Lankytis kultūros įstaigose nusipelno visi

Lan­ky­tis kul­tū­ros įstai­go­se nu­si­pel­no vi­si

Praei­tą sa­vai­tę Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je su­reng­ta dvi die­nas tru­ku­si tarp­tau­ti­nė moks­li­nė-pra­kti­nė kon­fe­ren­ci­ja „Neį­ga­lus žmo­gus: vi­suo­me­nė­je, šei­mo­je, bib­lio­te­ko­je“. Vie­na iš ne­ga­lės for­mų – au­tiz­mo spekt­ro su­tri­ki­mas. Pra­ne­šė­jos da­li­jo­si pa­tir­ti­mi, su ko­kiais sun­ku­mais su­si­du­ria šei­mos, au­gi­nan­čios šį su­tri­ki­mą tu­rin­čius vai­kus, kaip juos bū­tų ga­li­ma įtrauk­ti į kul­tū­ri­nes veik­las.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Trūks­ta pa­slau­gų ir pa­gal­bos

Aso­cia­ci­jos „Ki­toks vai­kas“ va­do­vė Dai­na Šiekš­te­ly­tė-Val­ke­rie­nė kal­bė­jo apie šei­mų, au­gi­nan­čių au­tiz­mo spekt­ro su­tri­ki­mą tu­rin­tį vai­ką, kas­die­ny­bę, rū­pes­čius, lū­kes­čius ir pro­ble­mas.

Pa­sak pra­ne­šė­jos, 2006 me­tais tė­vus su­si­bur­ti pa­ska­ti­no pa­slau­gų ne­bu­vi­mas, „nes au­tiz­mas – ne li­ga, tai neu­ro­lo­gi­nis su­tri­ki­mas, ku­ris tę­sia­si vi­są li­ku­sį gy­ve­ni­mą“. Pa­čių tė­vų ini­cia­ty­va bu­vo pra­dė­tas tai­ky­ti pa­žan­gus tai­ko­mo­sios el­ge­sio ana­li­zės me­to­das.

„Mes pri­va­lo­me bū­ti ne tik tė­vais, bet ir psi­cho­lo­gais, gy­dy­to­jais, mo­ky­to­jais ir sa­vo vai­ko gy­ve­ni­mo va­dy­bi­nin­kais. Tai ko­re­guo­ja mū­sų pa­čių už­si­brėž­tą gy­ve­ni­mo per­spek­ty­vą. Tai su­dau­žo sva­jo­nes, vil­tis, stig­ma­ti­zuo­ja. Au­tiz­mas pa­vei­kia vi­sos šei­mos gy­ve­ni­mą. Ne­re­tai tai le­mia sky­ry­bas, dep­re­si­ją, so­cia­li­nę at­skir­tį, kei­čia gy­ve­ni­mo ko­ky­bę. JAV moks­li­nin­kai at­li­ko ma­mų, au­gi­nan­čių to­kius vai­kus, ty­ri­mą. Iš­va­dos bu­vo pri­bloš­kian­čios – šių ma­mų pa­ti­ria­mas stre­sas pri­ly­gi­na­mas ka­rių, da­ly­va­vu­sių Viet­na­mo ka­re, ar­ba iš­gy­ve­nu­sių­jų ho­lo­kaus­tą“, – sa­kė D. Šiekš­te­ly­tė-Val­ke­rie­nė.

At­siž­vel­giant į vai­ko po­rei­kius šei­mai ten­ka pe­ro­rien­tuo­ti sa­vo gy­ve­ni­mą, dar­bą, lais­va­lai­kį. Daž­nai vie­nas iš tė­vų tu­ri tap­ti vai­ko asis­ten­tu. Pa­gal­ba rei­ka­lin­ga ne tik vai­kui, bet ir tė­vams, bro­liams ir net se­ne­liams. O taip bū­ti­nų pa­slau­gų, aso­cia­ci­jos va­do­vės ti­ki­ni­mu, šei­mos ne­gau­na ar­ba gau­na mi­ni­ma­liai.

„Si­tua­ci­ja yra la­bai blo­ga, tai pa­tvir­ti­na ir 2016 me­tų gruo­dį pa­skelb­ta Vals­ty­bės kont­ro­lės ata­skai­ta, ku­rios pa­grin­di­nė iš­va­da skam­ba taip: rai­dos su­tri­ki­mų tu­rin­tiems vai­kams neuž­tik­ri­na­ma efek­ty­vi pa­gal­ba ir spe­cia­lus ug­dy­mas. Ko­dėl to­kia su­tua­ci­ja daug me­tų ne­si­kei­čia? Nes nė­ra stra­te­gi­jos. Mes ne­sie­kia­me, kad mū­sų ne­ga­lė bū­tų iš­skir­ta ir iš­kel­ta aukš­čiau vi­sų, tik no­ri­me, kad ji bū­tų pri­pa­žin­ta“, – sa­kė D. Šiekš­te­ly­tė-Val­ke­rie­nė.

Pra­ne­šė­ja pa­si­džiau­gė at­gims­tan­čio­mis bib­lio­te­ko­mis, „kur kiek­vie­nas žmo­gus yra lau­kia­mas, ne­prik­lau­so­mai nuo jo so­cia­li­nio sta­tu­so, ly­ties, am­žiaus ir ne­ga­lės“.

Aso­cia­ci­jos va­do­vė taip pat da­li­jo­si pa­ta­ri­mais, kaip bib­lio­te­kos ir ki­tos kul­tū­ros įstai­gos ga­lė­tų tap­ti drau­giš­kos au­tis­tams.

„Pag­rin­di­nis įtrauk­ties punk­tas – to­le­ran­ci­ja, nes au­tiz­mas yra pa­slėp­ta ne­ga­lė, kiek­vie­nas au­tis­tas el­gia­si skir­tin­gai. Net yra po­sa­kis, jei ma­tei vie­ną au­tis­tą, tai ir ma­tei tik vie­ną au­tis­tą. Jei­gu bend­rau­ja­te su šią ne­ga­lią tu­rin­čiu žmo­gu­mi, bend­rau­ki­te su juo, o ne su ly­din­čiu as­me­niu. Svar­bu mo­ky­ti dar­buo­to­jus, kad jie mo­kė­tų at­pa­žin­ti šią ne­ga­lę ir ži­no­tų, kaip elg­tis su to­kiu žmo­gu­mi.

Mū­sų po­rei­kia ne­di­de­li: vaiz­di­nė me­džia­ga, bib­lio­te­kos ar ki­tos įstai­gos aiš­kus pla­nas, kaž­koks spe­cia­lus kam­pe­lis, žai­di­mų sen­so­ri­nės erd­vės. Kur­da­mi šią erd­vę ne­gal­vo­ki­te tik apie ma­žus vai­kus, pa­vyz­džiui, su ki­ne­ti­niu smė­liu mie­lai pa­žais ir sep­ty­nio­lik­me­tis“, – pa­ta­ri­mais da­li­jo­si pra­ne­šė­ja.

Val­do­vų rū­mų pa­tir­tis

Val­do­vų rū­mų mu­zie­jaus gi­dė Ele­na Ga­siu­ly­tė-Dau­tar­tie­nė pri­sta­tė mu­zie­jaus pa­tir­tį, ku­riant edu­ka­ci­nę pro­gra­mą au­tiz­mo spekt­ro su­tri­ki­mą tu­rin­tiems vai­kams.

Pra­ne­ši­mą gi­dė skai­tė taip, lyg ves­tų už­siė­mi­mą au­tis­tams. Ant mag­ne­ti­nės len­tos pri­kli­ja­vo la­pe­lius, vaiz­duo­jan­čius pa­si­svei­ki­ni­mą, tai­ki­nį (pro­jek­to tiks­las), dė­lio­nę, šei­mą, vaiz­do ka­me­rą, iš­kel­tą nykš­tį (re­zul­ta­tai) ir at­si­svei­ki­ni­mą. Spe­cia­lia­me laik­ro­du­ke pa­žy­mė­jo 20 mi­nu­čių – tiek tu­rė­jo truk­ti pra­ne­ši­mas.

„Mes už­si­ka­bi­no­me už mū­sų mu­zie­jaus šū­kio „Praei­tis at­ver­ta atei­čiai“ ir pa­gal­vo­jo­me, ar tik­rai at­ver­ta vi­soms gru­pėms. Mū­sų pro­jek­to „At­ra­di­mai mu­zie­ju­je“ tiks­las bu­vo pa­kvies­ti au­tiz­mo spekt­ro su­tri­ki­mą tu­rin­čius vai­kus bei juos au­gi­nan­čias šei­mas į mu­zie­jų. Dau­giau­siai lai­ko už­tru­ko pa­si­ruo­ši­mas, bet bu­vo ver­ta“, – sa­kė E. Ga­siu­ly­tė-Dau­tar­tie­nė.

Prieš dve­jus me­tus Vil­niaus uni­ver­si­te­te bu­vo su­reng­ti mo­ky­mai mu­zie­jų dar­buo­to­jams „Spe­cia­lių­jų po­rei­kių tu­rin­tys vai­kai mu­zie­ju­je“. Jų me­tu pa­sa­ko­ta ir apie au­tiz­mą, ta­čiau „tai te­bu­vo ži­nios be veiks­mo“.

„Gal­vo­jom, gal kas nors kaž­ką da­rys, nes bu­vo daug žmo­nių iš įvai­rių mu­zie­jų, bet pa­ma­tė­me, kad nie­kas nie­ko ne­da­ro ir nu­spren­dė­me, kad mums rei­kia“, – pra­džią pri­si­mi­nė gi­dė.

Prieš me­tus dvie­se su ko­le­ge pa­ra­šė pro­jek­tą, ga­vo da­li­nį fi­nan­sa­vi­mą iš Kul­tū­ros ta­ry­bos ir pra­dė­jo pa­si­ren­gi­mą. Kon­sul­ta­vo­si su Lie­tu­vos au­tiz­mo aso­cia­ci­ja „Lie­taus vai­kai“, Vil­niaus spe­cia­liuo­ju lop­še­liu-dar­že­liu „Čiauš­ku­tis“ ir tai­ko­mo­sios el­ge­sio ana­li­zės te­ra­peu­te Vir­gi­ni­ja Juš­ke­vi­čiū­te, dir­ban­čia su au­tis­tais.

Bu­vo ve­da­mi mo­ky­mai ir mu­zie­jaus dar­buo­to­jams, nes atė­ję vai­kai su­si­du­ria ne tik su edu­ka­to­rė­mis, bet ir su ap­sau­ga, sa­lių dar­buo­to­jais, rū­bi­nin­ku, ka­si­nin­ku. Tai­ko­mo­sios el­ge­sio ana­li­zės spe­cia­lis­tė aiš­ki­no dar­buo­to­jams, kaip elg­tis pro­ble­mi­nė­se si­tua­ci­jo­se, pa­vyz­džiui, jei­gu vai­kas pra­de­da bė­gio­ti, kad ne­rei­kė­tų jo baus­ti, lies­ti ir pa­na­šiai.

Edu­ka­ci­nis už­siė­mi­mas vyks­ta 3–4 šei­moms ne­di­de­lė­je erd­vė­je, esan­čio­je ato­kiau nuo di­džių­jų sa­lių. Prieš kiek­vie­ną už­siė­mi­mą erd­vė „iš­va­lo­ma“ nuo ne­rei­ka­lin­gų daik­tų, pa­lie­ka­ma tik tai, kas bus rei­ka­lin­ga už­siė­mi­mui, kad vi­sa ki­ta ne­blaš­ky­tų dė­me­sio. Po už­siė­mi­mo šei­mos ga­li vaikš­čio­ti po vi­są mu­zie­jų.

„Mū­sų per­so­na­las su­gal­vo­jo, kad rei­kė­tų kaž­ko­kio ski­ria­mo­jo ženk­lo. Pa­ga­mi­no­me ženk­liu­kus su pro­jek­to sim­bo­liu vie­na­ra­giu ir nu­spren­dė­me juos įseg­ti šei­moms. Mes iš pra­džių ne­la­bai bu­vome pa­ten­kin­tos ši­ta idė­ja, nes tai kaip ir iš­ski­ria šiuos žmo­nes iš ki­tų, bet vė­liau ir pa­čios šei­mos su­ti­ko, kad ge­riau jau taip, ne­gu kas nors pri­bėg­tų ir grieb­tų vai­kui už ran­kos ir sa­ky­tų, ką tu čia da­rai. Kol kas tai pa­si­tei­si­na, be to, vai­kams tai sma­gus ak­se­sua­ras“, – pa­sa­ko­jo gi­dė.

Edu­ka­ci­nės veik­los mu­zie­ju­je or­ga­ni­zuo­ja­mos ry­tą ar­ba va­ka­re, kai mu­zie­ju­je ma­žiau žmo­nių, kad vai­kai jaus­tų­si ge­riau, drą­siau.

E. Ga­siu­ly­tė-Dau­tar­tie­nė at­si­ve­žė pa­ro­dy­ti ir ki­tas pa­pras­tas prie­mo­nes, ku­rio­mis nau­do­ja­si sa­vo už­siė­mi­muo­se. Vie­na jų – kor­te­lės, ku­rio­se pa­vaiz­duo­tos pi­lys ir ki­ti sta­ti­niai, ob­jek­tai. Pa­veiks­liu­kų gi­dės ieš­ko­jo in­ter­ne­te, at­si­spaus­di­no juos, la­mi­na­vo.

„Vie­na­ra­gio kam­ba­ry­je“ yra ir lau­ki­mo skry­nia su įvai­riau­siais žais­lais (smė­lio laik­ro­dis, ka­lei­dos­ko­pas ir pan.). Lauk­da­mi už­siė­mi­mo vai­kai ga­li pa­žais­ti.

Pa­ren­gė edu­ka­to­rės ir kny­ge­lę apie mu­zie­jų su nuo­trau­ko­mis ir paaiš­ki­ni­mais, kur kas yra. Šią kny­ge­lę šei­mos gau­na prieš už­siė­mi­mą, kai už­si­re­gist­ruo­ja, kad vai­kai ga­lė­tų su­si­pa­žin­ti, kur eis, ką pa­ma­tys, kad at­vy­kę jaus­tų­si ge­riau, at­pa­žin­tų erd­ves, žmo­nes.

Re­gist­ruo­da­mo­sios šei­mos už­pil­do an­ke­tą apie sa­vo au­tiz­mo spekt­ro su­tri­ki­mą tu­rin­čius vai­kus. Tai rei­ka­lin­ga tam, kad edu­ka­to­rės ga­lė­tų ge­riau pa­si­ruoš­ti už­siė­mi­mams, pri­tai­ky­tų erd­vę, pa­ša­lin­tų dir­gik­lius.

Pa­sak E. Ga­siu­ly­tės-Dau­tar­tie­nės, mu­zie­jaus pa­tir­tį pui­kiai ga­li­ma pri­tai­ky­ti ir bib­lio­te­ko­je, ir ki­to­je kul­tū­ros įstai­go­je. Pa­ti gi­dė yra fi­lo­lo­gė ir ti­ki­na, kad pa­na­šius edu­ka­ci­nius už­siė­mi­mus ga­li ves­ti bet ko­kios sri­ties spe­cia­lis­tas, jei­gu tik tu­ri no­ro. Net ir lė­šų tam daug ne­rei­kia, tik ži­nių, ku­rių ga­li su­teik­ti ati­tin­ka­mos sri­ties spe­cia­lis­tai.

Sie­kia ma­žin­ti skait­me­ni­nę at­skir­tį

Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos spe­cia­lis­tė Pau­li­na Sprin­džiu­kai­tė pri­sta­tė, ko­kias veik­las bib­lio­te­ka siū­lo ne tik au­tiz­mo spekt­ro su­tri­ki­mą, bet ir ki­to­kių rai­dos su­tri­ki­mų tu­rin­tiems vai­kams, jau­nuo­liams.

2015–2016 me­tais bib­lio­te­ka vyk­dė ne vie­ną pro­jek­tą, skir­tą so­cia­li­nę at­skir­tį pa­ti­rian­tiems as­me­nims, taip pat vai­kams ir jau­nuo­liams, tu­rin­tiems klau­sos, re­gos, in­te­lek­to, fi­zi­nę, ju­dė­ji­mo, au­tiz­mo spekt­ro ar psi­chi­kos ne­ga­lę. Šių pro­jek­tų tiks­las bu­vo ma­žin­ti neį­ga­lių vai­kų ir jau­nuo­lių skait­me­ni­nę at­skir­tį ir su­da­ry­ti prie­lai­das sėk­min­gai jų so­cia­li­za­ci­jai bei in­teg­ra­vi­mui­si į vi­suo­me­nę.

Vie­no iš šių pro­jek­tų me­tu įkur­ta Mo­bi­li ino­va­ty­vių tech­no­lo­gi­jų la­bo­ra­to­ri­ja, ku­rią su­da­ro iPAD plan­še­tės, 10 kom­piu­te­rių su pro­gra­mi­ne įran­ga, 6 ro­bo­tų „Le­go Minds­torm“ konst­ruk­to­riai, 3D spaus­din­tu­vas, vir­tua­lio­sios rea­ly­bės (VR) aki­niai, mo­bi­lie­ji te­le­fo­nai, 3D pieš­tu­kai ir ki­ta.

Nau­do­jant la­bo­ra­to­ri­jos įran­gą, ino­va­ty­vias VR ir 3D gra­fi­kos tech­no­lo­gi­jas or­ga­ni­zuo­ta dau­giau kaip 250 edu­ka­ci­nių už­siė­mi­mų. Edu­ka­ci­nė­se veik­lo­se jau da­ly­va­vo per 4 000 da­ly­vių, iš jų dau­giau nei 100 spe­cia­lių­jų po­rei­kių tu­rin­čių vai­kų ir jau­nuo­lių. Nau­do­tis la­bo­ra­to­ri­jos įran­ga ir ves­ti edu­ka­ci­nius už­siė­mi­mus ap­mo­ky­ta be­veik 20 Šiau­lių, Tel­šių, Jo­niš­kio ir ki­tų ra­jo­nų bib­lio­te­ki­nin­kų.

Veik­lų po­pu­lia­ru­mas, tei­gia­mi da­ly­vių ir spe­cia­lis­tų at­si­lie­pi­mai pa­ska­ti­no plės­ti la­bo­ra­to­ri­jos už­siė­mi­mų geog­ra­fi­nes ri­bas. To­dėl 2017 me­tais vyk­do­mas tęs­ti­nis pro­jek­tas „Mo­bi­li ino­va­ty­vių tech­no­lo­gi­jų la­bo­ra­to­ri­ja vai­kams ir jau­ni­mui“. Į pro­jek­to kū­ry­bi­nes veik­las įtrauk­ti vai­kai iš Ma­žei­kių, Kel­mės ir Šiau­lių ra­jo­nų (Kur­šė­nų). Šių ra­jo­nų bib­lio­te­kų spe­cia­lis­tai mo­kys vai­kus kur­ti iliust­ra­ci­jas pa­gal pa­sa­kų teks­tus ir jas vi­zua­li­zuo­ti su VR kū­ri­mo pro­gra­mė­lė­mis. Iš vi­so pro­jek­te nu­ma­ty­ta or­ga­ni­zuo­ti 40 už­siė­mi­mų, į ku­riuos bus įtrauk­ta 115 moks­lei­vių, tarp jų 55 mo­ki­niai, tu­rin­tys spe­cia­lių­jų po­rei­kių, taip pat 12 ro­bo­ti­kos už­siė­mi­mų bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­lų moks­lei­viams, neį­ga­liems vai­kams ir jau­ni­mui.

Tris­de­šimt re­gio­no bib­lio­te­kų spe­cia­lis­tų spe­cia­liuo­se se­mi­na­ruo­se bu­vo ap­mo­ky­ti teik­ti pa­slau­gas as­me­nims, tu­rin­tiems ne­ga­lią, el­ge­sio ir emo­ci­nių sun­ku­mų, taip pat au­tiz­mo spekt­ro su­tri­ki­mą. Mo­ky­mus ve­dė Šiau­lių uni­ver­si­te­to Ug­dy­mo moks­lų ir so­cia­li­nės ge­ro­vės fa­kul­te­to moks­li­nin­kai dr. Al­gir­das Ali­šaus­kas, dr. Re­na­ta Ge­le­ži­nie­nė ir dr. Mar­ga­ri­ta Ju­re­vi­čie­nė. In­for­ma­ci­nių ir ko­mu­ni­ka­ci­nių tech­no­lo­gi­jų pa­ži­ni­mo mo­ky­mus ve­dė Šiau­lių ap­skri­ties bib­lio­te­kos spe­cia­lis­tai.

Pro­jek­to par­tne­riai – Kel­mės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Že­mai­tės vie­šo­ji bib­lio­te­ka, Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės vie­šo­ji bib­lio­te­ka, Ma­žei­kių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės vie­šo­ji bib­lio­te­ka, Kel­mės ra­jo­no spe­cia­lio­ji mo­kyk­la, Šiau­lių ra­jo­no Kur­šė­nų Pa­ven­čių mo­kyk­la-dau­gia­funk­cis cent­ras.

Pro­jek­tą re­mia LR kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja, Lie­tu­vos kul­tū­ros ta­ry­ba bei Ame­ri­kos am­ba­sa­da Lie­tu­vo­je.

Rei­kia da­ry­ti

Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rius dr. Bro­nius Mas­ku­liū­nas sa­kė, jog su­si­rink­ti į kon­fe­ren­ci­ją pa­ska­ti­no no­ras bū­ti priei­na­miems vi­siems bend­ruo­me­nės na­riams.

„No­rė­jo­me ge­riau su­vok­ti ne­ga­lės reikš­mę, iš­sa­miau su­si­pa­žin­ti su neį­ga­laus žmo­gaus si­tua­ci­ja vi­suo­me­nė­je, iš­siaiš­kin­ti neį­ga­lie­siems rei­ka­lin­gų pa­slau­gų po­rei­kį, su­ži­no­ti bend­ra­vi­mo su tam tik­rų po­rei­kių tu­rin­čiais žmo­nė­mis ypa­tu­mus. Ta­čiau ži­no­ji­mas – tai tik pir­mas žings­nis. Ži­nant bū­ti­na da­ry­ti. Kaip kon­fe­ren­ci­jo­je sa­kė dak­ta­ras Matt­hew Grif­fiths, di­džiau­sias iš­šū­kis – mū­sų po­žiū­ris, mū­sų įga­lu­mas. Tik­rai tu­ri­me kur to­bu­lė­ti, ko mo­ky­tis“, – api­bend­ri­no dr. B. Mas­ku­liū­nas.

„Mes pri­va­lo­me bū­ti ne tik tė­vais, bet ir psi­cho­lo­gais, gy­dy­to­jais, mo­ky­to­jais ir vai­ko gy­ve­ni­mo va­dy­bi­nin­kais.“

Ie­vos SLONKS­NY­TĖS nuo­tr.

Val­do­vų rū­mų mu­zie­jaus gi­dė Ele­na Ga­siu­ly­tė-Dau­tar­tie­nė į kon­fe­ren­ci­ją at­si­ve­žė prie­mo­nių, ku­rias nau­do­ja ves­da­ma edu­ka­ci­nius už­siė­mi­mus au­tiz­mo spekt­ro su­tri­ki­mą tu­rin­tiems vai­kams.

Aso­cia­ci­jos „Ki­toks vai­kas“ va­do­vė Dai­na Šiekš­te­ly­tė-Val­ke­rie­nė kal­bė­jo apie tai, kad šei­mos, au­gi­nan­čios au­tiz­mo spekt­ro su­tri­ki­mą tu­rin­čius vai­kus, pa­ti­ria so­cia­li­nę at­skir­tį, nors no­rė­tų lan­ky­tis mu­zie­juo­se, teat­ruo­se, bib­lio­te­ko­se.

Veik­las Šiau­lių ap­skri­ties Po­vi­lo Vi­šins­kio vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je pri­sta­čiu­si bib­lio­te­ki­nin­kė Pau­li­na Sprin­džiu­kai­tė sa­kė, jog dir­bant su įvai­rių su­tri­ki­mų tu­rin­čiais vai­kais ir jau­nuo­liais la­bai pa­dė­jo mo­ky­mų me­tu įgy­tos ži­nios.