Smurtas šeimoje – skaudus vėzdas sveikatai

Smur­tas šei­mo­je – skau­dus vėz­das svei­ka­tai

Psi­cho­lo­gai ir ko­vo­to­jai už ly­gias mo­te­rų tei­ses bei ga­li­my­bes kas­met su­lau­kia per 60 tūks­tan­čių skam­bu­čių dėl smur­to šei­mo­je. 15 mo­te­rų per me­tus nu­žu­do­ma. Ki­tos nuo­lat ken­čia ne tik fi­zi­nį, bet ir sek­sua­li­nį bei psi­cho­lo­gi­nį smur­tą.

Tai skau­di rykš­tė ir fi­zi­nei, ir psi­chi­nei mo­te­rų svei­ka­tai. Ne­re­tai su­ser­ga ir pa­tys smur­tau­to­jai. Apie smur­to ir psi­chi­nės bei emo­ci­nės svei­ka­tos ry­šį Kel­mė­je vy­ku­sio­je sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­jai skir­to­je kon­fe­ren­ci­jo­je kal­bė­jo Ly­gių ga­li­my­bių plėt­ros cent­ro pro­jek­tų eks­per­tė Mar­ga­ri­ta Jan­kaus­kai­tė.

Re­gi­na MUS­NEC­KIE­NĖ

reginamus@skrastas.lt

Gor­di­jaus maz­gas

Lie­tu­vo­je vis dar la­bai pa­pli­tu­sį smur­tą šei­mo­je Mar­ga­ri­ta Jan­kaus­kai­tė pa­va­di­no Gor­di­jaus maz­gu, ku­rį nė­ra pa­pras­ta per­kirs­ti. Už­sie­nio pa­tir­ties im­ti ir be­są­ly­giš­kai pri­tai­ky­ti neį­ma­no­ma. Ski­ria­si at­ski­rų tau­tų men­ta­li­te­tas, po­žiū­ris į mo­te­rį, ku­ri šei­mo­je pa­ti­ria smur­tą daž­niau­siai. Dar vie­na pro­ble­ma – tar­pu­sa­vy­je ne­su­si­kal­ba įvai­rios prieš smur­tą tu­rin­čios ko­vo­ti ins­ti­tu­ci­jos. Kar­tais vis­kas vyks­ta lyg pa­sa­kė­čio­je apie ly­de­ką, vėž­lį ir gul­bę. O tu­rė­tų vi­si vie­no­dai su­pras­ti apie ką kal­ba­ma.

Po­li­ci­ja tam kar­tui nu­trau­kia smur­tą. Pro­ku­ro­rai pa­siū­lo baus­mes. Vai­ko tei­sių spe­cia­lis­tai kon­cent­ruo­ja dė­me­sį į šei­mos vai­kus. O pa­čiai smur­to au­kai kar­tais nė ne­pa­ro­do­ma de­ra­mo dė­me­sio. Lie­tu­vo­je vis dar trūks­ta psi­cho­lo­gų. Že­mas pra­gy­ve­ni­mo ly­gis ne­lei­džia smur­tą pa­ti­rian­čiai mo­te­riai pa­lik­ti na­mų, ku­riuo­se gy­ve­na ir smur­tau­to­jas.

Pa­gal­bą vė­li­na ir sun­ki­na dau­gy­bė biu­rok­ra­ti­nių kliū­čių. Ins­ti­tu­ci­jos, ku­rių vi­sų tiks­las tu­rė­tų bū­ti vie­nas ap­sau­go­ti smur­tą pa­ty­ru­sią mo­te­rį nuo pa­kar­to­ti­nio smur­to ir pri­vers­ti smur­tau­to­ją at­sa­ky­ti už sa­vo veiks­mus, daž­nai van­giai da­li­ja­si in­for­ma­ci­ja. Sa­ko­ma, jog tai da­ro­ma nu­ken­tė­ju­sių­jų var­dan. De­ja, to­kios slė­py­nės tik dar la­biau ken­kia smur­to au­koms.

„Kar­tais neats­ki­ria­ma, kas yra konf­lik­tas, kas smur­tas, – sa­kė M. Jan­kaus­kai­tė. – Pap­ras­tai konf­lik­tuo­ja dvi ly­gia­ver­tės pu­sės. O smur­to at­ve­ju yra ga­lios dis­ba­lan­sas. Do­mi­nuo­jan­ti pu­sė smur­tau­ja prieš silp­nes­nią­ją, ku­ri daž­niau­sia nė ne­pro­vo­kuo­ja konf­lik­to.“

Lek­to­rė ak­cen­ta­vo skau­dų fak­tą: Lie­tu­vo­je kas­met apie 15 mo­te­rų nu­žu­do­ma. Is­lan­di­ja jau pa­sie­kė to­kį ly­gį, kai ne­nu­žu­do­ma nė vie­na mo­te­ris. 15 mo­te­rų per me­tus nu­žu­do­ma tik Aust­ri­jo­je, ta­čiau šio­je ša­ly­je tris kar­tus dau­giau gy­ven­to­jų.

Po­žiū­ris į au­ką – pa­nie­ki­nan­tis

Si­tua­ci­ją dėl smur­tą šei­mo­je pa­ti­rian­čių mo­te­rų M. Jan­kaus­kai­tė pa­va­di­no ši­zof­re­ni­ne. Daž­niau­siai at­pa­žįs­ta­mas tik fi­zi­nis, kar­tais dar ir sek­sua­li­nis smur­tas. Kas tre­čia mū­sų ša­lies mo­te­ris su­tuok­ti­nio yra ir prie­var­tau­ja­ma.

Ta­čiau yra dar dau­gy­bė smur­to rū­šių, ku­rios Lie­tu­vos ins­ti­tu­ci­jų sun­kiai iden­ti­fi­kuo­ja­mos. Mo­te­riai nė­ra pa­pras­ta įro­dy­ti psi­cho­lo­gi­nį, eko­no­mi­nį ir vi­so­kį ki­to­kį smur­tą.

To­dėl daž­na mo­te­ris ty­liai ken­čia, kol su­ser­ga fi­zi­nė­mis ar psi­chi­nė­mis li­go­mis. Kreip­tis pa­gal­bos jai gė­da. Nors lo­giš­kai mąs­tant ne ji pa­si­ren­ka to­kią si­tua­ci­ją. Smur­tau­ti nu­spren­džia stip­res­nio­ji šei­mos pu­sė smur­tau­to­jas. Jis daž­niau­sia ge­ba sa­ve kont­ro­liuo­ti. Ži­no ka­da muš­ti ir kiek muš­ti, kad iš­veng­tų at­sa­ko­my­bės.

Mo­te­rys sa­vo tra­ge­di­jos ne­no­ri vie­šin­ti dar ir dėl to, kad Lie­tu­vos vi­suo­me­nė pa­nie­ki­na­mai žiū­ri į smur­to au­ką.

„Iš pir­mo žvilgs­nio vi­si Lie­tu­vos žmo­nės pa­si­ry­žę pa­dė­ti nuo smur­to ken­čian­čioms mo­te­rims. Ta­čiau už­ten­ka už­duo­ti ke­lis kont­ro­li­nius klau­si­mus, ir paaiš­kė­ja tik­ra­sis po­žiū­ris. „Jei no­rė­tų, bet ka­da ga­lė­tų iš­si­skir­ti.“, „Ži­no­jo į ką vė­lė­si!“, „Ai ta na­ba­gė."– da­li­jo­si min­ti­mis M. Jan­kaus­kai­tė.

To­dėl mo­te­rys ne­bend­ra­dar­biau­ja su ins­ti­tu­ci­jo­mis, nes ži­no, kad ri­zi­ka vėl pa­tir­ti smur­tą pa­di­dės dar ko­kius pen­kis kar­tus.

Lek­to­rė pri­mi­nė JAV, ku­r, jos ma­ny­mu, yra su­kurta vie­na iš ge­riau­sių ko­vos prieš smur­tą sis­te­mų, Mi­ne­so­tos vals­ti­jos pa­tir­tį. Ten ku­riant ir kei­čiant su smur­tu su­si­ju­sius įsta­ty­mus, ta­ria­ma­si bū­tent su smur­to au­ko­mis.

Jų sau­gu­mas yra svar­biau­sias tiks­las. Be nu­ken­tė­ju­sių­jų su­ti­ki­mo apie jas ne­ga­li bū­ti skel­bia­ma jo­kia in­for­ma­ci­ja. Ten vi­sa sis­te­ma „ima“ bū­tent smur­tau­to­ją, steng­da­ma­si kuo ma­žiau į biu­rok­ra­ti­jas ir nei­gia­mas emo­ci­jas klam­pin­ti smur­to au­kas.

JAV sten­gia­ma­si įvai­riais ki­tais bū­dais su­rink­ti in­for­ma­ci­ją ir nu­baus­ti smur­tau­to­ją, kuo ma­žiau trik­dant nu­ken­tė­ju­sią­ją.

Au­to­rės nuo­tr.

Ly­gių ga­li­my­bių plėt­ros cent­ro pro­jek­tų eks­per­tė Mar­ga­ri­ta Jan­kaus­kai­tė tvir­ti­no, jog no­rint ma­žin­ti smur­tą prieš mo­te­ris ir stip­rin­ti jų psi­chi­nę svei­ka­tą rei­kia įveik­ti tarp­ži­ny­bi­nius bar­je­rus ir su­kur­ti smur­tau­to­jo ste­bė­se­nos bei kont­ro­lės me­cha­niz­mą.