Šeduvoje atrandamas prarastas laikas

Is­to­ri­ja įpa­rei­go­ja

Še­du­vos mies­te XIX am­žiaus pa­bai­go­je dau­giau nei pu­sė mies­te­lio gy­ven­to­jų bu­vo žy­dai. Kaip ir dau­ge­lio Lie­tu­vos mies­tų, Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro pa­sek­mės neap­len­kė ir Še­du­vos. Nors dėl ap­griau­to mies­te­lio dau­gy­bei žy­dų te­ko pa­lik­ti gim­ti­nę, prieš Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą Še­du­vo­je gy­ve­no per 2 tūks­tan­čių žy­dų.

Ser­gė­jaus Ka­no­vi­čiaus įsteig­tas Še­du­vos me­mo­ria­li­nis žy­dų fon­das „Din­gęs štet­las“ ne tik ini­ci­juo­ja mies­to ap­lin­kos pa­si­kei­ti­mus, ta­čiau iš­lei­do ir mo­nog­ra­fi­ją apie Še­du­vos žy­dus bei ini­cija­vo re­ži­sie­riaus Sau­liaus Ber­ži­nio do­ku­men­ti­nį fil­mą „Suak­me­nė­jęs lai­kas“.

Pir­ma­sis įgy­ven­din­tas žy­dų fon­do pro­jek­tas – 2014 me­tais at­kur­tos ir res­tau­ruo­tos se­no­sios žy­dų ka­pi­nės. Šio­se ka­pi­nė­se žy­dų kil­mės še­du­vie­čiai bu­vo lai­do­ja­mi iki Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro, jų te­ri­to­ri­jo­je ras­ta apie 1,3 tūks­tan­čių pa­mink­lų ar jų da­lių.

Po ka­pi­nių res­tau­ra­vi­mo su­tvar­ky­tos ma­si­nių žy­dų žu­dy­nių vie­tos. Pa­ku­te­nių ir Liau­diš­kių miš­kuo­se esan­čio­se žu­dy­nių vie­to­se su­šau­dy­ta be­veik 700 žmo­nių. Da­bar šio­se vie­to­se iš­ki­lo trys skulp­to­riaus Ro­mo Kvin­to pa­mink­lai: „Švie­sios žvaigž­dės bu­vei­nė“, „Du­rys ir Spin­du­lys“, „Žvaigž­dė“. 2015-ai­siais Še­du­vos cent­re res­tau­ruo­ta aikš­tė bei ati­deng­tas pa­mink­las žy­dų kil­mės še­du­vie­čiams.

Pa­sau­li­nio ly­gio mu­zie­jus

2018-ai­siais pra­dė­tas sta­ty­ti mu­zie­jus „Din­gęs štet­las“. Pa­sak Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Pa­vel­do­sau­gos sky­riaus ve­dė­jo Vy­tau­to Si­me­lio, mu­zie­jus sta­to­mas in­di­vi­dua­lio­mis Še­du­vos žy­dų me­mo­ria­li­nio fon­do lė­šo­mis. Sa­vi­val­dy­bė fi­nan­siš­kai prie mu­zie­jaus sta­ty­bų ne­pri­si­de­da.

Mu­zie­ju­je bus at­kur­tas žy­dų mies­te­lio (štet­lo) gy­ve­ni­mas. Bus pri­sta­ty­tos ti­piš­kos Lie­tu­vos žy­dų šei­mos bui­tis ir tra­di­ci­jos, lit­va­kų moks­lo reikš­mė, kul­tū­ri­niai, so­cia­li­niai ir po­li­ti­niai ju­dė­ji­mai. Mu­zie­jaus lan­ky­to­jai tu­rės ga­li­my­bę su­si­pa­žin­ti su tra­giš­ka Lie­tu­vos ir Še­du­vos is­to­ri­jos da­li­mi.

Mu­zie­jaus pa­sta­tą pro­jek­tuo­ja ar­chi­tek­tai ir in­ter­je­rą ku­ria pa­sau­ly­je ge­rai ži­no­mos bend­ro­vės: Suo­mi­jos kom­pa­ni­ja „Lah­del­ma & Mah­la­ma­ki ar­chi­tects“, JAV „Ralph Ap­pel­baum As­so­cia­tes“, o vi­sam sta­ty­bų pro­ce­sui va­do­vau­ja Švei­ca­ri­jos sta­ty­bos au­di­to įmo­nė ECAS AG. Bend­ras nu­ma­to­mas mu­zie­jaus plo­tas – 2,7 tūks­tan­čių kvad­ra­ti­nių met­rų.

Mu­zie­jaus du­ris bu­vo pla­nuo­ja­ma at­ver­ti 2020 me­tų rugp­jū­čio mė­ne­sį, ta­čiau dėl už­si­tę­su­sių sta­ty­bų pre­li­mi­na­ri ati­da­ry­mo da­ta nu­si­ke­lia į 2021 me­tų va­sa­rą.