ligoninėse, geriatrijos centruose. Taip pat dirbo ambulatorijoje, važinėdavo pas pacientus į namus atlikti įvairias būtinas medicinines procedūras. Šis darbas jam patiko labiausiai.
„Niekada nesigailėjau pasirinkęs šią specialybę. Tai labai plati profesija su galimybėmis dirbti įvairiose įstaigose, institucijose. Man nelabai patiktų dirbti administracinį darbą, žymiai įdomesnis kontaktas su žmonėmis. Aišku, įdomi ir medicininė šio darbo pusė. Bendraudamas su žmonėmis, jausdamas jų dėkingumą, jauti, kad realizuoji save“, – sako slaugytojas.
Jis pabrėžė, kad slaugytojo profesija įdomi tuo, kad nėra rutinos. Yra daugybė procedūrų: nuo kateterių įvedimo, žaizdų tvarstymo, perrišimų, iki lašelinių, injekcijų ir panašiai. Platus uždavinių spektras, kasdien darai skirtingus dalykus, o ir žmonės keičiasi, reikia priėjimą prie kiekvieno rasti. Diena prabėga greitai.
Sugrįžimas į savo kraštą
Po septynerių metų Norvegijoje Mindaugas sugrįžo į Lietuvą ir apsigyveno gimtuosiuose Šiauliuose.
Dar gyvendamas svetimoje šalyje paskutiniu metu ėmė dažnai grįžinėti į Lietuvą.
„Pamaniau, ką aš čia bandau apgauti. Reikia priimti tą žingsnį ir grįžti į Lietuvą. Buvo neramu, kaip reikės įsilieti čia į tą gyvenimą, darbus. Tačiau, kai priimi sprendimą, viskas pradeda po truputį dėliotis“, – santūriai pasakoja Mindaugas.
Jis pradėjo domėtis Lietuvos sveikatos sistema, darbo galimybėmis, krūviais, sąlygomis ir panašiai. Reikėjo pasitvirtinti Lietuvoje savo norvegišką licenciją, todėl iš pradžių teko dirbti kitus darbus. Kai licenciją susitvarkė, gavo pasiūlymą iš Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro ir jį priėmė. Padirbėjęs ten 3 mėnesius pamatė informaciją, kad Respublikinėje Šiaulių ligoninėje mažiau nei prieš metus atidarytas modernus Geriatrijos skyrius ieško slaugytojų. Pabandė ir dabar darbuojasi abiejose įstaigose kiek daugiau nei visu etatu.
Mindaugas sako, kad geras jausmas dirbti ir gyventi savame krašte, kai šalia artimi žmonės. Padirbėti kelerius metus užsienyje, užsidirbti yra gerai, tačiau ateina metas, kai supranti, kad turi pasirinkti: arba išvyksti, arba lieki visam laikui, nes kitaip socialinio rato neturėsi. Jis ramus dar ir dėl to, kad žino, jog visada gali grįžti atgal į Norvegiją, jei jau čia labai blogai sektųsi, bet kol kas viskuo yra patenkintas.
Jaunas vyras neslėpė, kad sulaukia kvietimų grįžti į Norvegiją, ypač vasarą, kai ten būna didelis slaugytojų trūkumas. Jį kviečia, nes moka norvegų kalbą, turi norvegišką slaugytojo licenciją. Jis niekada nesako „niekada“, bet kol kas savo ateitį planuoja Šiauliuose.
Pasirinko senyvų žmonių slaugą
Kodėl pasirinko geriatriją – senyvų žmonių slaugą?
„Na, jie tokie pat žmonės, tik su didesne patirtimi. Įdomu paklausyti jų istorijų, išgyvenimų. Jie juk kūrė mūsų valstybę, todėl jaučiu jiems didelę pagarbą. Galbūt visuomenė nepelnytai nuvertina tą savo dalį – vyresnius žmones. Iš tikrųjų, įdomu bendrauti su jais“, – paaiškina jaunas specialistas.
Slaugytojas neslepia, kad dažnai nustebina savo pacientus, kai vietoje moters slaugytojos į palatą užeina jaunas vyrukas. Vienas senjoras jam sakė: „Per gyvenimą tiek daug kartų buvau ligoninėse, bet pirmą kartą matau slaugytoją vyrą.“
Ar skiriasi pacientai Norvegijoje ir mūsų šalyje?
Mindaugas pastebi, kad Lietuvoje gal labiau jaučiasi senyvų žmonių dėkingumas. Norvegijoje senjorai turi tikrai gerą priežiūrą, puikias sąlygas, bet tai jie priima kaip duotybę, kaip normą. Slaugytoju dirbo skirtingose institucijose, tačiau matė, kad ir maitinimas kokybiškas, ir medicinos paslaugos labai geros, bet dažnai norvegai kelia dar didesnius reikalavimus.
Jo manymu, lietuviška slauga nuo norvegiškos itin neatsilieka. Slaugytojas pastebi, kad gal Norvegijoje naudojamos kai kurios brangesnės priemonės, pavyzdžiui, perrišant žaizdas, bet esminių skirtumų nėra.
Norvegijos gydymo įstaigoje diegiama holistinė medicina, kuri pacientą mato ne tik kaip paslaugų gavėją, bet ir kaip asmenybę.
„Žmogus gali dalyvauti priimant sprendimus dėl jo sveikatos. Nėra taip, kad viskas nuspręsta už tave, ir tu arba sutinki, arba ne. Bet ir į Lietuvos įstaigas tai jau ateina. Su pacientu kalbama, jis išklausomas. Priklauso nuo paties, kaip sugebi su žmogumi bendrauti, susitarti, jam paaiškinti. Dialogas dažniausiai pavyksta. Taip, senyvi žmonės mėgsta pasakoti savo istorijas, bet man juos išklausyti keblumų nėra. Taip užmezgi ryšį. Negali tik ateiti, atlikti procedūrą ir viskas. Reikia į jį žiūrėti, kaip į asmenybę, o ne kaip į objektą, kuriam tik turi atlikti procedūrą. Tikrai yra įdomių asmenybių, yra apie ką pakalbėti ir visai nėra nuobodu“, – atskleidžia medikas.
Jis džiaugėsi, kad abiejose ligoninėse gauna naudingos patirties, pagilino savo žinias ir gali jas pritaikyti praktikoje.
Paklaustas, ar nebuvo girdėjęs įvairių liūdnų mitų apie geriatrijos centre prastą senukų priežiūrą, ar jie neišgąsdino, medikas tikino, kad tokie mitai tikrai yra klaidingi. Ten dirba kompetentingi žmonės, su kuriais visuomet galima pasitarti – tiek su kolegėmis, tiek su gydytojais. Dedamos visos pastangos, kad ten papuolę žmonės gyventų kuo ilgiau, nors kartais jų būklė būna labai sudėtinga.
Klaidinga manyti, kad slaugytojo darbas yra nevyriškas
Mindaugas sutinka, kad mūsų gydymo įstaigose dažniausiai slaugytojomis dirba moterys.
„Gal iš senų laikų susiformavusi nuomonė, kad tai nevyriška specialybė. Bet jei moterys eina dirbti į policiją, tai kodėl vyrai negali būti slaugytojais? Gal mūsų visuomenėje dar nėra tai plačiai priimtina. Norvegijoje yra nemaža dalis vyrukų, studijuojančių slaugą. O ir kartais vyrui lengviau pasukti, paversti, pacientą, padėti atsikelti“, – mano medikas.
Savo ateities planais Mindaugas kol kas nesidalija. Dar neseniai pradėjo dirbti, tad kaupia patirtį.
Slaugytoją džiugina ir dar vienas dalykas – neblogas darbo užmokestis, ir dviem etatais nebereikia dirbti, kaip anksčiau slaugytojos dirbdavo didžiuliais krūviais.
„Žinoma, Norvegijoje uždarbis kitoks, tačiau turi įsivertinti, ar tas didesnis atlyginimas svetimoje šalyje tau atsvers artimųjų ir draugų trūkumą. Labai džiaugiuosi, kad galiu palyginti, darbas svetur praplečia akiratį“, – vertino slaugytojas.
Po mūsų pokalbio praėjus kelioms dienoms, Mindaugas informavo apie karjeros pokyčius – nuo gegužės pereina dirbti visu krūviu į Respublikinę Šiaulių ligoninę, o Ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centrą palieka.
