Natūralios medicinos žinovas negailėjo patarimų

Na­tū­ra­lios me­di­ci­nos ži­no­vas ne­gai­lė­jo pa­ta­ri­mų

Kel­mė­je lan­kė­si ži­no­mas na­tū­ra­lios me­di­ci­nos ži­no­vas, vais­ti­nin­kas Vir­gi­li­jus Skir­ke­vi­čius. Jis pa­tei­kė daug in­for­ma­ci­jos apie vais­ti­nes ar­ba­tas, pa­ta­rė, kaip tin­ka­mai jas pa­­ruoš­ti ir var­to­ti.

Da­lia KAR­PA­VI­ČIE­NĖ

daliak@skrastas.lt

Na­tū­ra­lios me­di­ci­nos ži­no­vas Vir­gi­li­jus Skir­ke­vi­čius pa­ta­rė, kaip fer­men­tuo­ti žo­le­lių ar­ba­tas.

Pir­miau­sia su­rink­tus la­pe­lius rei­kia su­trin­ti tarp del­nų, kad at­si­ras­tų šiek tiek sul­čių ir pra­si­dė­tų fer­men­ta­ci­jos pro­ce­sas. Sut­rin­tus la­pe­lius tal­piai su­dė­ti į stik­li­nį in­dą, san­da­riai už­da­ry­ti, ap­vers­ti ir pa­dė­ti šil­tai, bet to­kio­je vie­to­je, kur ne­pa­sie­kia sau­lės spin­du­liai. Prik­lau­so­mai nuo tem­pe­ra­tū­ros ir no­ri­mo fer­men­ta­ci­jos ly­gio, lai­ky­ti nuo pa­ros iki tri­jų. Šal­ta­lan­kių ar­ba­tą vais­ti­nin­kas fer­men­tuo­ja tris pa­ras.

V. Skir­ke­vi­čius sa­kė, jog ne­rei­kė­tų iš kar­to to­kią ar­ba­tą ger­ti, ge­riau pa­bran­din­ti. Fer­men­tuo­to­je ar­ba­to­je iš­lie­ka ir vi­ta­mi­nai, ir mi­ne­ra­li­nės me­džia­gos, be to, pa­ge­rė­ja au­ga­lų sko­ni­nės sa­vy­bės.

Na­tū­ra­lios me­di­ci­nos ži­no­vas mi­nė­jo la­bai žmo­gui nau­din­gą gau­ro­me­džio ar­ba­tą, la­bai mėgs­ta­mą Ang­li­jo­je. Ar­ba­tos šio­je ša­ly­je gė­ri­mo tra­di­ci­ja atė­ju­si iš Ru­si­jos, kur gau­ro­me­džio ar­ba­ta va­di­na­ma „Ivan čaj“. Gau­ro­me­dis au­ga ir Lie­tu­vos miš­kuo­se, kir­ta­vie­tė­se, pa­miš­kė­se. La­pe­liai ski­na­mi iki Jo­ni­nių, juos ir­gi ga­li­ma fer­men­tuo­ti. Gau­ro­me­dis – kla­si­ki­nis diu­re­ti­kas.

Vir­gi­li­jus Skir­ke­vi­čius daug pa­gi­ria­mų­jų žo­džių skyrė ber­ge­ni­jai – au­ga­lui, pir­miau­sia gel­bė­jan­čiam tu­rin­čtiesiems pro­ble­mų su sto­rą­ja žar­na. Ber­ge­ni­jos la­pai ren­ka­mi po žie­mos, bet tik pa­ru­da­vę, pa­juo­dę, ža­li ne­tin­ka, nu­plau­na­mi ir iš­džio­vi­na­mi. Šak­nias­tie­bius ga­li­ma rink­ti ir va­sa­rą. Ber­ge­ni­jos ar­ba­ta la­bai kvap­ni, ma­lo­naus sko­nio ir gra­žios auk­si­nės spal­vos. Ga­li bū­ti ge­ria­ma ne­ri­bo­tais kie­kiais, be jo­kių pau­zių, pa­si­žy­mi bak­te­ri­ci­di­nė­mis, su­trau­kian­čio­mis, krau­ja­vi­mą stab­dan­čio­mis sa­vy­bė­mis. Pa­sak na­tū­ra­lios me­di­ci­nos ži­no­vo, ber­ge­ni­jų ar­ba­ta yra pui­ki at­gai­va, bet ne­pa­tar­ti­na jos ger­ti va­ka­re, nes vei­kia to­ni­zuo­jamai ir ga­li bū­ti sun­ku už­mig­ti. Nuo­lat ge­riant ber­ge­ni­jų ar­ba­tą stip­rė­ja or­ga­niz­mo imu­ni­te­tas, glei­vi­nės tam­pa at­spa­res­nės vi­ru­sams. Ta­čiau at­sar­giau to­kią ar­ba­tą tu­rė­tų ger­ti žmo­nės, lin­kę į vi­du­rių už­kie­tė­ji­mą.

Iš ber­ge­ni­jų la­pų ga­mi­na­mas ir už­pi­las. Jis var­to­ja­mas žar­ny­no, inks­tų, skyd­liau­kės su­si­rgi­mų at­ve­jais, pra­stai gy­jan­čioms opoms ir žaiz­doms gy­dy­ti.

Ber­ge­ni­jos la­pų ir šak­nų van­de­ni­niai ekst­rak­tai pa­de­da nuo dau­gy­bės li­gų ir ne­ga­la­vi­mų, to­kių kaip tu­ber­ku­lio­zė, lė­ti­nė ir ūmi pneu­mo­ni­ja, kok­liu­šas, dan­tų ir gal­vos skaus­mai, ūmus gri­pas, he­mo­ro­jus. Iš šak­nias­tie­bių ga­li­ma ga­min­ti nuo­vi­rus, už­pil­ti­nes su deg­ti­ne, nau­do­ti juos smil­ky­mui.

Ber­ge­ni­jų ar­ba­ta, pa­sak V. Skir­ke­vi­čiaus, dar va­di­na­ma mon­go­lų ar­ba­ta. Jie ber­ge­ni­jų ar­ba­tą ge­ria kas die­ną. Pap­ras­čiau­sias re­cep­tas – du ber­ge­ni­jų žo­lių šaukš­tai už­pi­la­mi pu­se lit­ro karš­to van­dens.

Pe­ly­nų spi­ri­ti­nės tink­tū­ros, na­tū­ra­lios me­di­ci­nos ži­no­vo tei­gi­mu, tin­ka ger­ti žmo­nėms, ser­gan­tiems auk­si­niu sta­fi­lo­ko­ku, esant skaus­min­goms mė­ne­si­nėms, pa­di­dė­ju­siam cho­les­te­ro­liui. Trys val­go­mieji šaukš­tai smul­kin­tos (ga­li bū­ti ir švie­žia) pe­ly­no ža­lia­vos, už­pil­tos pu­sės lit­ro deg­ti­ne, pa­lai­ky­tos de­šimt die­nų – na­tū­ra­lus an­ti­bio­ti­kas, be­je, stip­ri­nan­tis imu­ni­te­tą. Ta­čiau ne­rei­kia pa­mirš­ti, kad to­kia tink­tū­ra stab­do virš­ki­ni­mą.

Tink­tū­ros iš pe­ly­no „bro­lio“ pe­let­rū­no, V. Skir­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, ir­gi tin­ka, tik yra ge­ro­kai švel­nes­nės. Pe­let­rū­nas la­bai gel­bė­ja virš­ki­nant bal­ty­mus. Kie­čiai, pe­let­rū­nai, pe­ly­nai pa­si­žy­mi an­ti­pa­ra­zi­ti­niu vei­ki­mu.

Jei ne­ga­luo­ja žmo­gaus kū­no apa­ti­nė da­lis, vais­ti­nės ar­ba­tos ge­ria­mos prieš val­gį, jei vir­šu­ti­nė – po val­gio.

Au­to­rės nuo­tr.

Na­tū­ra­lios me­di­ci­nos ži­no­vas, vais­ti­nin­kas Vir­gi­li­jus Skir­ke­vi­čius kel­miš­kiams pa­sa­ko­jo apie vais­ta­žo­lių ar­ba­tas, pa­ta­rė, kaip tin­ka­mai jas pa­ruoš­ti ir var­to­ti.