Sodininkų sugrįžusi žiema neišgąsdino

Edi­tos AK­SO­MAI­TIE­NĖS nuo­tr.
Atšiaurus sekmadienis neatbaidė sodininkų – dabar pats augalų sodinimo įkarštis.
Sekmadienį prie Šiaulių arenos rinkosi sodininkystės žinovai. Tai profesionalai, turintys tikslą ne tik parduoti sodinuką, bet ir suteikti kuo daugiau žinių naujam jo šeimininkui, bei sodininkai mėgėjai, sumanę savo sodus ir namų aplinką praturtinti tradiciniais ar egzotiniais augalais. Nors kasmetinė sodininkų mugė „Aš sodinu“ tą dieną nepagailėjo stipraus šalto vėjo ir netgi sniego, pirkėjai tiesiog atakavo vaismedžių, dekoratyvinių augalų, uogakrūmių ir gėlių pardavėjus.

Jei kuris sodininkas vis dėlto nusprendė dėl prasto oro nekelti kojų iš namų, galima sakyti, tik pralošė, nes mugė, kurioje dalyvavo arti šimto prekeivių iš visos Lietuvos ūkių bei medelynų, pranoko net įmantriausių lūkesčius. Tradiciniai ir formuoti spygliuočiai, dekoratyviniai krūmai, šeimininkus džiuginantys ne tik lajos taisyklingumu, bet ir spalvomis, vaismedžiai, pradedant nuo senųjų lietuviškų veislių iki naujoviškų, iki galo neatpažintų. Stiebiniai uogakrūmiai, spygliuotos ir bespyglės avietės, vazoninės braškės ir žemuogės, šilauogės, sausmedžiai, aktinidijos. Taip pat vietą nedideliuose miesto sklypuose taupantys koloniniai vaiskrūmiai.

Ne pirmus metus populiarios, bet ir toliau populiarėjančios magnolijos, kiti konkurentų dėl grožio beveik neturintys dekoratyviniai augalai, vienmetės ir daugiametės gėlės

Pirkėjai, „Šiaulių kraštui“ sakė mugės prekeiviai, domisi ne tik egzotinių vaismedžių, tokių kaip persikas, abrikosas ar nektarinas, sodinukais, bet ne mažiau ir senosiomis, gerai žinomomis tradicinėmis obelų, kriaušių, slyvų, vyšnių veislėmis.

Pastebėta, kad „į madą“ grįžta medlievos, putinas, šermukšnis, beje, pastarasis populiarėja ne tik dėl išskirtinio grožio ir skonio uogų, bet ir turi simbolinę – namų apsaugos, šeimos darnos – prasmę.

Šalyje gerai žinomas agronomas ir bitininkas, agronomijos mokslų daktaras ir medelyno, įsikūrusio Kauno rajone, savininkas Algirdas Amšiejus prekiauti į sodinukų mugę Šiauliuose šiemet atsiuntė savo dukrą Aistę ir žentą Liną Liudavičius. Jie pirkėjams siūlė įvairių vaismedžių, vaiskrūmių ir netgi sakuros sodinukų. Anot ponios Aistės, šiauliečiai pirkėjai, pastebima jau daug metų, itin smalsūs ir atviri sodininkystės naujovėms.

„Labai mylim Šiaulius ir laukėme šitos mugės, nes dabar pats laikas, o jis jau į pabaigą, sodinti augalus su atvira šaknimi“, – sakė žinomo agronomo dukra.

Mugėje dalyvavo ir sodininkams dosniai patarimus dalijo kaunietis biomedicinos mokslų daktaras Kęstutis Malinauskas. Jis į Šiaulius atvežė gausybę savo ūkyje Kauno rajone, Noreikiškėse, išaugintų sodinukų.

„Šiauliuose tikėjausi geros mugės, nes šiauliečiai visada labai aktyvūs. Tik dar keliuose Lietuvos miestuose yra toks sodininkų aktyvumas kaip Šiauliuose“, – sakė K. Malinauskas.

Profesionalaus sodininko žodžiais, šiųmetį pavasarį būtų galima laikyti visai geru, jeigu ne praėjusi žiema, kuri seniai buvo tokia, kokia buvo. Ji augalams padarė nemažai žalos – daug kur iššalo pernai pasodinti jauni augalai, ypač medžiai. Daug žalos padarė ir pašaro pritrūkę laukiniai gyvūnai – obelų mėgėjai zuikiai ir stirnos, graužiančios visus augalus be išimties ir netgi dekoratyvius spygliuočius.

„Praėjusi žiema ypač pakenkė lepesniems augalams – persikams, abrikosams ir nektarinams. Sniegas apsaugojo tik tą jų vietą, kuri buvo po sniegu, o viršūnės nušalo ir dabar bando kažkiek atželti.“

Laikas sodinti augalus, kurie iškasti tiesiai iš grunto, pasak specialisto, dabar eina į pabaigą, nes sodinukai jau ima labai aktyviai sprogti. Reikalas, anot pašnekovo, paprastas: kiekvieno augalo vidiniai resursai yra riboti – jis skleidžia lapelius, o čia, žiūrėk, dar ir šaknį turi auginti. Todėl artimiausią savaitgalį augalų iš grunto prekyba prislops ir suaktyvės vazonuose augintų sodinukų.

K. Malinauskas pastebėjęs, kad kai kurie prekeiviai pirkėjų atžvilgiu elgiasi nesąžiningai, parduodami iš grunto iškastus ir į vazonus tą patį pavasarį susodintus augalus.

„Jei augalas lengvai išsikelia iš vazono, vadinasi, jis neseniai pasodintas ir šaknis nėra įsišaknijusi. Tai reiškia, kad tokiam augalui, suvėlinus jo pasodinimą, tampa sudėtingiau prigyti. Siūlau prieš perkant pamėginti sodinuką pakelti. Jei lengvai išsiners iš vazono, tai bus ženklas, kad gali kilti sunkumų dėl prigijimo“, – šypsosi pašnekovas.

Žinomas sodininkas perspėja ir dėl egzotiškesnių lepiųjų augalų, kuriems sudėtingiau prisitaikyti prie Lietuvos klimatinių sąlygų. Kalba – apie persikų, abrikosų, nektarinų vaismedžius.

Žmonės, anot K. Malinausko, svajoja sunokusius vaisius skanauti tiesiai nuo medžio savame kieme, bet dažnai nepasidomi, kad šiems augalams reikalingos išskirtinės sąlygos – užuovėja ir kuo daugiau saulės. Sprendimas sodinti abrikosmedį, persiko ar nektarino medį į atvirą, nuo vėjo neapsaugotą vietą, beveik visada patiria fiasko.

„Bėda ta, kad pardavėjai neretai garantuoja pirkėjui, jog jų parduodami augalai kad ir Šiaurės ašigalyje užaugtų. O žmogus labai nori įsigyti ir tiki tokiu melu. Aš manau, kad su pirkėju būtina elgtis sąžiningai, tik tada jis sugrįš dar ir dar kartą.“

Be to, papildo sodininkas, minėti egzotiniai augalai yra ganėtinai trumpaamžiai.

„Persikai ir nektarinai, jei sugeba išgyventi dešimt metų, jau skaitosi senjorai. Abrikosų amžius – apie 15 metų. Jei tiek išgyveno, reikėtų medžiui nusilenkti.“

Kalba ir apie augalų kainas, o jos šiemet, teigia, gerokai padidėjusios: uogakrūmiai bent dviem eurais nuo rudeninio sezono, avietės – apie pusę euro, medžių sodinukai – dar drastiškiau.

„Dvejų metų medeliai iš grunto ar vazono rudenį kainavo apie 15 eurų, o dabar jau ir po 20. Įsibėgėjus „vazoninei“ prekybai, tokių sodinukų kaina gali šoktelėti ir dar kokiais 5 eurais – iki 25.“

Pabrangimą esą padiktavo pernai rudenį ir šiemet pavasarį šoktelėjusios trąšų, durpių kainos.

K. Malinausko šeimos ūkyje Kauno rajone kiekvienais metais pasodinama apie 4 000 poskiepių ir ne mažiau kaip 5 000 uogakrūmių. Nepaisant gausybės rūšių sodo augalų, pirmą vietą dėl skoninių savybių profesionalus sodininkas skiria trešnėms.

„Jos gal net mano numeris 1. Neskanių trešnių vargu, ar esu ragavęs“, – juokiasi.

Tuojau prisipažįsta mėgstantis ir braškes, ir šilauoges, ir slyvas, ypač tas, kurios lengvai nusiima nuo kauliuko.