
Naujausios
2009-aisiais kultūros tikrai buvo
Šiemet krizė nepakirto Šiaulių apskrities kultūrinio gyvenimo. Nors kultūrininkams teko pasispausti, populiariausių tradicinių renginių neatsisakyta, atidarytas net naujas muziejus. Siūlome prisiminti kai kuriuos kultūros įvykius.
Sausis
Šiaulių dailės galerijoje grafikos klasikės Elvyros Kairiūkštytės paroda „Deginantis gyvenimo artumas“, P. Višinskio viešojoje bibliotekoje — jubiliejinė šiaulietės akvarelės meistrės, poetės Kazimieros Vilmos Lideikienės paroda, “Aušros“ muziejuje — Salvinijos Anikienės sieninių kompozicijų iš tekstilės paroda “Tarpsnis/4“, Fotografijos muziejuje — Šiaulių architektų paroda “Aš matau“. Parodų būta ne tik skirtungų, bet ir prasmingų.
Sausį Šiaulių miesto garbės pilietis, visuomenės veikėjas, inžinierius statybininkas, esperantininkas Zenonas Sabalys atšventė 70-metį, jubiliatas pasveikintas miesto Savivaldybėje.
Nuo metų pradžios veiklą pradėjo Šiaulių miesto koncertinė įstaiga. Jos vadovu išrinktas Saulius Kauneckas.
Šiaulių Didždvario gimnazijos dvyliktokė Monika Urbietytė laimėjo jaunimui skirto leidinio „Europos dienoraštis. 2009/2009“ viršelio konkursą. Konkursui buvo pateikta per 800 darbų.
Sausį išleista Jono Varkulevičiaus knyga „Olimpinės dvasios neužgesinsi“. Joje atspindėti pagrindiniai Radviliškio rajone vykusio olimpinio festivalio momentai, olimpinių žaidynių istorija, Pekino olimpiados atgarsiai.
Didžiųjų švenčių maratonas baigėsi Trijų Karalių eitynėmis miesto bulvaru.
Vasaris
Šiaulių fotografijos muziejuje atidaryta paroda „Maestro Povilas Karpavičius (1909— 1986)“, skirta fotografo 100-osioms metinėms. Birželį ši paroda buvo pristatyta Rygoje: muziejus po Nepriklausomybės atgavimo pirmą kartą Latvijos sostinėje pristatė parodą iš savo rinkinių.
P. Višinskio bibliotekoje vasarį pristatyta Alos Dudajevos, Džoharo Dudajevo našlės, tapybos darbų paroda.
Šiaulių universiteto (ŠU) gamtos muziejaus įkūrėjas Stasys Gliaudys baigė sisteminti naktinių drugelių kolekciją — 3470 vabzdžių tapo galutinai universitetui paruošta dovana.
Dailės galerijoje atidaryta prancūzų grafikų Guenaelio Beschi ir Josepho Seroussi darbų paroda baigėsi tradicinė Prancūzų kultūros savaitė.
Šiaulių bendruomenė sveikino 70-mečio jubiliejų šventusį kraštietį Nepriklausomybės akto signatarą Romualdą Ozolą. Jam įteiktas ženklas „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai“ bei raginta: “Pone Romai, prie darbo“.
Kovas
Šiaulių dailės galerijoje atidaryta retrospektyvinė krašto tautodailininkų paroda, skirta Lietuvos vardo paminėjimo jubiliejui „Lietuviškas suvenyras — Lietuvos tūkstantmečiui“.
Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje Vilniuje atidaryta „Aušros“ muziejaus parengta kilnojamoji paroda “Peliksas Bugailiškis ir Vincentas Vaitekūnas — Lietuvos kultūros paveldo tradicijų puoselėtojai“. P. Bugailiškis yra dirbęs Mokslų akademijos Etnologijos instituto Mokslų akademijos Istorijos instituto skyriaus vedėju.
Šiaulių dramos teatre (ŠDT) paminėtas aktoriaus Sauliaus Eduardo Pauliukonio 60-ies metų jubiliejus. Nuo 1973-iųjų aktorius sukūrė per 100 vaidmenų.
Kovo 11-ąją dvyliktoji P. Bugailiškio premija įteikta per 30 metų Šiaulių krašto paveldą tyrinėjančiam vilniečiui archeologui Broniui Dakaniui.
ŠU studentai kvietė į akciją „Aš myliu Lietuvą, nes...“. Surinkta per 1700 frazių.
Šiaulių arenoje vyko akcija „Tūkstantis piešinių Lietuvai“, kurioje dalyvavo daugiau nei 250 mokinių iš 22 miesto mokyklų piešiniai. Iš jų “gimė“ 285 kvadratinių metrų pieštas Lietuvos žemėlapis.
Rokiškyje vykusiame XXV Lietuvos profesionalių teatrų festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ ŠDT aktorius Juozas Žibūda už grafo De Gišo vaidmenį spektaklyje “Sirano de Beržerakas“ pelnė apdovanojimą kaip geriausias antraplanio vaidmens atlikėjas.
ŠDT pristatė premjerą — Gyčio Padegimo režisuotą Augusto Strindbergo dramą „Velykos“. Režisierius spektaklį pavadino “be sintetikos“.
Ch. Frenkelio viloje pristatyta paroda „Šventųjų istorijos lietuvių liaudies mene“. Šią parodą pamatė ir Šiauliuose viešėję Lietuvos, Estijos bei Latvijos prezidentai.
Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įteikti „Auksiniai scenos kryžiai“. Teatro vaikams kategorijoje geriausiu pripažintas Antanas Gluskinas, ŠDT režisavęs spektaklį “Bela, Bosas ir Bulis“. Dramos ir muzikinio spektaklio kompozitoriaus apdovanojimas įteiktas Algirdui Martinaičiui — už muziką spektakliams “Sirano de beržerakas“ (ŠDT) ir “Life Life“ (Lietuvos rusų dramos teatras).
Geriausiu ŠDT aktoriumi pripažintas Aurimas Žvinys, aktore — Monika Šaltytė.
Balandis
ŠU Mokomajame teatre vyko Lietuvos aukštųjų mokyklų teatrų festivalis.
ŠDT pristatė premjerinį spektaklį „Vieną vasaros dieną“. Režisierius — Albertas Vidžiūnas.
Prasidėjo septintasis medijų meno festivalis „Enter 7“.
P. Višinskio bibliotekoje atidaryta Romualdo Rakausko nuotraukų iš ciklų „Žydėjimas“, “Užuovėja“ ir “Švelnumas“ paroda, pristatyta kūrybos rinktinė — albumas “Romualdas Rakauskas“.
Prasidėjo 16-asis tarptautinis Velykinis muzikos festivalis „Resurexit“. Didelio susidomėjimo sulaukė koncertas “Stiklo arfa: kerintys skambesiai“, surengtas dueto iš Lenkijos “Glass duo“, kuris grojo stiklinėmis vyno taurėmis.
Lietuvos tūkstantmečiui paminėti Šiauliuose įgyvendinta meninė iniciatyva „Šiaulių miestas — vaikų ir kultūros sostinė“, joje dalyvavo per 2000 jaunųjų muzikų, šokėjų, dailininkų ir profesionalių menininkų. Šiaulių arenoje parodytas muzikinis spektaklis pagal V. Palčinskaitės pjesę “Geležinės princesės diena“. Prieš premjerą į spektaklį dėmesys atkreiptas dėl “antikrizinio“ biudžeto — jo sąmata buvo per 200 tūkstančių litų.
ŠU studentės sukūrė didžiausią Šiaurės Lietuvoje velykinio margučio aplikaciją.
Gegužė
Šiaulių kultūros centre atidarytas ketvirtasis tarptautinis šokio festivalis-konkursas „Aušrinė žvaigždė“.
Joniškyje atidarytas Krepšinio muziejus, jo sumanytojas — Leonas Karaliūnas.
Šiaulių regioninėje dainų šventėje, surengtoje Šiaulių arenoje, dalyvavo pustrečio tūkstančio atlikėjų.
Kelmės mažasis teatras iš 10-ojo teatrų festivalio-konkurso „Uspech“, vykusio Rusijoje, grįžo su laureatų diplomu bei diplomu už geriausią vaikišką spektaklį.
ŠDT prasidėjo pirmasis teatralizuotas literatūrinis vakaras „Jau saulelė...“: mūsų pasikalbėjimas su Kristijonu Donelaičiu“. Tai — skaitymo programos “Gyvasis žodis“ teatre pradžia. Programa, kurios idėjo autorė — Regina Steponavičiūtė, — tęsėsi visus metus.
Naisiuose Zigmo Gėlės premija už knygą „Kol išsiris varniukai“ skirta Gvidui Latakui, gyvenančiam Kaune.
Minint 82-ąsias Šiaulių kraštotyros draugijos įkūrimo metines, Mikelio prizo laureate tapo Šiaulių „Aušros“ muziejaus Technikos istorijos skyriaus vedėja Genovaitė Žukauskienė.
Teatro scenoje nusilenkta Pranui Piaulokui. Praėjo metai nuo miesto garbės piliečio išėjimo Anapilin.
Pakruojyje rašytojai Renatai Šerelytei įteikta tryliktoji Juozo Paukštelio literatūrinė premija.
Šokių ansamblis „Želmenėliai“ gegužę minėjo 40-ąjį gimtadienį koncertu “Su šokiu kaip su sparnais“.
Paminėtas aukštojo mokslo Šiauliuose 70-metis — 1939 metais gegužės 1-ąją iš Klaipėdos į Šiaulius buvo perkeltas Prekybos institutas. ŠU bibliotekoje atidengta memorialinė lenta bei pristatyta tai progai skirta knyga.
Birželis
Ch. Frenkelio viloje prasidėjo VI tarptautinis vilos vasaros festivalis. Programoje — vienuolika koncertų.
Akmenės rajono meno mėgėjai parodė Miko Petrausko operą „Birutė“. Retas atvejis šalies kultūros gyvenime, kai opera yra pristatoma ne profesionalių artistų.
Visuomenei atvertas aušrininko daktaro Jono Šliūpo ir kitų JAV lietuvių archyvas. Pristatyme dalyvavo jo sūnus Vytautas Šliūpas.
Kryžių kalnas pristatytas albume „Kryžių kalnas ir jo fiksavimo vaizdais istorija“. Dėl lėšų stokos savo eilės albumas laukė beveik dešimtmetį.
Po trejų metų pertraukos Šiauliuose vyko III tarptautinis Sauliaus Sondeckio jaunųjų smuikininkų ir violončelininkų konkursas, subūręs 56 dalyvius.
Birželį vyko trys tradiciniai festivaliai: XVII tarptautinis alternatyviosios muzikos festivalis „Rumshk 12“, X tarptautinis jubiliejinis džiazo muzikos festivalis “Šiauliai Jazz-2009“ ir IV Šiaulių bigbendų festivalis “Šiauliai BB4“.
Kuršėnuose atidengta tautodailininko Vaclovo Tamošaičio medžio skulptūra, skirta šiame mieste prieš 100 metų gimusiai aktorei, režisierei Kazimierai Kymantaitei.
Liepa
Į Tūkstantmečio dainų šventę išlydėtos Šiaulių apskrities delegacijos.
Užvenčio parke (Kelmės rajonas) iškilo koplytėlė su keturiais šventaisiais bei pastatytas paminklas Nepriklausomybės akto signatarui Jonui Smilgevičiui. Kolektyvinę dovaną padovanojo menininkai, kūrę Užvenčio malūne.
Penktą kartą surengtas keturias dienas trukęs Žagarės vyšnių festivalis „Aš mylėjau tave tau nežinant...“
22-uosiuose žemaičių etnomuzikavimo ir liaudies amatų vasaros kursuose pristatyta knyga ir kompaktinė plokštelė „Tytuvėnų bernardinų vienuolyno Kalvarijų maldynas ir giesmynas“. Jį sudarė ir parengė Alfonsas Motuzas.
III tarptautinio folkloro konkurso-festivalio „Saulės žiedas“ didįjį prizą laimėjo liaudies šokių ansamblis “Nartebi“ iš Tbilisio.
Rugpjūtis
Baigėsi šeštasis Tytuvėnų vasaros festivalis. Devyni klasikinės muzikos koncertai vyko Tytuvėnų vienuolyno ansamblyje, Baisogalos dvare, Kelmės dvaro sodyboje bei Kurtuvėnų svirne.
Šiaulių dramos teatro aktorė Lina Bocytė šventė 50-etį. Rugsėjį jubiliejiniame vakare aktorė 380-ąjį kartą suvaidino Princesę spektaklyje „Skiriama Princesei“.
Gruzdžių kultūros centre pristatyta pirmoji monografijos „Gruzdžiai“ dalis, jos sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius — žurnalistas Domas Šniukas.
Šiaulių miesto kultūros centre „Laiptų galerija“ atidaryta tapytojo Šarūno Saukos įspūdingo dydžio vieno paveikslo paroda “Lietuvos tūkstantmetis“ ir prasidėjo šeštasis tarptautinis menų festivalis “Šiaulių Monmartro respublika“.
Kražiuose vyko VIII grigališkojo choralo ir Bažnyčios tradicijos studijų savaitė „Ad Fontes“.
Rugsėjis
Duris pravėrė koncertinė salė „Saulė“. Vietoje filmų čia dabar skamba kamerinės, džiazo ir populiariosios muzikos koncertai.
Teatras pradėjo 79-ąjį sezoną spektakliu „Sirano de Beržerakas“.
Rašytojo Mariaus Katiliškio (Albino Vaitkaus) tėviškėje Katiliškių kaime (Joniškio rajonas) 95-osioms gimimo metinėms paminėti iškilo paminklinis akmuo.
Šiauliai atšventė 773-ąjį miesto gimtadienį, skirtą ir Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti. Miesto Garbės piliete tapo choreografė, šokių kolektyvo „Želmenėliai“ ilgametė vadovė Aldona Aleksandra Masėnienė.
Personalinę parodą „Rudens eskizai“ atidarė tapytojas Bonaventūras Šaltis, švenčiantis 60-metį.
Ch. Frenkelio viloje atidaryta paroda „Šiauliai istorijos šaltiniuose“, pirmą kartą nuosekliai aprėpianti beveik 800 metų reikšmingiausius miesto istorijos momentus.
Šiauliai pasipuošė nauju akcentu — teatro afišų „Sufleriu“, pastatytu bulvare.
Spalis
Lietuviškojo kalendoriaus šventėje Kuršėnuose Lauryno Ivinskio premijos laureate už geriausią metų kalendorių tapo Jolita Steponaitienė.
Šiaulių Žaliūkių kepurinis vėjo malūnas po septynerių metų pertraukos vėl atgavo sparnus.
„Laiptų galerijoje“ atidaryta vokiečio Warnerio Glaw paroda: pirmą kartą Lietuvoje viešėjęs dailininkas ir archeologas pristatė ciklą darbų, tapytų krauju.
Šiaulietis menininkas ir dizaineris Vilmantas Dambrauskas reklaminių projektų ir fotografijų paroda įprasmino gruodį minėtą 45-etį bei prieš 20 metų baigtas studijas Vilniaus dailės institute.
Šiaulių kultūros centras pakvietė į tradicinį Šiaulių krašto mėgėjų meno kolektyvų ir atlikėjų festivalį „Rudens mozaika“.
Devintus metus Šiauliuose gyvenantis šveicaras Markus Runeris apdovanotas ketvirtąja Šv. Jeronimo premija už lietuvių literatūros vertimus.
Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ minėjo kūrybinės veiklos sukaktį, Šiaulių katedroje surengtas koncertas.
Lapkritis
Fotomenininkas Ričardas Dailidė personalinėje parodoje Niujorke pristatė du ciklus „Gyvenimas džiaze“ ir sovietmečiu cenzūruotas fotografijas.
Šiaulių žemaičių kultūros draugija „Saulaukis“ minėjo 20-metį, pristatė originalių žemaitiškų kalendorių ir žemaitiškų litų parodą.
Šiaulių kultūros centre šurmuliavo „Nemokamas kultūros centras nakčiai“.
Šiuolaikinio meno festivalis „Virus XIV“ prasidėjo parodomis Šiaulių dailės galerijoje. Šiemet išnaudota ir netikėta erdvė — “Verpsto“ fabriko rūsiai.
Šiaulių konservatorija minėjo 70 metų jubiliejų.
Naisiuose (Šiaulių rajonas) pristatytas šiose apylinkėse nufilmuotas televizijos serialas „Naisių vasara“.
Ch. Frenkelio viloje vyko tradicinis 7-asis tarptautinis animacinių filmų festivalis „Tindirindis-2009“ bei trečiasis dokumentinių filmų žmogaus teisių tema festivalis “Ad Hoc: nepatogus kinas“.
Ch. Frenkelio viloje atidaryta latvių klasiko Gederto Eliaso paroda. Parodos eksponatai įvertinti 1 milijonu eurų, paroda atvežta gavus Lietuvos valstybės garantą.
Šiaulių „Aušros“ muziejus laimėjo pagrindinį Lietuvos muziejų asociacijos Švietimo sekcijos organizuotos “Idėjų mugės“ prizą — simbolinę “Bitę“ už “Geriausią idėją-2009“.
Gruodis
Į Ch. Frenkelio vilą parvežtas ilgai lauktas fortepijonas „Bechstein“, pirktas už aukotojų lėšas.
ŠDT pristatė premjerą — Kosto Smorigino režisuotą Bernard Sabath spektaklį „Berniūkščių ruduo“.
Šiaulių rajono metų tautodailininke paskelbta Birutė Poškienė, tautodailininkų vadovė, Etninės kultūros ir tradicinių amatų centro direktorė.
Pristatyta knyga milžinė „Aukuras Salduvei“: leidinys sveria 113 kilogramų ir pretenduoja į Lietuvos rekordą. Jos autorius — Vilius Puronas. Prieš šventes prie Talkšos ežero pastatyta V. Purono “susapnuota“ milžiniška “Geležinės lapės“ skulptūra.
Šiaulių dailės galerijoje atidarytos dviejų Šiaulių grandų — menininkų Petro Rakštiko ir Sigito Prancuičio parodos.
ŠDT pristatė premjerą — vilniečio režisieriaus Pauliaus Ignatavičiaus vienos dalies spektaklį „Kova“ pagal F. Kafkos kūrybą.
Koncertu Šiaulių kamerinis orkestras minėjo 20-etį. Jo vadovas Borisas Traubas apdovanotas „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai“.
Išdalytos septynios Šiaulių kultūros ir meno premijos.
ŽEMĖLAPIS: Šiaulių arenoje vykusioje akcijoje „Tūkstantis piešinių Lietuvai“ sudėtas 285 kvadratinių metrų pieštas Lietuvos žemėlapis.
DALYVIAI: Festivalis „Saulės žiedas“ išsiskyrė dalyvių gausa.
ARCHYVAS: Šiaulių universiteto bibliotekoje visuomenei atvertas aušrininko daktaro Jono Šliūpo ir kitų JAV lietuvių archyvas.
TAURĖS: Tarptautiniame festivalyje „Resurexit“ didelio susidomėjimo sulaukė koncertas “Stiklo arfa: kerintys skambesiai“, surengtas dueto iš Lenkijos “Glass duo“.
VEIDRODIS: Muziejų naktis Ch. Frenkelio viloje nukėlė į veidrodžių pasaulį.
RŪSYS: Šiuolaikinio meno festivalio „Virus XIV“ organizatoriai išnaudojo “Verpsto“ fabriko rūsius.
SPARNAI: Restauruotam Žaliūkių malūnui grąžinti sparnai.
REKORDAS: Knyga milžinė „Aukuras Salduvei“ sveria 113 kilogramų ir pretenduoja į Lietuvos rekordą. Jos autorius — Vilius Puronas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.