
Naujausios
„Aklosios“ byloje – galutinė ir neskundžiama nutartis
Lietuvos Aukščiausias Teismas sudėjo paskutinius ir neskundžiamus taškus vadinamojoje Šiaulių „aklosios“ byloje. Kaltomis Apeliaciniame teisme pripažintų Šiaulių socialdemokratės, buvusios Seimo nario Edvardo Žakario padėjėjos Virginijos Račienės ir gydytojos oftalmologės Danutės Milkintienės kasacinius skundus.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Tiek Apeliaciniame teisme kalta pripažinta ir dėl to gydytojo licenciją praradusi gydytoja D. Milkintienė, tiek buvusi jos pacientė V. Račienė kasaciniais skundais prašėsi išteisinimo.
Bylą išnagrinėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pripažino, kad Apeliacinio teismo nuosprendis, kuriuo už dokumentų klastojimą, sukčiavimą bendrininkaujant, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi buvo pripažinta kalta ir nuteista tiek gydytoja D. Milkintienė, tiek V. Račienė, kuriai buvo mokamos nedarbingumo kompensacijos, yra pagrįstas ir teisėtas. Aukščiausiasis teismas konstatavo, kad nuosprendyje teisės taikymo klaidų ar esminių baudžiamojo proceso normų pažeidimų nepadaryta.
Virginijai Račienei palikta Apeliacinio teismo paskirta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, jos vykdymą atidedant trejiems metams.
Danutė Milkintienė liko kalta dėl padėjimo V. Račienei apgaule įgyti svetimą didelės vertės turtą, piktnaudžiavimo savo, kaip gydytojos, padėtimi, dokumentų suklastojimo. Buvusiai oftalmologei palikta galioti galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, jos vykdymą atidedant trejiems metams.
Teisėjų kolegija paliko ir apeliacinės instancijos teismo sprendimą iš abiejų kaltomis pripažintų moterų solidariai priteisti valstybei padarytą turtinę žalą – 16 964,20 euro Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjų kolegija patvirtino apeliacinio teismo išvadas, kad, siekiant nustatyti regėjimo funkcijų sutrikimus, pakanka Lietuvoje taikomais medicininiais tyrimo metodais surinktų patikrintų ir kitų bylos duomenų kontekste įvertintų įrodymų. Taip pat nurodė, kad Lietuvoje galiojanti netekto darbingumo nustatymo sistema turi trūkumų, tokių kaip nedarbingumo lygio nustatymas vadovaujantis išimtinai medicininiu kriterijumi, dažnai nedalyvaujant pačiam asmeniui, dėl kurio yra priimamas sprendimas.
Kasacine tvarka nagrinėjant dviejų šiauliečių bylą nustatyta, kad V. Račienė neturėjo didelių regėjimo funkcijų sutrikimų ir neįgalumo požymių, buvo visiškai savarankiška įvairiose gyvenimo srityse – vairavo automobilį, dirbo įprastomis darbo sąlygomis, dalyvavo visuomeniniame gyvenime. Tačiau, anot teismo, siekė, kad jai būtų nustatytas netekto darbingumo lygis dėl akių lėtinių nepagydomų ligų ir didelio regėjimo funkcijų sutrikimo. Tokiu būdu nepagrįstai siekė apgaule įgyti netekto darbingumo pensijos išmokas.
Tam tikslui pasiekti buvo naudojami suklastoti dokumentai – oftalmologės D. Milkintienės konsultacijų išvados, siuntimas, kurių pagrindu Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos skyriaus komisija išdavė darbingumo lygio ir specialiųjų poreikių nustatymo pažymas.
V. Račienei buvo mokama netekto darbingumo pensija ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija. Taip ji iš viso gavo 17 288,90 euro.
Šiaulių apygardos teismo 2017 metų birželio 27 dienos nuosprendžiu, Šiaulių miesto tarybos narė Virginija Račienė buvo nuteista už tai, kad ji apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o gydytoja Danutė Milkintienė, kaip ir V. Račienės šeimos gydytoja Elena Mockuvienė, buvo išteisinta.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulietė politikė Virginija Račienė kaltės neatsikratė. Jos aklumu nepatikėjo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Kalta pripažinta šiaulietė akių ligų gydytoja Danutė Milkintienė neteko medikės darbo.