Kodėl turėtumėte nustoti lupti daržoves

Ko­dėl tu­rė­tu­mė­te nu­sto­ti lup­ti dar­žo­ves

Dar­žo­vių ode­lių lu­pi­mas ga­li tap­ti la­biau­siai var­gi­nan­čia val­gio ga­mi­ni­mo da­li­mi ir pa­rei­ka­lau­ti pa­pil­do­mo lai­ko, o pa­bai­gus lie­ka­te su krū­va ne­pa­nau­do­tų ode­lių, ku­rios pa­pras­tai at­si­du­ria šiukš­lių dė­žė­je. Pa­sak svei­ka­tos spe­cia­lis­tų, tai, ką mes iš­me­ta­me, iš tie­sų yra vie­na iš svei­kiau­sių mū­sų mais­to da­lių, ra­šo dai­ly­mail.co.uk.

„Dai­ly Mail On­li­ne“ su ser­ti­fi­kuo­ta Niu­jor­ko die­to­lo­ge Me­ri Džein Det­ro­jer kal­bė­jo apie dar­žo­vių ode­lė­se pa­slėp­tą nau­dą bei apie tai, ko­dėl mes ne­tu­rė­tu­me lup­ti dar­žo­vių.

Pa­sak M. Det­ro­jer, yra ke­le­tas prie­žas­čių, ko­dėl tu­rė­tu­mė­te pa­lik­ti ode­lę.

To­kių dar­žo­vių kaip bul­vės, mor­kos ir agur­kai ode­lė tu­ri daug svei­ka­tai nau­din­gų me­džia­gų.

„Ode­lė­je yra daug van­de­ny­je ne­tirps­tan­čių skai­du­lų, ypač dar­žo­vė­se su spal­vo­ta ode­le, – sa­kė M. Det­ro­jer. – Daž­niau­siai dau­gu­ma dar­žo­vės mais­ti­nių me­džia­gų yra jos ode­lė­je.“

Pa­vyz­džiui, tam­siai ža­lio­je agur­ko ode­lė­je yra dau­gu­ma jo an­tiok­si­dan­tų bei vi­ta­mi­no K.

Taip pat bul­vių ode­lė su­tal­pi­na dau­giau mais­ti­nių me­džia­gų – ge­le­žies, kal­cio, ka­lio, mag­nio, vi­ta­mi­no B6 ir vi­ta­mi­no C – nei vi­sa li­ku­si bul­vė.

„Žmo­nės, ga­min­da­mi bul­vių ko­šę, daž­niau­siai bul­ves nu­sku­ta, ta­čiau jie ga­lė­tų tie­siog iš­vir­ti ode­les ir įmai­šy­ti jas tie­siai į ko­šę“, – tei­gė M. Det­ro­jer.

Ji taip pat pri­dū­rė, jog dar­žo­vių ode­lė­se yra an­tiok­si­dan­tų, ku­rie ko­vo­ja su lais­vai­siais ra­di­ka­lais.

Lais­vie­ji ra­di­ka­lai yra ato­mų gru­pės, ku­rios ga­li kenk­ti or­ga­niz­mui, kai jų pa­ga­mi­na­ma per daug, pa­vyz­džiui, su­kel­ti šir­dies li­gas.

Vi­ta­mi­nai C ir E, ku­rių ap­tin­ka­ma dau­ge­ly­je dar­žo­vių, ap­sau­go kū­ną nuo ža­lin­go lais­vų­jų ra­di­ka­lų po­vei­kio juos neut­ra­li­zuo­da­mi.

Ryš­kes­nių spal­vų dar­žo­vės, to­kios kaip mor­kos bei pa­pri­kos, sa­vo ode­lė­je tu­ri au­ga­li­nės kil­mės mais­to me­džia­gų, ku­rios pa­si­žy­mi an­tiok­si­dan­ti­nė­mis, už­de­gi­mą slopinančiomis bei ke­pe­nų svei­ka­tą ska­ti­nan­čio­mis sa­vy­bė­mis.

Pa­sak M. Det­ro­jer, daž­niau­siai žmo­nės lu­pa dar­žo­ves bai­min­da­mie­si her­bi­ci­dų ir pes­ti­ci­dų, ku­rių ga­li­ma ras­ti ant dar­žo­vių. Ta­čiau tuo ga­li­ma pa­si­rū­pin­ti kruopš­čiai nu­plo­vus dar­žo­ves.

„Dau­gu­ma žmo­nių įsi­ti­ki­nę, kad jie tu­ri kruopš­čiai plau­ti dar­žo­ves su mui­lu, kad pa­ša­lin­tų šiuos che­mi­ka­lus, ta­čiau pa­kan­ka jas tie­siog nu­plau­ti van­de­niu“, – įsi­ti­ki­nu­si ji.

Die­to­lo­gė taip pat pri­dū­rė, jog jei jos klien­tai dėl to ne juo­kais su­ne­ri­mę, ji siū­lo jiems ap­si­lan­ky­ti En­vi­ron­men­tal Wor­king Group in­ter­ne­ti­nė­je sve­tai­nė­je, ku­rio­je pa­tei­kia­mas są­ra­šas pro­duk­tų su ma­žiau­sia bei di­džiau­sia pes­ti­ci­dų tar­ša.

„Ir jei tik ga­lite tai sau leis­ti, re­ko­men­duo­ju rink­tis eko­lo­giš­kus pro­duk­tus, tai ga­li pa­dė­ti at­si­kra­ty­ti šios bai­mės“, – sa­kė spe­cia­lis­tė.

Die­to­lo­gė su­tin­ka, jog tai, ar lu­pa­me dar­žo­ves, pri­klau­so nuo to, kaip dar­žo­ves val­gė­me vai­kys­tė­je ir tai, kad gal­būt tu­ri­me jaut­res­nį sko­nį.

Yra dar­žo­vių, ku­rias pa­ti die­to­lo­gė val­go be ode­lių, pa­vyz­džiui, mor­kos, nes šios, jos ma­ny­mu, „pa­kei­čia teks­tū­rą“.

Ta­čiau M. Det­ro­jer ne­ga­li įvar­din­ti dar­žo­vės, ku­rios ode­lė tu­rė­tų ža­lin­gą po­vei­kį.

„Net ir dar­žo­vės, tu­rin­čios kie­tą ode­lę. Kai ke­pu bak­la­ža­nus, tai da­rau ne­nu­lu­pu­si ode­lės. Taip pat da­rau ir su cu­ki­ni­jo­mis“, – tei­gė ji.

Ver­tė Rus­nė ŠVAP­LY­TĖ

Ge­di­mi­no Sa­vic­kio (EL­TA) nuo­tr.

Tam­siai ža­lio­je agur­ko ode­lė­je yra dau­gu­ma jo an­tiok­si­dan­tų bei vi­ta­mi­no K.