
Naujausios
Antstoliai prisiminė gyvus ir mirusius
Šiaulių apylinkės teismą nuo metų pradžios pasiekė ne viena dešimtis antstolių prašymų nutraukti administracinių nuobaudų, pažeidėjams paskirtų prieš 15 metų ir seniau, išieškojimą. Priežastis – skolininkai mirę.
Nupūtę dulkes nuo vykdomųjų bylų, antstoliai prisiminė ir tuos, kuriems nuobaudos buvo paskirtos, bet neišieškotos kone du dešimtmečius.
Edita KARKLELIENĖ
edita@skrastas.lt
Skola tykojo 18 metų
Šiaulietis Sergejus vienas iš tų, kuriam jau antrą mėnesį tenka mokėti dar 2000-aisiais valstybei padaryto įsiskolinimo dalį.
Pranešimą iš antstolio apie prievolę mokėti seną skolą valstybei šiaulietis gavo šių metų sausio 3 dieną. Nuvyko išsiaiškinti ir esą sužinojo, kad skola – už 2000-aisiais jam suteiktas nemokamo valstybės advokato paslaugas.
Pasak vyro, lygiai prieš aštuoniolika metų, 2000-aisiais, jam buvo skirtas valstybės advokatas baudžiamojoje byloje.
„Galvojau, kad už nemokamą advokatą mokėti nereikia, – sakė šiaulietis. – Tačiau tik šių metų sausį sužinojau, kad valstybei esu skolingas 36,88 euro (127 litus).
Skolingas tai skolingas – skolos vyras neginčija. Tik piktinasi antstolio apskaičiuotomis vykdymo išlaidomis, kurios kone dvigubai didesnės už pačią skolą – 71 euras ir 36 centai.
Dabar kiekvieną mėnesį nuo šiauliečio gaunamos 215 eurų neįgalumo pašalpos yra nuskaičiuojama 20 procentų pajamų skolai ir antstolio išlaidoms padengti.
Vyrui pikta, kad skola „kabojo“ net 18 metų, ir niekas jos nepareikalavo grąžinti.
„Antstolio kontoroje sužinojau, kad 2000-ųjų spalį man buvęs siųstas raginimas susimokėti skolą. Atsakingai sakau: jokių raginimų aš negavau. Net nenutuokiau, kad esu skolingas“, – sakė Sergejus.
Jis tvirtina gyvenamosios vietos niekada nekeitęs, taigi raginimai negalėję pasiklysti. Kelerius metus gyveno ir dirbo Norvegijoje, bet sako visada naudojosi lietuviška banko sąskaita, į kurią pervesdavo uždarbį. Ta pačia sąskaita naudojasi iki šiol.
Skolininkas galvoja, kad jeigu antstoliai būtų norėję išieškoti skolą, būtų galėję nukreipti ją į banką, ir pinigus iš sąskaitos nurašyti.
„Jausmas toks, kad antstoliai, nieko nedarydami, tyčia augino atlygį sau. Gerai, kad mano skola menka, kitaip per šitiek metų būtų ir šimtai eurų vykdymo išlaidų susikaupę“, – sakė šiaulietis.
Taikinyje – ne tik gyvieji
Tačiau skolos surado ne tik gyvus skolininkus.
Šiaulių apylinkės teismas pastaraisiais mėnesiais sulaukė ne vienos dešimties antstolių bylų administracinių nusižengimų (pagal seną ATPK Administracinių pažeidimų) bylų vykdymo procese.
Pasak Šiaulių apylinkės teismo teisėjo, atliekančio baudžiamųjų ir administracinių nusižengimų bylų administravimo funkcijas, Arūno Bartkaus, pastaruoju metu antstoliai kreipiasi dėl ganėtinai senų bylų.
„Yra nemažai atvejų, kai nutarimas išieškoti skolą priverstine tvarka priimtas net iki 2000 metų, o pats žmogus miręs irgi panašiu metu. Tačiau iki šios dienos tokios bylos gulėjo pas antstolius, nors jos turėjo būti seniai nutrauktos. Vadinasi, nebuvo atliekami veiksmai vykdyme daugybę metų“, – sakė teisėjas.
Anot A. Bartkaus, teisės aktai numato, kad, mirus skolininkui, reikia procesą pabaigti – tai numato Administracinių nusižengimų kodeksas, tai numatė ir senasis Administracinių teisės pažeidimų kodeksas.
„Tiesiog antstolis, gavęs teismo vykdomąjį dokumentą išieškoti skolą, turi periodiškai atlikti veiksmus vykdymo procese. Tikrinant registrus periodiškai, akivaizdžiai matytųsi, kad žmogus yra miręs“, – sakė teisėjas.
Galima daryti prielaidą, kad panašiai nutikę ir su šiauliečiu Sergejumi, kurį skola pasivijo po 18 metų – greičiausiai antstoliai ilgą laiką neatliko jokių veiksmų vykdymo procese.
Išieškojimo išlaidos auga
Situaciją sutiko pakomentuoti šiaulietis antstolis Ričardas Kudrauskas.
Pasak teisininko, teisinė norma, kad antstolio kontoroje atlikus kontrolinį vykdomųjų bylų patikrinimą yra surenkama bei patikslinama informacija apie skolininką, taigi kai kuriais atvejais ir apie jo mirtį.
Antstoliui nustačius, kad skolininkas yra miręs, priimamas patvarkymas užbaigti vykdomąją bylą ir vykdomasis dokumentas su patvarkymu persiunčiamas į teismą į pagrindinę bylą.
„Esmė yra tai, kad mirus skolininkui administracinės nuobaudos, skirtingai nei civiliniai ieškiniai civilinėse ir baudžiamosiose bylose, nepereina turto paveldėtojams, o „miršta“ kartu su skolininku“, – akcentavo R. Kudrauskas.
Kitaip yra su tais skolininkais, kurie, anot teisininko, gyvena piktybiškai nemokėdami baudų, ir galvoja, kad apie jas bus pamiršta. Skola žmogų pasiveja ir po keliolikos metų, tik vengdamas ją sumokėti laiku, asmuo gali prisidaryti dar daugiau finansinių nemalonumų – „prisiauginti“ išieškojimo vykdymo išlaidų.
Antstolis akcentavo, kad skolininkai, pakeitę gyvenamąją vietą, darbo vietą ar pasikeitus kokioms nors aplinkybėms, nedelsdami privalo informuoti antstolį. Tai yra skolininko pareiga, kurią numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas.
Tačiau teisę vykdyti pareigas, R. Kudrausko žodžiais, skolininkai dažnai, o neretais atvejais ir piktybiškai pamiršta.
„Kiekvienu atveju įmanoma rasti kompromisą komunikuojant su antstoliu. O ne bėgti nuo finansinių įsipareigojimų galvojant, kad problemos pačios išsispręs arba jas vienokiu ar kitokiu būdu išspręs antstolis, vykdantis skolos išieškojimą“, – sakė R. Kudrauskas.
Kone pusė ieškinių – administracinės baudos
Lietuvos antstolių rūmų atstovė Dora Petkauskaitė informavo, kad procesas, kuomet teismus pasiekia antstolių prašymai priimti nutartį nutraukti ankstesniu nutarimu paskirtos nuobaudos vykdymą, yra yra numatytas LR administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalies 9 punkte.
Anot D. Petkauskaitės, antstoliai privalo organizuoti darbą taip, kad nepritrūktų apyvartinių lėšų priverstiniam išieškojimo procesui finansuoti. Juk valstybės institucijų reikalavimai išieškoti administracines baudas vykdomi be jokių avansinių mokėjimų, antstoliai finansuoja procesus savo sąskaita.
„Tais atvejais, kai išieškojimo procesas tampa negalimas mirus skolininkui ar dėl kitų priežasčių, lieka nepadengtos antstolio patirtų vykdymo išlaidų skolos, – sakė Lietuvos antstolių rūmų atstovė. – Tokios skolos gali būti išieškomos 10 metų, todėl antstoliai daugeliu atvejų nenutraukia vykdomųjų bylų tol, kol yra tikimybė išieškoti nepadengtas sprendimo vykdymo išlaidas“.
Valstybės institucijų reikalavimai išieškoti administracines baudas sudaro beveik pusę antstolių vykdomų reikalavimų.
Antstolių informacinės sistemos duomenimis, 2018 metų pradžioje Lietuvos antstolių kontorose buvo vykdomi 704 765 priverstinio išieškojimo procesai dėl nesumokėtų administracinių baudų, o tai yra 44 procentai iš visų antstolių vykdomų procesų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių apylinkės teismo teisėjo Arūno Bartkaus žodžiais, senų skolų bylose, tik dabar pasiekusiose teismą, jau seniai turėjo būti sudėti taškai.
Šiauliečio antstolio Ričardo Kudrausko teigimu, teisinė norma, kad, atlikus vykdomųjų bylų patikrinimą, paaiškėja skolininko mirties faktas, todėl administracinės nuobaudos išieškojimą tenka stabdyti.
Priverstinio išieškojimo procesai dėl nesumokėtų administracinių baudų sudaro beveik pusę antstolių vykdomų procesų.