Naujausios
Valgyti reikia dažnai, bet mažai
Šiaulių tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninės dietologė Vaida Indriulytė sako, kad mityba yra vienas svarbiausių gyvensenos veiksnių, turinčių įtakos mūsų sveikatai, todėl labai svarbu valgyti kuo įvairesnį maistą.
Ilona ŠNARIENĖ
redakcija@skrastas.
Maistas – kaip vaistas
Pasak dietologės V. Indriulytės, sergamumą tuberkulioze lemia ne tik piktnaudžiavimas alkoholiu, narkomanija, rūkymas, AIDS, imunitetą slopinančių vaistų vartojimas, bet ir nevisavertė mityba. Prieš karą, kai stigo vaistų nuo tuberkuliozės, ligonius dažniausiai gydydavo įvairiomis liaudiškomis priemonėmis, itin didelį dėmesį skirdami maistui – sergantys džiova valgydavo riebesnį maistą.
V. Indriulytė sako, jog ir šiandien labai svarbu, kad žmonės nuolat maitintųsi visaverčiu maistu, kuriame gausu natūralių vitaminų, mikroelementų bei kitų organizmui būtinų medžiagų.
„Nuo mitybos priklauso mūsų savijauta, sveikata, išvaizda, gyvenimo kokybė“, – tvirtina medikė.
Patarlė „Kas per daug, tas nesveika“, anot medikės, tinka bet kokiems gyvenimo atvejams, ypač tiems, kurie susiję su valgymo procesu. Net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug, yra kenksminga sveikatai. „Kad nepakenktumėte sau, sėsdami valgyti, vadovaukitės sena gera taisykle: valgyti reikia mažai, bet dažnai“, – primena medikė.
Skurdi mityba išsekina organizmą.
Dietologė akcentuoja, jog būtina vartoti ir augalinių, ir gyvūninių maisto produktų, nes taip bus patenkinti organizmo poreikiai. Kita vertus, kai kurie žmonės yra vegetarai ir gyvulinės kilmės maisto nevartoja. Tokiu atveju privaloma jį kompensuoti augalinės kilmės maistu, kuriame yra panašios sudėties maistinių medžiagų, pavyzdžiui, vartoti žuvies, įvairių riešutų, juodos duonos ir panašiai.
Visuomet reikėtų atsiminti, jog sveika mityba prasideda pirmiausia atsisakius riebaus maisto. Viename grame riebalų yra devynios kalorijos. Tai du kartus daugiau nei baltymuose ar angliavandeniuose, todėl nuo riebaus maisto greičiau auga svoris.
Nors maistas, kuriame gausu angliavandenių – duona, grūdų produktai, bulvės, laikomas tukinančiu, tačiau jis tukina mažiau nei riebus maistas.
1 g angliavandenių suteikia mažiau energijos ir greičiau užpildo skrandį, dėl to sunku persivalgyti. Nutunkama tada, kai iš bet kokio maisto gautos energijos kiekis viršija sunaudojamą energijos kiekį.
„Jei maitinsitės taip, kad 80 procentų suvalgomo maisto bus sveiki produktai – ryžiai, grūdiniai augalai, duonos gaminiai, liesa mėsa, vaisiai, daržovės, neriebūs pieno gaminiai, kruopos ar kiti neriebūs maisto produktai, galėsite sau leisti valgyti iki 20 procentų mėgiamo maisto, nors jame būtų riebalų ar cukraus“, – sako medikė.
Ji ragina valgyti tuo pačiu paros metu kiekvieną dieną. Atėjus laikui valgyti, gausiau išsiskiria virškinimo sultys, atsiranda apetitas, o pavalgius geriau virškinama. „Taip pagerinsite visos virškinimo sistemos veiklą bei pagreitinsite medžiagų apykaitą“, – primena medikė.
Maisto derinimas turi tapti įpročiu
Daugelis mūsų esame įpratę mėsą valgyti su bulvėmis, sūrį ar dešrą – su duona ar batonu, pagardinę sviestu, bandeles su pienu ir panašiai. Sveika mityba visų pirma prasideda nuo subalansuotos mitybos.
„Svarbu išlaikyti tinkamą baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų santykį bei reikiamą energijos kiekį, – primena medikė. – Suderintas maistas greičiau virškinamas, todėl mažesnė jo dalis lieka organizme. Vietoj garnyro prie mėsos reikėtų rinktis ne skrudintas bulvytes, o daržoves ar daržovių salotas, varškę gardinti ne cukrumi ar uogiene, o agurkais ir prieskoninėmis žolelėmis. Be to, suderintas maistas padeda atsikratyti kai kurių virškinimo sutrikimų – skrandžio sunkumo, rėmens, pilvo pūtimo, dujų kaupimosi, pagerina žmogaus savijautą“.
Anot dietologės, baltymų nederėtų vartoti kartu su angliavandeniais, nes baltymų ir angliavandenių cheminė sudėtis skirtinga, todėl jiems virškinti reikia skirtingų fermentų: baltymams skaidyti reikia rūgščios aplinkos, o angliavandeniams – šarminės. Vaisius rekomenduojama valgyti taip pat atskirai ir 30 minučių prieš valgį arba mažiausiai 1 valandą po valgio.
Vanduo – pigiausias maistas
Kadaise senovės Graikijos išminčius Aristotelis suformulavo paradoksą: „Vanduo, būtinas gyvybei, yra pigus, o deimantai, be kurių galima apsieiti, yra labai brangūs.“ Vandens gydomosios savybės buvo aprašytos jau 1500 m. pr. m. e. indų himnų knygoje „Rigvedoje": „Apsiplaudamas žmogus įgyja 10 privalumų: jo protas pasidaro blaivus ir gaivus, pats žmogus tampa žvalus, sveikas, įgyja jėgų, grožio, atjaunėja, dvelkia švara, jo odos spalva darosi maloni ir patraukia gražių moterų dėmesį“.
„Mūsų dienų paradoksas – rinkdamasis maistą, žmogus neretai ima ir pamiršti skysčių, vandens reikšmę, – stebisi medikė. – Kasdien iš mūsų kūno pašalinama apie 2,5 litro vandens, todėl atstatyti šį trūkumą būtina, priešingu atveju, galimi virškinimo sutrikimai, odos dehidratacija. Be to, vanduo pašalina iš organizmo nereikalingas medžiagas ir yra puikus pagalbininkas virškinimo procese. Skysčių rekomenduojama gerti tik prieš valgį, tik labai nedidelį kiekį valgio metu, o po valgio – tik praėjus gerai valandai“.
SKAIČIAI IR FAKTAI
Europos Sąjungos (ES) šalyse kas antras gyventojas turi antsvorį, o kas trečias yra nutukęs. Su nutukimu daugėja kraujotakos sistemos ligų, II tipo cukrinio diabeto, arterinės hipertenzijos atvejų, tam tikrų rūšių vėžio ir kitų su nutukimu susijusių ligų. Akcentuojama, kad antsvorio ir nutukimo poveikis sveikatai bei negaliai Europos regione vis didėja, o antsvoris ir nutukimas jau yra daugiau kaip trijų ketvirtadalių 2 tipo diabeto atvejų priežastimi, lemia didelę dalį kraujotakos sistemos bei kitų ligų ir sudaro iki 8 procentų visų ligų naštos bei kasmet sąlygoja daugiau kaip 1 milijoną mirties atvejų.
Nustatyta, kad Europos sąjungos valstybėse 21–37 procentai moterų turi antsvorį ir 7–36 procentai yra nutukusios, o vyrai atitinkamai 35–54 procentai turi antsvorį ir 6–29 procentai yra nutukę. Didžiausias antsvorio ir nutukimo paplitimas nustatytas trap Graikijos moterų (73 proc.) ir Kipro vyrų (83 proc.).
Manoma, kad, jeigu didėjimo tendencijos išliks, gyvenimo trukmės deficitas dėl antsvorio nutukimo iki 2050 metų gali išaugti nuo 2 iki 6 metų. Be to, antsvoris ir nutukimas stipriai veikia ekonominę ir socialinę plėtrą. Vien tik suaugusiųjų nutukimas lemia iki 8 procentų nacionalinių sveikatos rūpybos išlaidų. i.
Normalų kūno svorį turi tik kiek mažiau kaip pusė suaugusių Lietuvos gyventojų, o daugiau kaip trečdalis – turi antsvorį ir kas septintas yra nutukęs, nepakankamą kūno svorį turi 2,1 procento suaugusių gyventojų. Nustatyta, kad daugiau yra normalų kūno svorį turinčių moterų negu vyrų, tačiau taip pat daugiau moterų negu vyrų yra arba nutukusios, arba turi nepakankamą kūno svorį, ir tik antsvorį turinčių vyrų yra daugiau negu moterų.
Pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro inf.
Autorės nuotr.
PATARIMAS: Šiaulių tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninės dietologė Vaida Indrulytė: „Sveikai maitintis reikia ne tik sergant, bet ir sveikiems esant“.