Naujausios
Abiturientėms trūksta vitamino D
Vos trys procentai Šiaulių abiturienčių nesiskundžia vitamino D stoka. Šio vitamino trūksta daugumai šalies abiturienčių. Tokią išvadą patvirtino Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Mažeikių abiturienčių sveikatos tyrimą atlikę specialistai.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Vitamino D reikia ne tik kaulams
Tyrimas atliktas pernai balandžio – birželio mėnesiais. Analizuotas ne tik abiturienčių vitamino D pakankamumas – įvertintos ir 317 merginų geležies atsargos organizme, skydliaukės veikla.
Šį tyrimą inicijavo „Medicina practica“ medicininių tyrimų laboratorija.
Daugiausiai iš saulės gaunamo vitamino D nepakankamumas nustatytas 21 procentui, trūkumas – 75,7 procento abiturienčių. Rezultatai paaiškėjo ištyrus 181 abiturientę, neturėjusią kitų šio vitamino šaltinių. Abiturientės tyrimui pasirinktos todėl, kad vitaminas D labai svarbus moters reprodukcinei sveikatai.
Tirtų merginų vidutinė vitamino D koncentracija kraujyje buvo 15,38±7,02 ng/ml. Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomenduojama vitamino D koncentracija turėtų viršyti 30 ng/ml.
„Naujausiais mokslinių tyrimų duomenimis, vitamino D reikia ne tik kaulams ir mineralų apykaitai. Jis svarbus, siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto, bronchinės astmos ir net kai kurių vėžinių susirgimų, – sakė Šiauliuose pristatydama tyrimų rezultatus Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto lektorė, Antakalnio poliklinikos konsultacinio skyriaus vedėja gydytoja endokrinologė Lina Zabulienė. – Vitamino D trūkumas siejamas su depresija, silpnaprotyste, nėštumo komplikacijomis, nutukimu, kai kuriomis autoimuninėmis ir infekcinėmis ligomis.“
Saulės vonios – geriau nei dirbtiniai spinduliai
„Medicina practica“ laboratorijos vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas akcentavo, jog vitamino D stoka gali neigiamai veikti ne tik abiturienčių sveikatą, bet ir mokymosi rezultatus, adaptaciją visuomenėje, turėti įtakos būsimai motinystei.
Laiku pastebėjus jaunuolių problemas, galima jas įveikti paprasčiausiomis priemonėmis: saulė, grynas oras, judėjimas, tinkama ir reguliari mityba taps geriausiais padėjėjais.
Gydytoja endokrinologė L. Zabulienė skaičiavo, kad vykdant jungtinį sveikatos vertinimo projektą vitamino D koncentracija kraujyje buvo ištirta 287 abiturientėms. Anketos atsakymai parodė, kad didesnę jo koncentraciją turėjo tos, kurios per paskutinius tris mėnesius iki patikros lankėsi soliariume arba vartojo žuvų taukų papildus.
„Vis dėlto raginčiau paneles nesižavėti dirbtiniais saulės spinduliais, nepamiršti už teikiamų malonumų slypinčių pavojų. Rekomenduočiau valgyti daugiau žuvies“, – ragino specialistė.
Didžiausia vitamino D koncentracija buvo Vilniaus abiturienčių kraujyje. Sostinėje patikra atlikta mėnesiu vėliau nei kituose miestuose, o 2012 metų gegužės pabaiga ir birželis buvo saulėti ir šilti. Tyrėjai mano, kad merginoms pabuvus saulėje odoje pasigamino daugiau vitamino D. „Todėl rekomenduoju geriau rinktis tikros saulės vonias“, – sakė L. Zabulienė.
Vitamino D gali trūkti ir kitiems
Vitamino D stoka pastebėta ir vyrams. Prieš keletą metų Kauno medicinos universiteto klinikose ištyrus 130 sveikų vyrų, vitamino D trūkumas nustatytas 45 procentams tirtų vyrų, 44 procentai jo turėjo nepakankamai.
Vitaminas D – riebaluose tirpstantis vitaminas, paveiktas saulės spindulių sintezuojamas odoje ir (ar) gaunamas su maistu ar papildais. Dėl saulės poveikio odoje gaminasi 80–90 procentų organizmui reikalingo vitamino D. Pakankamam vitamino D kiekiui susidaryti saulėje be apsauginių kremų, atidengus bent ketvirtadalį kūno paviršiaus, rekomenduojama pabūti 10–15 minučių per dieną.
Kadangi Lietuvoje saulės mažai, labai svarbu laiku nustatyti, kai vitamino D pradeda trūkti. Rizikos grupės žmonėms patartina reguliariai atlikti kraujo tyrimą, parodantį saulės vitamino koncentraciją.
Turimas vitamino D atsargas patartina įvertinti mažai atvirame ore ir saulėje būnantiems žmonėms, dažnai naudojantiems kremus nuo saulės, sergantiems osteoporoze, vartojantiems vaistus, dėl kurių retėja kaulinis audinys, sergantiems navikinėmis ligomis, turintiems aukštą arterinį kraujospūdį, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, lėtinėmis autoimuninėmis ligomis, inkstų ligomis, kūdikiams ir paaugliams, nėščiosioms, mažai fiziškai aktyviems žmonėms, nutukusiems, vyresniems nei 65 metų.
Pavojų kelia ir vitamino D perteklius: galima pažeisti širdį, kraujagysles, inkstus. Ši rizika atsiranda vartojant vaistinių preparatų.
SKAIČIAI IR FAKTAI
* Maždaug milijardas pasaulio gyventojų stokoja vitamino D. Jo trūksta maždaug pusei Vakarų Europos, Šiaurės Amerikos ir dviem trečdaliams viso likusio pasaulio senyvo amžiaus žmonių.
* Tyrimai rodo, kad vitamino D nepakanka net saulėtų kraštų – Ispanijos, Graikijos, Prancūzijos, Italijos – gyventojams, kurie slepiasi nuo saulės, vengia tiesioginių saulės spindulių ar vartoja stiprius apsauginius kremus nuo saulės.
* Didžiausias šio vitamino deficitas nustatytas Indijos moterims. Nors Indijoje nuolat šviečia saulė, jos drabužiais kruopščiai dengia savo kūną.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PERSPĖJIMAS: Gydytoja endokrinologė Lina Zabulienė ir laboratorijos vadovas gydytojas Svajūnas Barakauskas, apžvelgdami abiturienčių sveikatos tyrimą, ragino merginas sveikai gyventi. „70 procentų ištirtųjų laikosi ar laikėsi dietų, didžioji dalis nevalgo pusryčių, mažai būna gryname ore. Galvos skausmai, mirguliavimas akyse gali rodyti sveikatai pavojingą vitamino D stoką“, – perspėjo specialistai.
Daugiau: vitaminai