
Naujausios

Išlindo kaip yla iš maišo
Povilo Višinskio gatvės 14 namo gyventojai "Šiaulių kraštui" tvirtino nė nežinoję, kad šilumos punkto patalpos yra privatizuotos. Yla iš maišo išlindo, pradėjus rengti namo renovacijos investicinį projektą.
Tada paaiškėjo, jog daugiau nei dvidešimt metų namo patalpų bendrasavininkis yra name nė negyvenantis šiaulietis Zenonas Jonas Jotkevičius, buvęs ilgametis apskrities statybų priežiūros specialistas (iki šių metų liepos jis dirbo Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros prie Aplinkos ministerijos Šiaulių skyriaus vyr. specialistu).
Z.J.Jotkevičius dar 1993 metais privatizavo 66 kvadratinių metrų rūsio patalpas, kuriose buvo namo šilumos mazgas.
"Tik pernai Z. J. Jotkevičių pirmą kartą pamatėm, – sakė "Šiaulių kraštui" namo gyventoja Laima Kontauskaitė. – Jokių mokesčių jis, kaip patalpų bendrasavininkis, niekada nemokėjo. Kai paprašėme, kad namo administratorius ir jam skaičiuotų mokesčius, kad ir jis mokėtų už stogo remontą, kuris pernai buvo atliktas, patys gavom jo reikalavimus".
Nori tūkstančių eurų
Z. J. Jotkevičius raštu surašė savo pasiūlymus gyventojams, kreipdamasis į namą administruojančių bendrovę. Sušauktame susirinkime pasiūlymus išgirdę žmonės buvo šokiruoti.
Iš jų reikalaujama "atlaisvinti neteisėtai užimtas patalpas", "pašalinti neteisėtai sumontuotą įrangą", užmokėti už visą "neteisėto užėmimo laiką", plius kompensuoti esą patirtą žalą – 2 000 eurų.
Kitas variantas – patalpas nuomotis, bet vėlgi sumokėti už "neteisėtą užėmimo laikotarpį", mokėti kompensaciją už patalpų nusidėvėjimą – per metus 1 200 eurų.
Trečias variantas – pirkti patalpas už 10 tūksnčių eurų ir vėlgi mokėti už visą "neteisėtai užimtą laikotarpį".
Gyventojų žiniomis, pernai J. Z. Jotkevičius jau bandė patalpas su šilumos punktu parduoti, prašė 9 999 eurų, bet niekas nepirko.
"Niekam mes nepritarėme, – sakė susirinkime sekretoriavusi L. Kontauskaitė. – Kažkoks absurdas. Prašėme, kad pasakytų, kada užėmėme tas patalpas? Nieko neatsakė, nes ten visada buvo šilumos mazgas. Jis namui nė nepriklauso. Kaip iš viso buvo galima privatizuoti bendro naudojimo patalpas?"
Nuo vaikystės name gyvenanti moteris prisimena, jog kažkada tose patalpose buvo katilinė, o įvedus centrinį šildymą įrengtas šilumos punktas.
Šilumos punktas – bendrovės "Šiaulių energija" nuosavybė. Bendrovės atstovė spaudai Marina Visockienė informavo redakciją, jog šilumos punktas įrengtas "gyventojų nurodytose bendro naudojimo patalpose". Bendrovė nesanti pastato patalpų valdytoja. Šiame name šilumos punktas buvo modernizuotas 2004 metais.
Pagal teisės aktus, jeigu punktą reikėtų iškelti, išlaidas turėtų prisiimti šilumos vartotojas – namo gyventojai.
Šimtai tokių negyvenamųjų patalpų tada buvo privatizuota – didžiausi rūsiai, slėptuvės – ir Vilniaus gatvėje, ir Vytauto gatvėje – masiškai privatizacija vyko.
Ar teisėtai privatizuota?
Gyventojai dabar patys klausia, ar teisėtai šilumos punkto patalpos privatizuotos?
Jų žiniomis, patalpos privatizuotos pagal 1991 metų Butų privatizavimo įstatymą. Pagal šio įstatymo nuostatas buvo galima privatizuoti tik valstybinio fondo ir tarnybinius butus, kuriuose gyvenai. Dar kūrybines dirbtuves, jeigu jas nuomojaisi.
Rūsį su šilumos punktu sunku laikyti butu ar dirbtuvėmis. Bet išgirdome, jog būtent dirbtuves čia norėjo įrengti Z. J. Jotkevičius.
"Šiaulių kraštui" jis patvirtino, jog privatizavo patalpas 1993 metais. Tuomet šis namas priklausė geležinkelių valdybos butų ūkiui. Geležinkelių valdyba ir skelbė patalpų privatizavimą. Pats tuomet dirbo geležinkelio struktūrose.
"Buvo paskelbta patalpų privatizacija ir aš padaviau prašymą, – pasakojo patikino: – Šimtai tokių negyvenamųjų patalpų tada buvo privatizuota – didžiausi rūsiai, slėptuvės – ir Vilniaus gatvėje, ir Vytauto gatvėje – masiškai privatizacija vyko".
Žinojęs, jog yra šilumos mazgas, bet esą jis turėjo būti iškeltas.
"Šalimais patalpose buvo įrenginėjamas kitas šilumos mazgas, – aiškino. – Bet geležinkelio struktūros buvo naikinamos, kažkas tą naują šilumos punktą "prichvatizavo", kažkur kitur jis buvo sumontuotas, ir viskas liko, kaip liko."
Sakė, jog tose rūsio patalpose norėjęs "vaikams įrengti dirbtuves". Planus su gyventojais esą derinęs dar prieš privatizavimą.
"O kaip gi, dar 1992 metais derinau, o jeigu jie būtų nesutikę, tai ar būčiau pirkęs", – aiškino patalpų savininkas.
Kodėl tik po 25 metų namo gyventojams pradėjo kelti reikalavimus iškelti punktą?
"Kol jie nekėlė problemų, ir aš nekėliau, – atsakė Z. J. Jotkevičius. – O dabar gaunu sąskaitą, kodėl aš nemoku mokesčių? Už stogą nori beveik 4 tūkstančių eurų. Dar mokesčių už 10 metų paskaičiuos. "
"Tos patalpos, jeigu yra bendro naudojimo, tai niekas už jas jokių mokesčių negali skaičiuoti, – dėsto argumentus, pats savo patalpas įvardydamas "bendro naudojimo". – Bet jeigu aš savininkas tų patalpų, tai, būkit malonūs, nuomokitės tas patalpas arba kažką darykit. Aš tomis patalpomis nesinaudoju, ir koks aš bendrasavininkas – aš nė rakto neturėjau."
Namui patalpas pasiūlęs "už vidutinę rinkos kainą". Ar ne dėl to, kad jau bandė ieškoti pirkėjų, bet nerado?
"Aš jų nepardavinėjau, – neigė Z. J. Jotkevičius. – Aš tik su vienos agentūros agente pasikalbėjau, gal ir įdėjo skelbimą?"
Tikina, jog per privatizavimą už patalpas mokėjo 7 000 rublių. O gal investicinių čekių? Gerai neprisimena.
"Prisieis eiti į teismą, jeigu gražiuoju nesusitarsime", – teigė vyras.
Vienintelis kelias – teismas
Namą administruojančios bendrovės "Mano būstas" Šiaulių regiono vadovė Roma Janušonienė komentavo "Šiaulių kraštui" situaciją.
"Į privatizavimo istoriją nesigilinsime, bet pagal Registrų centro duomenis tos patalpos privatizuotos kaip daiktas, – sakė R. Janušonienė. – Apie tai sužinojome tik prieš porą trejetą metų, kai pradėjome kalbėti apie namo renovaciją. Tada išsiaiškinome, kad yra ir toks patalpų savinininkas."
Perspėjusi gyventojus, jog jis bus nepatenkintas, jeigu jam teks mokėti už stogo remontą. Taip ir atsitikę.
"Dirbu daugiau kaip 19 metų, niekas tose rūsio patalpose jokios veiklos nevykdė, mes prižiūrėjome tas patalpas, ten eina ir kanalizacijos vamzdžiai, teko ir remontą daryti", – sakė administratorių vadovė.
Šilumos punkto iškėlimas brangiai kainuotų.
"Vien projekto rengimas kainuotų 7–8 tūkstančius eurų, – pabrėžė R. Janušonienė. – O nežinome, į kurią patalpą reikėtų iškelti. Įdomiausia, jog net nėra aišku, kokia rūsio patalpų dalis Z.J. Jotkevičiui iš tiesų priklauso? Ten yra daugiau ploto – iš viso apie 100 kvadratinių metrų. Pirmiausia, jam reikėtų inventorizaciją atlikti, nusibrėžti ribas."
Ji patikino, jog Z. J. Jotkevičiui bus suskaičiuoti mokesčiai už 10 metų: "Turime tokią teisę".
"O jam rekomendavome eiti į teismą, kadangi gyventojai su jo reikalavimais nesutiko. Tegu teisme įrodo, ką gyventojai užėmė, ką blogo padarė? O mes įrodinėsime, kad visus tuos metus jo patalpas prižiūrėjome", – sakė R. Janušonienė.
Šiauliuose, jos žiniomis, yra ir daugiau panašių atvejų. Privatizuotose sandėliukų patalpose yra atsidūrusios kelių namų elektros skydinės.
"Ten ieškoma sutarimo ir susitariama, bet šiuo atveju kompromiso, matyt, nebus,– reziumavo R. Janušonienė. – Z. J. Jotkevičių perspėjome, jog pagal teisės aktus patalpų valdytojas turi užtikrinti priėjimą prie šilumos punkto, kai atvyksta šilumos punkto prižiūrėtojas. Jeigu neįsileis, kviesimės antstolį, o išlaidas tuomet pats turės padengti."
