Naujausios
Trečiadienį LR Susisiekimo ministerijoje buvo tęsiamos diskusijos dėl Šiaulių tarptautinio oro uosto ateities. Susitikime, kurį organizavo susisiekimo viceministrė Živilė Poželienė, dalyvavo Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, ministerijų, Lietuvos kariuomenės, verslo atstovai.
Mero patarėja Alaina Bosė pranešė, kad naujausiomis žiniomis, „GetJet Group” inicijavo paraišką stambaus investicinio projekto statusui Šiauliuose gauti. Tokį statusą gauti gali projektai, kurie turi strateginę reikšmę valstybei ir viršija 20 milijonų eurų investicijų ribą.
Šiuo metu „GetJet Group” yra paskelbusi apie planuojamas 35 milijonų eurų investicijas į jau seniai žadėto antrojo angaro statybas Šiaulių oro uoste. Įmonė planuotų sukurti 250 darbo vietų. Statybos leidimas papildomo pastato statyboms jau gautas, investicijos yra paruoštos, tačiau verslui reikalingas užtikrintumas, kad Šiaulių oro uostas nepraras tarptautinio statuso, o civilinė veikla nebus sustabdyta. Šio patvirtinimo iki šiol laukiama iš Vyriausybės.
UAB „GetJet Group“ ir jai priklausančios įmonės „Airhub Aviation“ atstovai anksčiau skelbė, kad į dar 2023 metais atidarytą lėktuvų priežiūros ir remonto (MRO) angarą Šiauliuose jau investuota daugiau kaip 30 milijonų eurų. Šiuo metu ten dirba 200 specialistų komanda, kurią ketinama dar praplėsti bent 100 naujų darbuotojų. Šiuo metu „Airhub Aviation” mokamas vidutinis atlyginimas yra dvigubai didesnis nei Šiaulių vidurkis.
„GetJet Group” jau yra nupirkusi du viešbučius savo darbuotojams: vienas jų jau rekonstruotas, kitą ruošiamasi tvarkyti. Remonto, logistikos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos taip pat perkamos iš vietos verslų. Skaičiuojama, kad tai Šiaulių įmonėms atneša dar daugiau kaip 100 tūkstančių eurų per mėnesį.
Nežiūrint šių skaičių, civilinių skrydžių aptarnavimo veiklą vykdanti Savivaldybės įmonė Šiaulių oro uostas jau ne pirmus metus patiria didelius veiklos nuostolius.
Krašto apsaugos ministerija laikosi pozicijos, kad Šiaulių oro uostas yra skirtas Lietuvos kariuomenės Aviacijos bazės operaciniams tikslams ir NATO poreikiams užtikrinti. Kitais metais planuojama pradėti pagrindinio kilimo tūpimo tako rekonstrukciją, kurią inicijavo ir didžiąja dalimi finansuos NATO. Krašto ministerija jau anksčiau buvo įspėjusi, kad kad negali užtikrinti nepertraukiamo naudojimosi Tarptautinio Šiaulių oro uosto kilimo tūpimo taku civilinėms reikmėms.
Šiaulių miesto vadovai įsitikinę, kad civilinė ir karinė veikla gali būti suderintos, Europoje yra ir daugiau tokį dvigubos paskirties modelį taikančių oro uostų.
„Investicijos jau yra padarytos. Svarbu suvokti, kad visa sukurta infrastruktūra šaliai būtų naudinga ir karinio konflikto atveju“, – tikino A. Visockas.
Jis taip pat kėlė civilinio keleivių terminalo klausimą. Civilinei aviacijai skirtas terminalas yra įrengtas kariškiams priklausančiame pastate. Jo nuomos po 2027 metų kovo kariškiai nebepratęs. Turėtų būti statomas naujas civilinis keleivių terminalas, tačiau Šiaulių miestas laukia Vyriausybės nutarimo, garantuojančio ilgalaikį civilinės veiklos tęstinumą dvigubos paskirties oro uoste.
Kitas susitikimas vyks rugsėjo mėnesį ir jau turėtų būti aišku kokią kryptį pasirinks Vyriausybė.
