Psichoterapija ir psichosocialinė reabilitacija – galimybė grįžti į gyvenimą

Psi­cho­te­ra­pi­ja ir psi­cho­so­cia­li­nė rea­bi­li­ta­ci­ja – ga­li­my­bė grįž­ti į gy­ve­ni­mą

Kuo anks­čiau gy­dy­to­jas diag­no­zuos li­gą, tuo di­des­nė ti­ki­my­bė, jog net ir pa­ti klas­tin­giau­sia li­ga ga­li bū­ti įveik­ta. Taip pat gy­do­mos ir psi­chi­kos li­gos. Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės Psi­chiat­ri­jos kli­ni­kos psi­chi­kos svei­ka­tos spe­cia­lis­tės psi­cho­lo­gė psi­cho­te­ra­peu­tė Ra­sa Pi­li­paus­kie­nė ir psi­cho­lo­gė psi­cho­te­ra­peu­tė An­dže­la Ry­ba­ko­vie­nė ska­ti­na žmo­nes kreip­tis pa­gal­bos, kai psi­chi­kos li­gą dar ga­li­ma kont­ro­liuo­ti.

Ryž­ta­si kreip­tis pa­gal­bos

A. Ry­ba­ko­vie­nė sa­ko, jog dau­gė­ja pa­cien­tų, ku­riems psi­chi­kos pro­ble­mos ky­la dėl gy­ve­ni­mo įtam­pos. Šiuo­lai­ki­nis gy­ve­ni­mas ke­lia dau­gy­bę rei­ka­la­vi­mų, žmo­gus neiš­ven­gia iš­šū­kių, stre­sų, ne­tek­čių, ne­be­lie­ka lai­ko sau, poil­siui, ar­ti­mie­siems. Kar­tais net ne­pas­te­bi­me, jog tam­pa­me irz­lūs, per­var­gę, ne­dar­bin­gi.

Ne­re­tas dėl šių ne­ga­la­vi­mų krei­pia­si į šei­mos gy­dy­to­ją. Gy­dy­to­jas, at­li­kęs ne­ma­žai ty­ri­mų, nu­sta­to, kad pa­cien­tas ne­ser­ga jo­kia kū­no li­ga ir įta­ria, jog „ser­ga sie­la“ ir re­ko­men­duo­ja kreip­tis į psi­chi­kos svei­ka­tos spe­cia­lis­tą.

R. Pi­li­paus­kie­nė sa­ko, jog daž­nas žmo­gus pa­ts pa­ste­bi dep­re­si­jos po­žy­mius: var­gi­na ne­pa­si­ti­kė­ji­mas, jau­čia­mas ne­ri­mas, pyk­tis, sap­nuo­ja­mi koš­ma­rai, daž­nai skau­da gal­vą.

Ge­rai, kai dėl to­kių ir pa­na­šių nu­si­skun­di­mų žmo­nės ryž­ta­si kreip­tis į psi­cho­lo­gą. Psi­cho­lo­go ar psi­chiat­ro kon­sul­ta­ci­ją ga­li re­ko­men­duo­ti šei­mos gy­dy­to­jas. Psi­chiat­ras dėl bū­se­nos ypa­tu­mų, esant rei­ka­lui, ga­li skir­ti me­di­ka­men­ti­nį gy­dy­mą.

Kon­sul­ta­ci­ja – ga­li­my­bė pa­žvelg­ti pla­čiau

R. Pi­li­paus­kie­nė sa­ko, jog psi­cho­lo­go psi­cho­te­ra­peu­to kon­sul­ta­ci­jos me­tu ap­ta­ria­mos pro­ble­mos ir pa­cien­tą var­gi­nan­tys simp­to­mai, jų sun­ku­mas, truk­mė ir in­ten­sy­vu­mas, klien­to lū­kes­čiai bei mo­ty­va­ci­ja.

„Jei iš­ryš­kė­ja, jog žmo­gų var­gi­na psi­cho­lo­gi­nio po­bū­džio pro­ble­mos dėl sun­kaus gy­ve­ni­mo tarps­nio, psi­cho­lo­gas ga­li pa­dė­ti su­pras­ti sa­vo gy­ve­ni­mo si­tua­ci­ją ir priim­ti pa­grįs­tą spren­di­mą. Ki­taip ta­riant, kon­sul­ta­ci­jos me­tu žmo­gus ga­li pa­žvelg­ti į si­tua­ci­ją pla­čiau ir įver­tin­ti sa­vo vaid­me­nį jo­je bei ko­re­guo­ti sa­vo el­ge­sį. Išsp­ren­dus pro­ble­mi­nę si­tua­ci­ją, psi­cho­lo­gi­nis kon­sul­ta­vi­mas bai­gia­si“, – sa­ko spe­cia­lis­tė.

Bū­na ir taip, kad, atė­jęs dėl sun­ku­mų konk­re­čio­je si­tua­ci­jo­je, žmo­gus įsi­są­mo­ni­na, jog jo el­ge­sio me­cha­niz­mai kar­to­ja­si. Tuo­met, jei žmo­gų var­gi­na il­gai trun­kan­tys, pa­si­kar­to­jan­tys sun­ku­mai, ne­ra­cio­na­lūs ir ne­pa­kan­ka­mai adek­va­tūs el­ge­sio ar rea­ga­vi­mo bū­dai, o pa­ts žmo­gus no­ri ge­riau su­pras­ti sa­ve ir keis­tis, kad pa­ge­rė­tų gy­ve­ni­mo ko­ky­bė, jam re­ko­men­duo­ja­ma psi­cho­te­ra­pi­ja. At­siž­vel­giant į bū­se­nos su­dė­tin­gu­mą, psi­cho­te­ra­pi­ja ga­li bū­ti de­ri­na­ma ir su me­di­ka­men­ti­niu gy­dy­mu.

Psi­cho­te­ra­pi­jos efek­ty­vu­mas rea­lus

A. Ry­ba­ko­vie­nė sa­ko, jog ty­ri­mai, ku­rie ma­tuo­ja gy­dy­mo efek­ty­vu­mą, ro­do, kad psi­cho­te­ra­pi­jos re­zul­ta­tai iš­lie­ka il­giau ir ma­žiau ti­kė­ti­na, kad žmo­gui rei­kės pa­pil­do­mų gy­dy­mo kur­sų nei po psi­cho­far­ma­ko­lo­gi­nio gy­dy­mo.

Pa­vyz­džiui, gy­dant dep­re­si­ją ir ne­ri­mo su­tri­ki­mus, psi­cho­te­ra­pi­jos klien­tai įgy­ja įgū­džių, ku­riuos nau­do­ja ir bai­gę gy­dy­mą, o jų sa­vi­jau­ta taip pat ga­li to­liau ge­rė­ti.

Pa­sak psi­chi­kos svei­ka­tos spe­cia­lis­tės, vais­tai yra ski­ria­mi, o psi­cho­te­ra­pi­ja – re­ko­men­duo­ja­ma, nes la­bai svar­bu žmo­gaus mo­ty­va­ci­ja, ap­si­spren­di­mas pa­tir­ti psi­cho­te­ra­pi­ją, no­ras ir ge­bė­ji­mas pa­žvelg­ti į sa­ve iš ša­lies.

„Psi­cho­te­ra­pi­ja – gy­dy­mas ne vais­tais, bet žo­džiu, elg­se­na, ap­lin­ka, bend­ra­vi­mu. Tai psi­cho­lo­gi­nio gy­dy­mo bū­das, ku­riuo sie­kia­ma pa­leng­vin­ti klien­to emo­ci­nę būk­lę kei­čiant as­me­ni­nes sa­vy­bes ir el­ge­sį, truk­dan­tį rea­li­zuo­ti žmo­gaus vi­di­nį po­ten­cia­lą bei kur­ti svei­kus san­ty­kius. Tai yra nuo­dug­nus ir pla­nin­gas, moks­liš­kai pa­grįs­tas gy­dy­mo (pa­gal­bos) bū­das, tai­ko­mas įvai­rios kil­mės el­ge­sio ar emo­ci­nės bū­se­nos su­tri­ki­mams ma­žin­ti ar­ba sie­kiant as­me­ni­nio to­bu­lė­ji­mo“, – aiš­ki­na A. Ry­ba­ko­vie­nė.

Dir­ba­ma ir gru­pė­mis, ir in­di­vi­dua­liai

Pa­gal vy­rau­jan­čias pro­ble­mas pir­mi­nės kon­sul­ta­ci­jos me­tu psi­cho­lo­gas psi­cho­te­ra­peu­tas ga­li pa­siū­ly­ti in­di­vi­dua­lią ar­ba gru­pi­nę psi­cho­te­ra­pi­ją.

Gy­ve­ni­me ne­ma­žai sun­ku­mų ky­la dėl tar­pas­me­ni­nių san­ty­kių pro­ble­mų. Pa­sak R. Pi­li­paus­kie­nės, gru­pi­nė psi­cho­te­ra­pi­ja su­tei­kia ga­li­my­bę in­ten­sy­viau jas spręs­ti, nes gru­pė­je yra at­spin­di­mi ir ko­re­guo­ja­mi rea­lūs pa­cien­to san­ty­kiai su gru­pės na­riais.

Ši te­ra­pi­ja ypač nau­din­ga tiems, ku­rie tu­ri tar­pas­me­ni­nių san­ty­kių kū­ri­mo ar iš­lai­ky­mo pro­ble­mų, bend­ra­vi­mo sun­ku­mų šei­mo­je, ko­lek­ty­ve. Taip pat gru­pė­je yra spren­džia­mi ir ki­ti sun­ku­mai, su­si­ję su bai­mė­mis, ne­ri­mu, dep­re­si­ja ir pa­na­šiai.

Gru­pė­je pa­pras­tai bū­na 8  na­riai ir vie­nas ar du psi­cho­te­ra­peu­tai.

Psi­chi­kos svei­ka­tos prie­žiū­ra bend­ruo­me­nė­je

Šian­die­ni­nė svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos po­li­ti­ka ska­ti­na ma­žin­ti vals­ty­bės fi­nan­suo­ja­mų lo­vų skai­čių psi­chiat­ri­jos li­go­ni­nė­se. Pa­sak A. Ry­ba­ko­vie­nės, tai vyks­ta ir Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės Psi­chiat­ri­jos kli­ni­ko­je.

Pa­sak psi­chi­kos svei­ka­tos spe­cia­lis­tės, vis svar­bes­nė tam­pa psi­chi­kos svei­ka­tos prie­žiū­ra bend­ruo­me­nė­je. Tam, kad psi­chi­kos ne­ga­lią tu­rin­tys as­me­nys ga­lė­tų sėk­min­gai in­teg­ruo­tis į vi­suo­me­nės gy­ve­ni­mą, jam rei­ka­lin­gi įgū­džiai ir ap­lin­kos pa­ra­ma, ku­riuos ga­li už­tik­rin­ti psi­cho­so­cia­li­nė rea­bi­li­ta­ci­ja.

Psi­chiat­ri­jos kli­ni­kos Psi­cho­so­cia­li­nės rea­bi­li­ta­ci­jos sky­riu­je vyk­do­ma psi­cho­so­cia­li­nė rea­bi­li­ta­ci­ja (PSR), ku­rios tiks­las – pa­dė­ti as­me­nims, ser­gan­tiems psi­chi­kos li­go­mis, to­bu­lin­ti ar ge­rin­ti emo­ci­nius, so­cia­li­nius ir pa­žin­ti­nius įgū­džius, kad as­muo, įvei­kęs psi­chi­kos li­gą, ga­lė­tų kuo sa­va­ran­kiš­kiau gy­ven­ti, mo­ky­tis ir dirb­ti bend­ruo­me­nė­je.

Gy­dy­mo įstai­go­je yra pa­reng­ta psi­cho­so­cia­li­nės rea­bi­li­ta­ci­jos pro­gra­ma. Dir­ban­tys pa­gal šią pro­gra­mą psi­chi­kos svei­ka­tos spe­cia­lis­tai skai­to pa­skai­tas apie psi­chi­kos su­tri­ki­mus, sau­gų me­di­ka­men­tų var­to­ji­mą, pri­si­žiū­rė­ji­mą, so­cia­li­nės bei psi­cho­lo­gi­nės pa­gal­bos ga­li­my­bes.

Psi­cho­lo­gai ve­da gu­pi­nės psi­cho­te­ra­pi­jos už­siė­mi­mus, so­cia­li­niai dar­buo­to­jai – gru­pi­nius te­mi­nius už­siė­mi­mus, yra tai­ko­ma er­go­te­ra­pi­ja, ki­ne­zi­te­ra­pi­ja, au­to­ge­ni­nė tre­ni­ruo­tė.

As­me­nys, gy­ve­nan­tys Šiau­lių mies­te bei ap­skri­ty­je ir tu­rin­tys ga­li­my­bę lan­ky­tis die­nos sta­cio­na­re, ga­li da­ly­vau­ti psi­cho­so­cia­li­nės rea­bi­li­ta­ci­jos pro­gra­mo­je am­bu­la­to­riš­kai.

Zi­ta KAT­KIE­NĖ, Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės vie­šų­jų ry­šių spe­cia­lis­tė

Au­to­rės nuo­tr.

Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės Psi­chiat­ri­jos kli­ni­kos Psi­cho­so­cia­li­nės rea­bi­li­ta­ci­jos sky­riaus ve­dė­ja psi­cho­lo­gė psi­cho­te­ra­peu­tė An­dže­la Ry­ba­ko­vie­nė ra­gi­na kreip­tis pa­gal­bos, vos pa­ju­tus pir­muo­sius sie­los li­gos po­žy­mius.