
Naujausios
Pusmetis tarp senų žmonių
Gabijai tik keturiolika metų. Tai amžius, kai jau galima dalyvauti DofE programoje. Ši programa jaunimui padeda atrasti savo užslėptus talentus. Teikdami paslaugas ar užsiimdami kitokia iki tol neišbandyta veikla merginos ir jaunuoliai patiria daug iššūkių, kurie padeda tobulėti ir geriau pažinti save.
Programoje dalyvavo dvi Kelmės "Kražantės" progimnazijos aštuntokų klasės. Iš jų savanorystę pasirinko dešimt moksleivių. Rinkosi pagal savo pomėgius. Kas savanoriavo darželyje, kas bibliotekoje, kas kitose srityse.
Gabija gyvena Liolių miestelyje. Todėl nusprendė savanoriauti čia įkurtuose Senelių socialinės globos namuose. Naujoji veikla mergaitei padėjo pažinti ir jos mamos Jurgitos, čia dirbančios socialinio darbuotojo padėjėja, kasdienybę.
"Norėjau naujos patirties", – išskirtinį savo pasirinkimą aiškina Gabija.
Visą pusmetį, grįžusi po pamokų, mergaitė skubėdavo į Senelių namus. Čia užsibūdavo dvi – tris valandas. Bendraudavo su seneliais, žaisdavo su jais įvairius žaidimus, klausydavosi jų gyvenimo istotrijų. Kelios valandos neprailgdavo – kaip mat prabėgdavo.
Neapsakomas jausmas
"Neapsakomas jausmas, kai gali kam nors padėti, – savanoryste džiaugiasi Gabija. – Praskaidrinti seneliams jų dienas."
Padėdama seniems žmonėms mergaitė sako ir pati patyrusi daug įdomių akimirkų.
Seneliai paauglei pasakodavo savo gyvenimo istorijas, dalindavosi artimųjų ilgesiu. Įdomu būdavo paklausyti, kaip globotiniai gyveno tuomet, kai buvo jauni. Kokia buvo jų namų aplinka, kokios galimybės.
Daug sužinojo. Jos tėvai – dar jauni. Negalėtų suteikti tiek žinių iš praėjusio amžiaus.
Įdomiausia jaunajai savanorei pasirodė tai, kad globos namuose gyvenantys močiutės ir seneliai rašo popierinius laiškus. Deda juos į vokus ir meta į pašto dėžutę, kad nuvežtų jų artimiesiems. Gavę atsakymus, labai džiaugiasi. Kartais prašo Gabijos, kad perskaitytų, nes patys prastai mato.
Kiek nuoširdumo ir jausmų tuose laiškuose! Net keista. Nepalyginsi su Gabijos bendraamžių SMS žinutėmis, kur iš žodžių lieka tik santrumpos, kur nemėgstama pilnų sakinių.
Į užsienį nesidairo
Kartais DofE programa padeda jaunimui apsispręsti dėl ateities profesijos. Atrandamos naujos veiklos, apie kurias jauni žmonės kartais nė nežinojo. Gabija, dar pradėdama savanoriauti, buvo tvirtai apsisprendusi. Nori tapti gydytoja arba veterinarijos gydytoja. Mokslai jai sekasi labai gerai. Mėgstamiausia pamoka – matematika.
Nuo rudens ji mokysis Kelmės J. Graičiūno gimnazijoje. Gavusi brandos atestatą, studijuos Kaune.
Nors jos giminėje yra emigrantų, kurie, sugrįžę į Lietuvą tik atostogų, džiaugiasi gražiu gyvenimu svetur, Gabija įsitikinusi, jog Lietuvoje gyventi geriausia ir saugiausia.
Jos tėvai niekuomet nedejuoja dėl sunkaus gyvenimo Lietuvoje, nors dirbti tenka daug. Mama – pluša Senelių namuose. Tėtė – statybose. Grįžę namo dar turi apžiūrėti savo ūkį.
"Man labai pasisekė, kad gyvename kaime. Namuose triušiai, vištos, būrys kitų gyvūnų, graži gamta, – džiaugiasi mergaitė. – Mėgstu važinėti dviračiu, bendrauti su draugėmis. Nors kaime bendraamžių nedaug, bet Lioliai – visai netoli Kelmės miesto. Per keliolika minučių gali jį pasiekti."
Nors nežino, kaip susiklostys jos ateitis, G. Bužinskaitė niekuomet nesiruošia emigruoti į užsienį. Čia savas jaunimas, savi tėvai ir jų karta. Savi ir seneliai bei proseneliai, kuriuos savanoriaudama mergaitė spėjo pažinti.