Naujausios
Birželio 16 dieną Šiaulių istorijos muziejuje pristatyta Šiaulių „Aušros“ muziejaus paroda „100 metų su radiju“, skirta Lietuvos radijo šimtmečiui.
Birželio 12 dieną sukako 100 metų nuo pirmą kartą eteryje nuskambėjusių istorinių žodžių „Alio, alio – Lietuvos radijas – Kaunas“.
Parodos atidaryme prisiminimais dalijosi, apie radijo kaitą kalbėjo žurnalistas, visuomenės veikėjas, buvęs LRT generalinis direktorius Vytautas Kvietkauskas ir radijo stoties XXL FM vadovas ir skaitmeninio turinio kūrėjas Marius Dauginavičius.
Parodą sudaro dvi dalys. Pirmoji, eksponuojama Šiaulių istorijos muziejuje, pasakoja apie lietuviško radijo augimo ir kaitos tarpsnius nuo pirmųjų žingsnių radijo technologijos pasaulyje iki šių dienų.
Antroje parodos dalyje Radijo ir televizijos muziejuje autentiškos muziejinės vertybės – baldai, technika, to laikmečio diplomai – atkuria tarpukario radijo mėgėjo aplinką.
Paroda „100 metų su radiju“ parodo, kaip karinis ryšys virto kultūriniu reiškiniu, kaip paprasta telefono būdelė tapo studija ir kaip Šiauliai vieni pirmųjų atsiliepė į istorinį Kauno signalą.
Tarpukario Lietuvoje radijas tapo vienu svarbiausių modernios visuomenės simbolių.
Radijo eteryje skambėjo naujienos, koncertai, paskaitos, spektakliai ir humoristiniai pasirodymai, o jo balsas pasiekdavo net atokiausias vietoves. 1927–1940 m. radijas buvo ir pramogų šaltinis, ir tautos auklėtojas, ir valstybės balsas.
Antrojo pasaulinio karo ir pokario metais radijas tapo ne tik technologine priemone, bet ir vienu svarbiausių informacijos, propagandos bei visuomenės kontrolės įrankių. Okupacinės valdžios – Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija – siekė visiškai kontroliuoti viešąją erdvę, todėl radijas buvo greitai perimtas ir pritaikytas ideologiniams tikslams. Kartu jis tapo pasipriešinimo, vilties ir ryšio su laisvuoju pasauliu simboliu.
Atgimimo metais radijas buvo vienu iš svarbiausių laisvės šauklių, transliavusių mitingus ir skleidusių laisvą informaciją. Sausio 13-osios įvykiai, kai radijo stočių ir siųstuvų gynyba tapo tautos pasipriešinimo dalimi, parodė pasauliui, kokie galime būti vieningi ir stiprūs gindami žodžio laisvę.
Per šimtmetį radijas nuėjo ilgą kelią – iki didžiulės daugiakanalės informacijos ir pramogų erdvės. Šiandien radijas veikia ne tik tradiciniame eteryje, bet ir skaitmeninėje aplinkoje: interneto platformose, mobiliuosiuose įrenginiuose, automobilių sistemose ar išmaniuosiuose garsiakalbiuose.
