Medikė kaime pažįsta tik vieną sveiką žmogų

Medikė kaime pažįsta tik vieną sveiką žmogų

Medikė kaime pažįsta tik vieną sveiką žmogų

Akušerės — felčerės specialybę Medicinos mokykloje įgijusi Gražina Fachtrudinova jau 35 metus rūpinasi Kelmės rajono Kiaunorių gyventojų sveikata. Kaimo medikė sako šiuo metu pažįstanti tik vieną sveiką žmogų — septyniasdešimties metų moterį.

Regina MUSNECKIENĖ

Kardeliai bendruomenės slaugytojai

Kaimo keturbutis be miestui įprastų patogumų. Kelis pastaruosius metus ne felčere, o bendruomenės slaugytoja vadinama Gražina Fachtrudinova ilsisi ką tik susinešusi malkas. Ant stalo — puokštė kardelių. Gėles padovanojo vienas pacientas.

„Nesu konfliktiška. Bet nesu ir labai gera, — apie save kalba kaimo medikė. — 35 metus dirbu. Geležinės kantrybės reikia. Pas mane neateina sveiki. Su džiaugsmais niekas neatbilda.“

Savo automobilio slaugytoja neturi, nors į medicinos punktą reikia parvežti bent pačių reikalingiausių vaistų. Autobusas į Kelmę važiuoja tik penktadienį. Jei kas nors iš kiaunoriškių važiuoja į Kelmę, paklausia, ar nereikia ko parvežti.

Kaimo medikė pasinaudoja žmonių gerumu. Juk ne dėl savęs, dėl viso kaimo. Žmonės dabar neturi iš ko kaupti vaistų. Nusiperka po lapelį tablečių tam kartui. Ir tai kartais į skolą.

Mirtys tuština kaimą

G. Fachtrudinova sako visus savo kaimo žmones gerai pažįstanti. Šiandieniniai trisdešimtmečiai užaugo jos akyse. Su vyresniaisiais irgi drauge suvalgytas geras pūdas druskos.

Medikė sako, kad kaime beveik nėra sveiko žmogaus. Gal vienintelė septyniasdešimtmetė, svarsto G. Fechtrudinova. O kitiems cukraligės, širdies ir kraujagyslių ligos, sąnarių skausmai, skydliaukė, dusulys, vėžys, radikulitas... Atsiliepia sunkūs darbai kolūkyje. Be to, mirtys tuština kaimą. „Kartais atsigulu ir galvoju, ar dar yra koks namas, kuriame nebūtų mirę po kelis žmones,“— pasakoja medikė.

Ligos nuo darbo ir nuo linksmybių

O ką medikas gali padaryt? Paguldo žmogų į ligoninę. Ten pagydo jam radikulitą. O grįžęs namo jis vėl šeria kiaules, melžia karves, ravi daržus...

Nors kai kurie moka gyventi ir be darbo: sėdi per dienas prie stalo parduotuvės kieme ir šinkuoja alų.

„Gal į tą alų ko įdeda, kad pripratimą sukeltų? — svarsto kaimo medikė. — Jauni vyrai keturiasdešimties, penkiasdešimties krenta kaip lapai. Kartais einu ir galvoju — gal jau gyvo nebėr.“

Medikė nuomone, dar ir pyktis žmonėms įvaro ligų. Kaime daug susvetimėjimo, pykčio dėl žemės rėžio, nesveiko lenktyniavimo. Dažnas gyvena su baime, o ji sveikatos irgi neprideda.

Pokyčiai

Prieš tris dešimtmečius, kai pradėjo dirbti, G. Fachtrudinova sako turėjusi labai daug teisių. Tuomet felčeris ir receptus ligoniams galėjo rašyti. Dabar kaimo slaugytioja tik daktaro paliepimus vykdo. Taip sumažėja ir atsakomybė.

Medikė pasakoja, jog dirbti lengviau ir todėl, kad sumažėjo žmonių. Anksčiau tekdavo lankyti labai daug naujagimių. Vienu metu būdavo po dvidešimt kūdikių. Dabar tik keturi.

Medikė prisimena daug nekasdieniškų nutikimų darbe. „Medicinos punkte dirbau viena. Atėjo nėščia moteris. Skundėsi, kad skauda nugarą. Ir čia pat pradėjo gimdyti.“ Medikė džiaugiasi, jog tąkart tik kilogramo svorio keliais mėnesiais anksčiau gimusi mergaitė liko gyva, dabar gražiai auga.

Vieną nėščiąją medikė lydėjo į ligoninę gimdyti. Vežė zaporožiečiu. Kelias slidus. Negali greit važiuoti. Neišlaikė. Pagimdė automobilyje.

Kartą Gražiną pakvietė konstatuoti garbaus amžiaus žmogaus mirtį. Senuko galva jau perrišta skarele, kad lūpos gražiai susičiauptų. Tačiau medikė užčiuopė pulsą. Suleido eufiliną. Iškvietė greitąją pagalbą. Po tariamos mirties senelis gyveno dar porą metų.

PRASMĖ: Sugrįžusi dirbti į rajoną, kuriame išaugo, Gražina Fachtrudinova sako radusi ramybę ir gyvenimo prasmę. 

Onutės VAIČIULIENĖS nuotr.