Naujausios
Stresą padeda įveikti širdžiai miela veikla
Šiais laikais stresinės situacijos tyko visur: namuose, darbe, visuomeniniame transporte, įsijungus radiją ar televizorių. „Neskubėkite gerti raminamųjų – negandas įveikti pabandykite širdžiai miela veikla“, – pataria 86-uosius metus skaičiuojanti Valerija Vilhelmina Kačinskienė.
Ilona Šnarienė
redakcija@skrastas.lt
Kamuoja nerimas – užsiimk kūryba
Šiaulių rajone, Aukštelkėje, gyvenančios moters dirbiniai stebina išmone, kruopštumu. „Šio meno pradmenų išmokau iš savo auklėtinės Aukštelkės pensione, kur daugelį metų dirbau darbo instruktore, – pasakoja V. V. Kačinskienė. – Perpratusi visas technines subtilybes, daviau laisvę savo fantazijai, kurios meninės sielos žmonėms niekada netrūksta“.
Anot ponios Valerijos, paveikslus bei daugybę naudingų ir dailių dalykų iš šiaudelių galėtų sukurti kiekviena moteris. Tokie darbeliai ypač naudingi garbaus amžiaus sulaukusiems žmonėms, nes padeda išsaugoti pirštų miklumą, lavina kūrybingumą, o svarbiausia – apsaugo nuo streso.
„Gamta žmogų sukūrė taip, kad jis pats galėtų susitvarkyti su jį užklupusiomis bėdomis. Kiekvienas žmogus stresinę situaciją išgyvena skirtingai, tačiau svarbu nepamiršti – kol esi gyvas, visada turi kuo džiaugtis, tik reikia atrasti širdžiai mielą veiklą“, – mano ponia Valerija.
Meilė rankdarbiams - iš kartos į kartą
Jos giminėje visi vertina rankų darbą. Ponios Valerijos dukra nuo pat mažų dienų buvo rengiama nertomis suknutėmis, palaidinėmis, megztiniais. Ji vertino mamos rankdarbius, bet pati pasinėrė į knygų pasaulį.
Ponios Valerijos mama buvo puiki mezgėja ir siuvinėtoja, rengusi A. Smetonos laikmečio ponias, močiutė taip pat turėjo auksines rankas. Vyras mokėjo ne tik iš medžio drožinėti – dukra dar iki šiol mena jo išdrožtą dailų vežimėlį lėlėms vežioti, bet ir austi.
Auksinių šiaudelių paveikslus labai mėgo mieste organizuojamų mugių lankytojai. Idėjų poniai Valerijai niekada netrūko. Jei kada ir pasiskolina kokį motyvą, tai būtinai įterpia ir kažką savo.
Padėjo mirus vyrui
„Svarbiausia – paveikslą pradėti, o vėliau negali sustoti, taip traukia, kad ir pavalgyti nebėra kada, o neretai net nakties tenka pridurti“, – šypsosi senolė.
Meilė kūrybai senolę išgelbėjo nuo gilios depresijos mirus vyrui. „Vienas be kito negalėdavome apsieiti, – mena senolė. – Trūko beveik poros metelių ir būtume atšventę gražų laimingai kartu nugyventą 70-ies metų jubiliejų. Norint pabėgti nuo nepakeliamos vienatvės naštos, mintis reikia nukreipti kūrybos link – ir darbai būna brandesni, ir išsiskyrimo jausmas tampa ne toks aršiai širdį rėžiantis“.
Pasiruošimo procesas – ilgas
Ponia Valerija sako, jog aukso spalvos šiaudinių juostelių turi į valias. Medžiagos darbeliams į laukų platumas išsiruošdavo visa šeimyna.
„Pasidarbavę gerą pusdienį namo parlinguodavome kupinais maišeliais žaliavos, – mena moteris. – Javų stiebelius reikia skinti tiesius, lygius, subrendusius – įgijusius gelsvą spalvą. Augalai renkami dieną, rasai nukritus. Atrenkami storesni, tvirtesni stiebeliai.“
Parsinešus namo, šiaudelius sustorėjimo vietose reikia perpjauti. Prieš darbą šiaudeliai dvi valandas mirkomi vandenyje, kad suminkštėtų. Paskui kelias minutes palaikomi patiesti ant popieriaus. Šiek tiek apdžiūvę šiaudeliai atsargiai perpjaunami išilgai peiliu arba skalpeliu. "Kol ranka įgus – teks šiek tiek pasipraktikuoti, kol pjūvis išeis lygus“.
Perpjauti šiaudeliai gražiai išskleidžiami ir, padėjus ant šviesaus popieriaus, išlyginami karštu lygintuvu. Trapias auksines juosteles geriausia laikyti tarp knygos lapų. Šiaudelius galima dažyti medvilniniais dažais, tačiau ir nedažytų šiaudų gana plati spalvų gama.
„Jeigu suskinsite jaunus, dar nesužydėjusius javus, išdžiovinsite juos tamsioje patalpoje, turėsite žalsvų šiaudelių. Skinsite ką tik išplaukusius javus – bus balzgani šiaudai, – mielai dalijasi patirtimi gražiadarbė. – Pavirinti šiaudai sodos tirpale įgaus ryškiai geltoną spalvą, o norėdamos tamsiai rudos – pakaitinkite juos karštu lygintuvu“.
Autorės nuotr.
PATARIMAS: Valerija Vilhelmina Kačinskienė ragina imtis kūrybinės veiklos, kuri padeda ir apsisaugoti nuo streso, ir išsaugoti pirštų miklumą