
Naujausios
Nerado akių lašų
Edmundas serga glaukoma ir kasdien turi lašintis akispūdį mažinančius akių lašus. Vaistai kompensuojami, ir šiaulietis nuolat jų gaudavo vaistinėje. Tačiau prieš daugiau kaip savaitę nuėjęs į vaistinę Edmundas išgirdo, kad jo vaistų nėra. Užsuko į kitą vaistinę, bet ir čia atsakymas tas pats. Per keletą dienų apėjo beveik visas Šiaulių vaistines, bet jam reikalingų akių lašų negavo nė vienoje.
Antradienį internete įvedus Edmundo vartojamų akių lašų pavadinimą, prie vaisto raudonomis raidėmis buvo pateikiama informacija: "Vaistai netiekiami didmeninių vaistų prekybos įmonių nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d." Paieškojus vaistų su ta pačia veikliąja medžiaga, galima aptikti tik tokių, kurie dvigubai brangesni.
"Kas belieka daryti? Reikia eiti pas akių gydytoją išsirašyti kitų vaistų. Skambinu į registratūrą – talonų pas mano gydytoją iki pat spalio pabaigos nėra. Sako, pasiskambinkit kasdien, gal atsiras koks laisvas. Taip ir skambinėju jau kelinta diena. Nežinau, kada prieisiu. Lašiukų dar kol kas turiu, bet nežinau, ar užteksiu dviem mėnesiams", – sako Edmundas.
Paklaustas, gal toje pačioje konsultacijų poliklinikoje pas kitą oftalmologą galėtų patekti greičiau, Edmundas sako, kad norėtų pakliūti pas gydytoją, kuri jį gydė ir geriausiai žino jo ligą.
"Kartą, kai atostogavo mano šeimos gydytoja, nuėjau pas kitą išsirašyti vaistų. Visai ne taip receptą surašė, vaistininkė ir taip žiūri, ir taip, sako, jums ne trys buteliukai išrašyti, o pusantro. Va ir eik pas kitą gydytoją", – pasakoja vyriškis.
Kai negauna vaistų vienoje vaistinėje, gali kreiptis į kitą, jei nėra Lietuvoje – gali kreiptis į kitos Europos Sąjungos valstybės vaistines.
Vaistinė ieško būdų padėti
Vaistinės "Valerijonas" vadovė Almyra Girdenienė sako, kad tokių situacijų, kai iš prekybos dingsta vieno ar kito gamintojo vaistai, pasitaiko, tačiau paprastai visada vaistinėse būna kitų gamintojų vaistų su ta pačia veikliąja medžiaga.
"Pasitaiko, kad žmonės skundžiasi, jog kito gamintojo vaistas jiems netinka, pavyzdžiui, kad vaistai nuo aukšto kraujospūdžio neduoda reikiamo efekto. Jeigu organizmas pripratęs prie vieno gamintojo vaisto, prisitaikyti prie kito vaisto reikia laiko ir iš pradžių gali būti problemų. Skirtingų gamintojų vaistai, nors ir su ta pačia veikliąja medžiaga, šiek tiek skiriasi ar pagalbinėmis medžiagomis, ar gamybos technologija, todėl ir jų veikimas gali būti kažkiek skirtingas", – sako A. Girdenienė.
Tokių atvejų, kad iš prekybos dingtų visi vaistai su tam tikra veikląja medžiaga, pasitaiko labai retai.
"Jeigu jau visai nelieka jokio analogo, tada žmogui belieka kreiptis į gydytoją, kad išrašytų vaistą su kita veikliąja medžiaga", – sako A. Girdenienė.
Vaistinės vadovė pastebi, kad pastaruoju metu kompensuojamieji vaistai yra gerokai atpigę, ir atkreipia dėmesį, kad priemoka už kompensuojamuosius vaistus visose vaistinėse, ir tinklinėse, ir ne tinklinėse, yra vienoda, taip pat jeigu prekyboje nelieka kažkokio konkretaus gamintojo vaisto, kitas analogiškas vaistas (pigiausias) negali būti brangesnis nei 15 procentų.
"Visada stengiamės padėti žmogui, kad jis neliktų be vaisto. Prireikus, skambinamės Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, galbūt vaisto tik laikinai nėra, po kurio laiko jis atsiras, ir žmogui tereikia palaukti", – sako A. Girdenienė.
Informacijos neturi
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) atstovė spaudai Aistė Tautvydienė "Šiaulių kraštui" sakė, kad tarnyba nėra gavusi informacijos apie minėtų akių lašų tiekimo sutrikimus.
"Tarnybos duomenimis, vaistinių preparatų didmeninio platinimo įmonių turimos neparduotos šio vaisto atsargos sandėlyje rugpjūčio 19–25 dienomis buvo apie 1 400 vienetų, o rugpjūčio 26 – rugsėjo 1 dienomis – apie 3 900 vienetų. Kodėl žmogus šio vaisto negalėjo rasti vaistinėse, pasakyti sunku, galbūt vaistinės laiku jo neužsisakė", – svarstė A. Tautvydienė.
Pasak VVKT atstovės, vaistų tiekimas paprastai sutrinka dėl vaisto gamybos, logistikos sutrikimų, dėl padidėjusio vaistų poreikio, taip pat dėl komercinių priežasčių.
"Vaisto tiekimo sutrikimų pasitaiko gana dažnai. Kartais šios problemos išsprendžiamos greitai. Pavyzdžiui, būna situacijų, kai vaisto tiekimo sutrikimą lemia logistikos problemos. Tokiu atveju nors didmeninio platinimo licencijos turėtojas vaisto ir neturi, tačiau vaistinėse jo yra pakankamas kiekis, todėl iki vaisto naujos siuntos patiekimo gyventojai šio trūkumo nepajaučia. Taip pat problemų kyla mažiau, jei rinkoje yra pakankamai kitų tos pačios veikliosios medžiagos preparatų – tokiu atveju sutrikęs vaistas nesunkiai pakeičiamas kitu. Sudėtingesni tie atvejai, kai sutrinka tam tikros veikliosios medžiagos gamyba. Tokiais atvejais vaisto pritrūksta ne vienos šalies rinkoje", – pasakoja A. Tautvydienė.
Gavusi informaciją apie vaisto tiekimo sutrikimus, VVKT esą iš karto ją skelbia savo interneto svetainėje. Informuojama ir Valstybinė ligonių kasa, kuri priima sprendimus dėl vaistų kompensavimo.
Vaistų – į kitą šalį?
Pakomentuoti Edmundo situaciją paprašėme ir Respublikinės Šiaulių ligoninės atstovų. Į pateiktus klausimus atsakė Konsultacijų poliklinikos vedėjas Antanas Lukošaitis.
"Kai pagal turimą gydytojo išrašytą receptą žmogus negauna vaistų vienoje vaistinėje, gali kreiptis į kitą, jei nėra Lietuvoje – gali kreiptis su turimu receptu į kitos Europos Sąjungos valstybės vaistines.
Tačiau jei nusprendė, kad jam tiktų kitas vaistas, jis turi kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nuspręs, ar gali pakeisti gydymą, ar tai turi padaryti oftalmologas. Pastaruoju atveju šeimos gydytojas išrašys siuntimą pas akių ligų gydytoją. Turėdamas šeimos gydytojo siuntimą pacientas gali kreiptis į akių ligų gydytoją, dirbantį bet kurioje Lietuvos gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su Teritorine ligonių kasa", – rašoma atsakyme.
Jei pacientas pageidauja registruotis pas pasirinktą akių ligų gydytoją, jis su šeimos gydytojo siuntimu ir asmens dokumentu turi kreiptis į ligoninės Konsultacijų poliklinikos registratūrą, registruotis telefonu arba internetu.
"Registratūros darbuotojas užregistruos pacientą į eilę, pagal paskelbtą gydytojo konsultanto grafiką. Be to, gydytojas kasdien gali į registratūrą pateikti papildomų talonų, kurie atsiranda kitam pacientui neatvykus pas gydytoją, atšaukus registraciją ar gydytojui skyrus papildomą konsultacijų skaičių, todėl pacientas gali kasdien ar net keletą kartų per dieną skambinti į registratūrą ir klausti papildomo talono", – sako A. Lukošaitis.
Pasak poliklinikos vedėjo, tokiu atveju, kai pacientas sutinka registruotis pas bet kurį kitą akių ligų specialistą, jis gali būti užrašytas į elektroninį laukiančiųjų eilėje sąrašą ir, atsiradus papildomam talonui, registratūros darbuotojas telefonu informuos apie tai. Kai pacientas tris kartus atsisako siūlomo konsultacijai talono, jis braukiamas iš laukiančiųjų eilės sąrašo.