Susirgus gripu patariama skubėti pas šeimos gydytoją, o ne į ligoninę

Su­sir­gus gri­pu pa­ta­ria­ma sku­bė­ti pas šei­mos gy­dy­to­ją, o ne į li­go­ni­nę

Ser­ga­mu­mas ūmio­mis vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ci­jo­mis ir gri­pu Lie­tu­vo­je au­ga. Nors gri­po epi­de­mi­ja Šiau­liuo­se dar ne­skel­bia­ma, ta­čiau gy­dy­mo įstai­go­se ne­stin­ga pa­cien­tų, var­gi­na­mų per­ša­li­mo li­gų simp­to­mų. Spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės gy­dy­to­jos kal­bė­jo apie tai, kur kreip­tis me­di­kų pa­gal­bos, kad gy­dy­mo įstai­gos ne­tap­tų vi­ru­so pla­ti­ni­mo in­ku­ba­to­riais.

Svar­biau­sia – ne­pla­tin­ti vi­ru­sų

Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės me­di­ci­nos di­rek­to­rė, lai­ki­nai ei­nan­ti ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus pa­rei­gas, Vai­va Makš­tu­tie­nė esa­mą ser­ga­mu­mo per­ša­li­mo li­go­mis ir ūmio­mis vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ci­jo­mis si­tua­ci­ją įver­ti­no kaip prie­še­pi­de­mi­nę.

Pa­sak gy­dy­to­jos, li­gų ga­li­ma iš­veng­ti sten­gian­tis ne­per­šal­ti, ma­žiau lan­kan­tis vie­to­se, kur yra di­de­lis žmo­nių su­si­bū­ri­mas, stip­ri­nant imu­ni­te­tą. Pa­tar­ti­na ger­ti imu­ni­te­tą stip­ri­nan­čių ar­ba­tų su me­det­ko­mis, čiob­re­liais, me­du­mi, im­bie­ru, taip pat grū­din­tis, dau­giau ju­dė­ti.

Jei­gu vi­ru­so ne­pa­vyks­ta iš­veng­ti, ypač svar­bu, kad ser­gan­ty­sis ne­pla­tin­tų li­gos ir ser­gan­čių­jų ra­tas ne­di­dė­tų.

V. Makš­tu­tie­nė sa­ko, jog su­si­rgus ypač svar­bu ge­bė­ti įver­tin­ti sa­vo būk­lę ir ži­no­ti, ar ga­li gy­dy­tis pa­ts, o ka­da jau bū­ti­na krei­tis pa­gal­bos į me­di­kus.

Šiuo me­tu vi­si šei­mos gy­dy­to­jai mo­bi­li­zuo­ja jė­gas di­des­niam pa­cien­tų ant­plū­džiui ir dir­ba in­ten­sy­viau. Nes­tin­ga per­ša­li­mo li­go­mis ir gri­pu ser­gan­čių­jų ir li­go­ni­nės Priė­mi­mo-sku­bio­sios pa­gal­bos sky­riu­je bei Kon­sul­ta­ci­jų po­lik­li­ni­ko­je, kur ei­lė­se pas gy­dy­to­jus lau­kia ser­gan­tie­ji lė­ti­nė­mis li­go­mis ir trau­mas pa­ty­rę pa­cien­tai.

Siek­da­ma už­tik­rin­ti as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų tei­kia­mų pa­slau­gų ko­ky­bę gy­dy­mo įstai­go­je li­go­ni­nės ad­mi­nist­ra­ci­ja ra­gi­na pir­miau­sia kreip­tis į sa­vo šei­mos gy­dy­to­ją.

Gri­pas ir per­ša­li­mas – ne tas pa­ts

Šiau­lių li­go­ni­nės Suau­gu­sių­jų in­fek­ci­nių li­gų sky­riu­je gy­do­mi pa­cien­tai, ser­gan­tys gri­pu ir šio vi­ru­so su­kel­to­mis komp­li­ka­ci­jo­mis. Gy­dy­to­ja in­fek­to­lo­gė Ju­di­ta Mi­nic­kai­tė-Ka­ti­nie­nė sa­ko, jog pa­vo­jin­giau­sia gri­po komp­li­ka­ci­ja, ku­ria daž­niau­siai ir ser­ga­ma, yra plau­čių už­de­gi­mas. Li­ga yra tiek vi­ru­si­nės, tiek bak­te­ri­nės kil­mės.

Ki­tos komp­li­ka­ci­jos api­ma vir­šu­ti­nius kvė­pa­vi­mo ta­kus: au­sis, no­sį, tad daž­niau­siai ser­ga­ma si­nu­si­tu, oti­tu.

Sun­kiau­sios komp­li­ka­ci­jos vys­to­si ser­gan­tiems lė­ti­nė­mis šir­dies, plau­čių li­go­mis. Taip pat gri­po vi­ru­sas pa­vo­jin­gas vi­siems, lin­ku­siems daž­niau sirg­ti vi­ru­si­nė­mis in­fek­ci­jo­mis, nes di­des­nė ri­zi­ka, jog ga­li iš­si­vys­ty­ti bak­te­ri­nių komp­li­ka­ci­jų.

Daž­niau­siai li­ga komp­li­kuo­ja­si, kai sirg­da­mas žmo­gus ne­si­lai­ko gy­dy­to­jo skir­to re­ži­mo, ne­si­gy­do: karš­čiuo­da­mas ei­na į dar­bą, sė­di ei­lė­se pas gy­dy­to­jus.

Kaip pa­žin­ti, kad žmo­gų už­klu­po gri­pas?

Gri­pas yra stai­gi, ūmi li­ga, la­bai stai­ga žmo­gus ga­li su­karš­čiuo­ti, tem­pe­ra­tū­ra ga­li kil­ti iki 39 laips­nių ir dau­giau. Iš­gė­rus vais­tų, tem­pe­ra­tū­ra ga­li ma­žė­ti. Li­go­niui skau­da kau­lus, rau­me­nis, akių obuo­lius. Skir­tin­gai nei ser­gant per­ša­li­mo li­ga, slo­ga jau nė­ra pir­mas simp­to­mas – ji pra­si­de­da vė­liau.

Per­ša­li­mas pra­si­de­da slo­ga, gerk­lės per­štė­ji­mu, sau­su ko­su­liu ir jam nė­ra bū­din­ga aukš­ta tem­pe­ra­tū­ra.

Ser­gant gri­pu bū­ti­na var­to­ti vais­tus nuo tem­pe­ra­tū­ros, taip pat var­to­ti spe­ci­fi­nio prie­šin­fek­ci­nio vais­to, ku­rio tu­rė­tų iš­ra­šy­ti šei­mos gy­dy­to­jas, nes be re­cep­to vais­tas ne­tu­rė­tų bū­ti par­duo­da­mas. Jį ga­li­ma pra­dė­ti var­to­ti tik diag­no­za­vus gri­pą.

Pa­sak J. Mi­nic­kai­tės-Ka­ti­nie­nės, ar­ba­tos pa­de­da, kai var­to­ja­mos ša­lia ki­tų tai­ko­mų gy­dy­mo prie­mo­nių. Vais­ta­žo­lių ar­ba­tos su im­bie­ru, me­du­mi pa­de­da stip­rin­ti imu­ni­nę sis­te­mą.

Vie­na ge­riau­sių ap­sau­gos nuo gri­po prie­mo­nių – skie­pai. Nors šim­tu pro­cen­tų jie neap­sau­go nuo gri­po, ta­čiau ap­sau­go nuo ga­li­mų komp­li­ka­ci­jų, su­trum­pi­na li­gos truk­mę, pa­si­skie­pi­jus ser­ga­ma daug leng­viau. Ypač veiks­min­gi skie­pai ri­zi­kos gru­pių žmo­nėms.

Šiais me­tais gy­ven­to­jai skie­pi­ja­mi nuo A1H1 vi­ru­so šta­mo, ku­ris sarg­di­no žmo­nes ir praei­tais me­tais. Kai ant­rus me­tus nu­sta­ty­tas tas pa­ts vi­ru­so šta­mas, ti­kė­ti­na, jog tie, ku­rie skie­pi­jo­si per­nai, dar tu­rės imu­ni­te­tą ir ga­li ne­su­sirg­ti.

B gru­pės vi­ru­sas plin­ta re­čiau. Li­gos simp­to­mai bū­na pa­na­šūs, tik ski­ria­si li­gos sun­ku­mas. Vis­gi, pa­sak gy­dy­to­jos, li­go­nio būk­lė la­biau pri­klau­so ne nuo vi­ru­so su­kė­lė­jo, o nuo or­ga­niz­mo sa­vy­bių – vie­ni ser­ga sun­kiau, ki­ti leng­viau, nors sarg­di­na tas pa­ts vi­ru­sas.

Ne­re­tai pra­si­dė­jus šal­čiams tė­vai bi­jo leis­ti vai­kus į lau­ką. Gy­dy­to­ja sa­ko, kad ne­rei­kia vis­ko bi­jo­ti. Ei­nant į lau­ką rei­kia pa­si­rink­ti tin­ka­mą ap­ran­gą, nau­do­ti odos ap­sau­gos nuo šal­čio prie­mo­nes, lau­ke ju­dė­ti, o ne sė­dė­ti ro­gu­tė­se. Ir, ži­no­ma, ne­bū­ti lau­ke vi­są die­ną. Bu­vi­mas lau­ke pa­de­da stip­rin­ti imu­ni­te­tą, grū­di­na.

Zi­ta KAT­KIE­NĖ,

Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės vie­šų­jų ry­šių spe­cia­lis­tė

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės me­di­ci­nos di­rek­to­rė, lai­ki­nai ei­nan­ti ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus pa­rei­gas, Vai­va Makš­tu­tie­nė su­si­rgus gri­pu pa­ta­ria pir­miau­sia kreip­tis į šei­mos gy­dy­to­ją, o ga­vus siun­ti­mą vyk­ti į li­go­ni­nę.

Zi­tos KAT­KIE­NĖS nuo­tr.

Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės Suau­gu­sių­jų in­fek­ci­nių li­gų sky­riaus gy­dy­to­ja in­fek­to­lo­gė Ju­di­ta Mi­nic­kai­tė-Ka­ti­nie­nė sa­ko, jog šei­mos gy­dy­to­jui pa­sky­rus vais­tus, gri­po komp­li­ka­ci­jas ga­li­ma gy­dy­tis ir na­muo­se.