Naujausios
Prieskoniai – ne tik maistas, bet ir vaistas
Nors atrodo, kad prieskonius jau pažįstame daugybę metų ir nieko naujo apie juos negalėtume pasakyti, dėmesys jiems vis auga.
„Prieskoniai suteikia patiekalui pikantiškumo, išskirtinumo, o svarbiausia – pagerina nuotaiką ir gydo ligas“, – sako sveikos gyvensenos propaguotoja, tituluota šeimininkė Birutė Kazlauskienė.
Ilona ŠNARIENĖ
redakcija@skrastas.lt
Magiška prieskonių galia
Jau akmens amžiuje po medžioklės žmogus mėsą pagardindavo įvairiomis žolelėmis ir šaknelėmis.
Prieskoniai vertingi ne tik dėl skonio, bet ir gydomųjų savybių. Po išsamių tyrimų išrinktas naudingiausių sveikatai prieskonių penketukas: ciberžolė, raudonėlis, cinamonas, čiobreliai, kmynai.
Ciberžolės tėvynė – Pietryčių Indija, kurioje šis prieskoninis augalas yra viena iš sudedamųjų klasikinio indiško prieskonių mišinio „curry“ dalis.
Maistui vartojamos ciberžolės šaknys, kurios nuvalomos, apiplikomos verdančiu vandeniu, išdžiovinamos saulėje ir sumalamos.
Taip gaunamas klasikinis geltonos spalvos prieskonis, be kurio neįsivaizduojama daugelio Rytų šalių virtuvė.
Vakaruose ciberžolę naudoja paruoštų garstyčių padažų, sviesto, margarino, sūrių, saldžių gėrimų, saldumynų, dažymui.
Uzbekijoje šiuo prieskoniu gardinama virta aviena, avienos sriuba, ryžių košė, plovas, Tadžikijoje – dažomi saldūs gėrimai.
B. Kazlauskienė sako, kad ciberžolė puikiai tinka troškiniams ir lęšių patiekalams. Dėl savo ryškiai geltonos spalvos ji dažnai naudojama makaronų, daržovių patiekaluose bei padažuose.
Puikiai tinka pagardinti salotoms, ja skaninama mėsa, trintos sriubos. Šis prieskonis sustiprina ir pagerina vištienos sultinio skonį. Ciberžole patiekalai skaninami ruošimo pradžioje, subėrus prieskonį kartu su produktais.
„Ciberžolė lėtina produktų gedimo procesus, todėl veikia kaip natūralus konservantas. Graži patiekalų spalva gerina apetitą, skatina virškinimą, skrandžio sulčių išsiskyrimą“, – pasakoja šeimininkė Birutė ir siūlo ciberžolę, kaip kambarinį ar žiemos sodų augalą, pabandyti užsiauginti patiems.
Ciberžolė – ne tik prieskonis, bet ir gydomasis augalas. Joje yra kalcio, geležies, fosforo ir jodo, vitaminų C, B1, B2, B3.
Ciberžolė stimuliuoja imuninę sistemą ir yra puikus augalinis antibiotikas, padedantis apsiginti nuo gastrito ir skrandžio opos. Skatina tulžies išsiskyrimą, mažina jos klampumą ir saugo nuo akmenų susidarymo, valo iš organizmo toksinus.
„Ciberžolę laikykite sandariame inde, kitaip ji greitai praras aromatą“, – dalija patarimus ponia Birutė.
Suteikia energijos ir gydo
Lietuviškoje virtuvėje kmynai karaliauja marinatuose, lydytame ir varškės sūriuose, duonoje, sausainiuose, giroje ir net arbatos puodelyje.
„Kmynai tinka prie mėsos, paukštienos, varškės, žuvies, sriuboms bei salotoms gaminti. Jauna kmyno žolė, tiksliau jos lapai, tinka į salotas, o kramtomi jauni stiebai, iščiulpiant syvus, primena morkas“, – pasakoja šeimininkė.
Šis prieskoninis augalas esti vienas efektyviausių priemonių, gydant pilvo pūtimą ir kitus žarnyno sudirginimus.
Mat kmynų sėklose esantys eteriniai aliejai turi veikliųjų medžiagų, kurios slopina įtemptų raumenų spazmus.
Jose gausu organinių rūgščių, flavonoidų, rauginių ir mineralinių medžiagų bei kalio druskų.
Dėl minėtų medžiagų kmynų vaisiai žadina apetitą, gerina virškinamojo trakto organų veiklą, stiprina žarnyno peristaltiką, slopina jame vykstančius rūgimo ir puvimo procesus, mažina pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi žarnyne.
Veikliosios medžiagos atpalaiduoja žarnyno, tulžies latakų ir šlapimo takų spazmus. Kramtomos kmynų sėklos iki visiško ištirpimo burnoje veikia kaip organizmo stimuliatorius, mažina skrandžio „blogumus“.
Maitinančioms mamoms rekomenduojama gerti kmynų sėklų užpilą kaip pieno liaukų veiklą skatinančią priemonę.
Gydomųjų savybių turi ne tik kmynų sėklos, bet ir pati žolė. Jos nuoviras tinka esant kvėpavimo takų uždegimui. Nuoviras naudojamas ir kaip šlapimą varanti ar virškinimą gerinanti priemonė.
Raudonėlis gerina apetitą
Šeimininkė siūlo dažniau prisiminti paprastąjį raudonėlį ne tik kaip maistą, bet ir kaip vaistą: raudonėlio žolėje yra eterinio aliejaus, kurio 44 procentus sudaro fenoliai timolis ir karvakrolis.
Be eterinio aliejaus, dar yra rauginių, karčiųjų medžiagų, vitamino C. Raudonėlis gerina apetitą, virškinimą, palengvina kosulį, skatina prakaito išsiskyrimą.
Jis vartojamas sergant reumatu, malšina galvos skausmą, spazmus, pykinimą, varo šlapimą, stiprina ir pagreitina menstruacijas.
Turi antiseptinių, raminamųjų savybių, slopina uždegimus, skausmą, naikina grybelį. Raudonėlio nuoviras gerina žarnyno peristaltiką, todėl ypač veiksmingas viduriams užkietėjus.
Tinka gerklei skalauti, sergant angina. Naudojamas sausiems ir drėgniems kompresams gydant sąnarių ligas.
Lietuviškoje virtuvėje jaunų raudonėlio lapelių dedama į salotas, pomidorų padažą, daržovių sriubas.
Raudonėliu aromatizuojama kepta ir troškinta kiauliena, jautiena, faršas, laukinių paukščių mėsa.
Nepriekaištingas prieskonis
„Cinamonas“ išvertus iš graikų kalbos reiškia „nepriekaištingas prieskonis“. Kadaise cinamoną svėrė juvelyrinėmis svarstyklėmis kaip auksą.
Cinamonu gardinami grybų, mėsos, žuvų patiekalai, jis vartojamas marinuojant daržoves. Juo skaninami įvairūs gėrimai: vynas, arbata, kava, punšas, kokteiliai.
„Tikriausiai dažnas lietuvis žino, jog cinamonas ne tik gerina nuotaiką, bet ir gelbsti nuo pykinimo, vidurių pūtimo, žarnyno infekcijų, peršalimo, gerklės uždegimo“, – dalijasi patirtimi ponia Birutė.
Jos teigimu, cinamonas mažina kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje. Norėdami numalšinti migrenos skausmą, šaukštelį cukraus ir truputį cinamono išmaišykite šiltame vandenyje ir išgerkite.
Jei peršalote ir kankina kosulys, pasigaminkite skanų sveiką gėrimą: pusę ar 1 šaukštelį cinamono užpilkite stikline karšto vandens ir po kelių minutėlių įdėkite šaukštelį medaus. Viską gerai išmaišykite.
Arbata ne tik troškuliui malšinti
Dažnas lietuvis mėgsta kvapnią čiobrelių arbatą, kuria ginasi nuo kvėpavimo takų kataro, ypač kosulio, bronchinės astmos, galvos bei pilvo skausmų.
Antžeminė čiobrelių dalis – minkšti stiebai ir lapai – naudojami skalauti gerklę.
Čiobrelis puikiai atpalaiduoja spazmus, skatina šlapimo išsiskyrimą, tinka skrandžio ligoms gydyti, ypač sumažėjus skrandžio sulčių sekrecijai.
Čiobrelio žolė mažina radikulito, neuralgijos ir sąnarių skausmus, todėl tinka aromatinėms vonioms bei kompresams.
Kompresui čiobrelio žaliava užplikoma vandeniu, suvyniojama į drobinę medžiagą ir dedama ant skaudamos vietos.
„Prieskoniniai augalai ne tik pagardina maistą, bet ir padeda puoselėti mūsų sveikatą, tereikia pasirūpinti, kad niekad jų netrūktų virtuvėje“, – sako šeimininkė.
NAUDA: Šiaulių sveikuolių klubo „Šviesuoliai“ šeimininkė Birutė Kazlauskienė: „Prieskoniais pagardintas maistas ne tik gardus, bet ir naudingesnis mūsų sveikatai“.