
Naujausios
Ankstukams daugėja dėmesio ir pagalbos
Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje pirmą kartą paminėta Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena. Susirinko ne tik medikai, bet ir Neišnešiotų naujagimių asociacijos nariai, tėvai, seneliai, patys per anksti gimę vaikai ir jų bendraamžiai, svečiai.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje per metus gimsta per 100 neišnešiotų naujagimių. Klinikos akušeriai-ginekologai bei neonatologai – naujagimių gydytojai, kuriems tenka rūpintis ankstukų sveikata, drauge su asociacija „Neišnešiotukas“ surengė šventę, kurioje nestigo jautrių žodžių, sveikinimų, padėkų ir dovanų.
Šventės organizatorė ir vedėja akušerė-ginekologė Emilija Bogužienė į sceną, padabintą purpurinės spalvos orchidėjomis, balionais, ekspozicijos „Gimę su genijaus žyme“ nuotraukomis, kvietė šventės svečius. Buvo perskaitytas ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas asociacijos nariams, tėveliams, vaikams, minintiems Pasaulinę neišnešiotukų dieną.
Asociacija „Neišnešiotukas“ klinikai padovanojo dirbtinį plaučių ventiliacijos aparatą, skirtą transportiniam inkubatoriui, kuriuo neišnešiotukai ir sergantys naujagimiai vežami į Vilniaus ir Kauno klinikas.
Šios šventės organizatorei neonatologei Vaidai Aleksandravičienei asociacijos „Neišnešiotukas“ prezidentė A. Radzevičienė įteikė padėką ir suteikė asociacijos garbės narės vardą.
Susirinkusius smuiko melodija pradžiugino Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos trečios klasės moksleivis Paulius Ubartas, vadovaujamas smuiko mokytojos Nijolės Prascevičienės.
Ankstukų šventės neaplenkė ir muzikantas Virgis Stakėnas, sukūręs ankstukų himną „Ašarėlė“ bei aktyviai dalyvaujantis asociacijos veikloje. Mat Virgis pats gimė anksčiau laiko ir yra ankstukų dvynukų senelis.
Visų Moters ir vaiko klinikoje gimusių ankstukų gyvenimo kelias prasideda Naujagimių ir naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje, kuriam vadovauja gydytoja neonatologė Virginija Gedvilienė. Prieš 25-erius metus įkurto skyriaus darbuotojai taip pat nestokojo dėmesio. Juos pasveikino Moters ir vaiko klinikos vadovo pavaduotoja dr. Margarita Valūnienė.
Ji pažymėjo, jog ankstukai, gydomi šiame skyriuje, teikia daug stiprybės darbuotojoms, kurios šiame skyriuje dirba ilgus metus. Gydytojai neonatologei Žydrūnei Gintarei Mikelienei, anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojoms Editai Astrauskienei, Laimutei Liugienei, Genovaitei Leliukienei, Irenai Motiejaitienei, Ligitai Gečienei, Daivai Vaitiekūnienei, Meilutei Vėževičienei, Margaritai Motiekaitienei, Audrai Naudžiuvienei, slaugytojo padėjėjai Dijanai Červinskienei bei ūkio reikalų tvarkytojai Ilonai Junkienei įteiktos Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktoriaus pavaduotojo chirurgijai, laikinai einančio generalinio direktoriaus pareigas, Antano Pauliuko padėkos.
Neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ ankstukų ambasadorė Šiauliuose Dovilė Rimeikytė papasakojo sūnelio ankstuko Dominyko (gimusio 31 savaitės, 1 130 g, 36 cm) istoriją. Moteris dėkojo likimo draugėms, kurios suteikė reikiamos informacijos, kai žemė slydo iš po kojų.
Šventėje lankėsi rašytoja, pasakotoja, trijų vaikiškų knygučių ir šimtų asmeninių pasakų kūrėja bei edukacinių dirbtuvių „Noriu pasakos“ autorė Neringa Tik.
Net 57 rankomis megztas kepurytes ir tiek pat kojinyčių ankstukams dovanojo lopšelio-darželio „Pušelės“ darbuotojos. Mezgėjos iš Mosėdžio atvežė 130 porų miniatiūrinių kojinių.
Moters ir vaiko klinikose kasmet į pasaulį atskuba per 100 ankstukų, kuriems šviesos ir vilties linkėjo visi šventės dalyviai, į dangų paleisdami balionus.
Arūno ALEKSANDRAVIČIAUS nuotr.
Didžiausia rizika – neišnešiotas naujagimis
Vaida ALEKSANDRAVIČIENĖ, Naujagimių ir naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus gydytoja neonatologė, asociacijos „Neišnešiotukas“ garbės narė
Įprastai normalus nėštumas trunka nuo 37 iki 42 savaičių, bet, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 1 iš 10 naujagimių gimsta neišnešiotas. Lietuvoje – 1 iš 20, tai yra nuo 22 iki 37 nėštumo savaitės. Lietuvoje tokie naujagimiai kasmet sudaro maždaug 6 procentus visų Lietuvos naujagimių.
Šiauliuose kasmet gimsta apie 100 neišnešiotukų. Priklausomai nuo gestacijos savaičių, gimdymo eigos, vaikučio brandumo, jam būna reikalinga atitinkama pagalba. Pavyzdžiui, didesniems neišnešiotumams, kai gimsta 35-36 savaitę, pagalbos gali ir neprireikti, jie lieka su mamyte gimdykloje, vėliau palatoje, sėkmingai žinda krūtį ir namo išvyksta panašiai kaip ir išnešioti naujagimiai.
Kuo naujagimis yra mažesnis, kuo ryškesni jo nesubrendimo požymiai, tuo daugiau pagalbos jam reikia, nes jis nemoka kvėpuoti, čiulpti, ryti, nesugeba palaikyti normalios kūno temperatūros. Neišnešiotų naujagimių gyvybė ilgas savaites balansuoja ties gyvenimo ir išėjimo riba. Dėl to didesnė tikimybė, kad išgyvenęs toks naujagimis turės ilgalaikę negalią. Kaune ir Vilniuje tokie neišnešiotukai yra stebimi, kas trys mėnesiai yra vertinama jų raida ir sveikatos būklė: klausa, rega, neurologinė raida, pagal reikalą konsultuoja ir kiti specialistai.
Lietuvoje pats mažiausias gimęs, išgyvenęs ir sėkmingai užaugęs naujagimis svėrė vos 450 gramų, o mažiausiai išnešiotas naujagimis gimė vos 22 nėštumo savaičių.
Didžiausioje rizikos grupėje yra mažyliai, gimę anksčiau nei 28 nėštumo savaitę ir sveriantys mažiau nei 1 000 gramų. Neišnešiotumas tam tikra prasme yra būsena, iš kurios mes turime padėti naujagimiui išaugti, turim užtikrinti kuo panašesnes gyvenimo sąlygas, kaip jis jas turėtų augdamas mamytės pilvelyje. Būtų idealu, jeigu jie gimtų perinataliniuose centruose Vilniuje ar Kaune, tačiau neišnešiotukai gali gimti bet kuriai šeimai, nepriklausomai nuo to, kuriame mieste ji gyvena.
Anksčiau laiko naujagimiai gali gimti dėl įvairių mamos infekcinių ligų (lytinių takų, šlapimo takų, raudoniukės, citomegalijos ir kitų), taip pat dėl nėštumo metu įvykusių pokyčių (preeklampsijos, daugiavaisio nėštumo, polihidramniono), dėl trauminių gimdos pažeidimų (buvusios operacijos, nėštumo nutraukimai), reikšmės turi ir lėtinės motinos ligos (širdies patologija, cukrinis diabetas), labai svarbus yra mūsų gyvenimo būdas ir sąlygos (alkoholio vartojimas, rūkymas, bloga mityba, lėtinis stresas, sunkus darbas, net ir kelionės), antigeninis motinos ir vaisiaus netapatumas.
Priešlaikiniai gimdymai gali įvykti ir dėl priežasčių, susijusių su pačiu naujagimiu (įvairios vaisiaus chromosomų anomalijos, raidos sutrikimai).
Todėl labai svarbu stiprinti visus neonatologijos centrus, mokyti ir slaugytojus, ir gydytojus dirbti su tokiais mažais naujagimiais pirmomis paromis. Visus iki 32 gestacijos savaitės gimusius, bei sunkai sergančius naujagimius kvalifikuota medikų komanda, sudaryta iš gydytojo neonatologo ir tam paruošto slaugytojo, specialiu automobiliu perveža į Kauną ar Vilnių. Pavyzdžiui, iš Šiauliuose kasmet gimusių apie 100 neišnešiotukų, dauguma būna vėlyvieji, nedidelė dalis – gimę iki 30 savaičių. Todėl gydytojas, slaugytojas turi mokėti suteikti visą reikiamą pagalbą. Slaugytojas yra tas žmogus, kuris pirmomis valandomis su ankstuku praleidžia daugiausiai laiko, daugiau nei mama ar gydytojas.
Gerėjant medicininei įrangai, kylant gydytojų ir slaugytojų kvalifikacijai, gerėja ir tokių naujagimių išgyvenamumas. Remiantis prof. N. Drazdienės duomenimis, Lietuvoje šiandien labai mažų, nė kilogramo nesveriančių naujagimių išgyvenamumas, palyginti su pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metais, išaugo nuo 12 iki 65 procentų, o didesnių, sveriančių daugiau kaip 1 kg (1000 g – 1499 g) – nuo 48 iki 95 procentų. Tad pasidžiaugti tikrai yra kuo.
Parengta pagal Respublikinės Šiaulių ligoninės inf.