Naujausios
Andrius Kubilius išpranašavo Latvijos triuką
Vakar Latvijos žiniasklaida citavo kaimyninės šalies Premjerą A. Kubilių, dar vasarą pareiškusį esą tikimybė, kad Latvija devalvuos latą, lygi tikimybei, kad į ją pataikys meteoritas.
Sekmadienio vakarą Latvijos šiaurėje netoli sienos su Estija, laukuose prie Mazsalacos miesto atsiradusi didelio skersmens duobė - nėra dangaus atakos padarinys, o kompanijos "Tele - 2" reklaminis triukas. Kompanija paskelbė, kad "meteorito nukritimą" suimitavusi.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Kubiliaus pranašystė
Po to, kai sekmadienio pavakarę į lauką šiaurinėje Latvijoje, Mazsalacos rajone, pirminiais duomenimis, rėžėsi meteoritas, Latvijos žiniasklaida pasigavo cituoti Lietuvos premjerą Andrių Kubilių. Šis birželio 9 dieną, kalbėdamas per Lietuvos radiją, pareiškė, jog tikimybė, kad Latvija devalvuos latą, yra lygi tikimybei, kad ant Latvijos nukris meteoritas& Vakar Latvijos žurnalistai ieškojo mūsiškio premjero, norėdami paklausti, kokia dabar yra lato devalvavimo tikimybė.
Naujienų agentūros pranešė, kad meteoritas išmušė maždaug 20 metrų skersmens ir 10 metrų gylio kraterį. Vėliau duobės dydis „sumažėjo“ iki 8,5 pločio ir 1,5— 2 metrų gylio. Pasigirdo nuomonių kad tai galėjo būti visai ne meteoritas.
Mazsalacos paslaptis
Pirmadienį į Latvijos miestą Mazsalacą išvyko grupė astronomų ir geologų, tiriančių spėjamo meteorito kritimo vietą.
„Šiuo metu aišku tik tai, kad tai, ko gero, yra kumščio dydžio “natūralios kilmės meteoritas iš kosmoso“, — tokie buvo pirmieji spėjimai.
„Jei nukritęs objektas iš tikrųjų buvo meteoritas, tai bus nepaprastai svarbus įvykis šalies istorijoje“ — sakė Astronomijos instituto vadovas Ilguonis Vilkas.
Apie vidudienį Šiaurės Vidžemės biosferos draustinio geologas Dainis Ozols pareiškė, kad duobutė kraterio viduryje — veikiausiai žmogaus rankų darbas. Anot jo, krateryje aptikta sudegusios salietros su siera. Tai rodo, kad kažkas tikriausiai sąmoningai padegė šį cheminį junginį duobėje, po to išplatino internete vaizdo įrašą ir informaciją apie tariamai nukritusį meteoritą. Geologas mnao, kad duobė buvo iškasta anksčiau, ir ne meteorito kritimui imituoti, o kokiems nors kitiems tikslams.
Tuo tarpu Latvijos aplinkos, geologijos ir meteorologijos centro žemės gelmių skyriaus vadovas Uldis Nulle pareiškė, kad „šiuo metu galima visiškai aiškiai pasakyti, kad tai — meteoritas. Tai klasikinis meteorito krateris — aplink jį neišmėtyta jokių kitokių dalelių“.
Kokia buvo didelė smūgio jėga, anot mokslininko, rodo tai, kad duobės sienos gana stačios. Giliausia duobės vieta siekia maždaug vieną metrą, jos dugne matyti tamsiai pilkos ir juodos spalvos aplydytos formos nuogulos.
Jis daro išvadą, kad meteorito kritimo kampas buvo labai nedidelis — jis krito beveik vertikaliai.
Užsienio ekspertai iš kraterio aprašymų vakar darė išvadas, kad tokio stambaus meteorito kritimas — neįprastas reiškinys. Manoma, kad tokią duobę galėjo išmušti ne mažiau nei vieno metro skersmens objektas.
Liepsna pakilo iki 15 metrų
Vakar „Šiaulių kraštas“ susisiekė su kolegomis iš regioninio Valmieros dienraščio “Liesma“.
Dzintars Močs, „Liesma“ žurnalistas, pakalbino už 300 metrų nuo išraustos duobės gyvenantį vienintelį įvykio liudininką Talį Bušą. Šis žurnalistui pasakojo, kad sekmadienį apie penktą vakaro buvo išėjęs pašerti triušių, kai išgirdo kažkokį švilpimą. Iš pradžių pagalvojęs, kad tai lėktuvas ar kaimyno traktorius, tačiau netrukus išgirdo stiprų sprogimą. Po 10— 15 minučių, anot liudininko, iš duobės iškilo didžiulė (iki 15 metrų aukščio) geltonai raudonos spalvos liepsna, kuri po poros minučių užgeso. T. Bušas paskambinęs policijai ir tik tada nuėjęs pasižiūrėti duobės.
Žurnalistas D. Močs, vakar pats apžiūrėjęs duobę, patvirtino: ji yra idealiai apvalios formos, ją juosia beveik metro aukščio pylimas, tad norint pamatyti, kas yra viduje, tenka ant jo ropštis. Vakar dėl lietaus „krateryje“ buvo slidu.
„Viduryje, šiek tiek į šoną, matyti kažkas tamsaus ir šiek tiek jaučiasi sieros kvapas“, — pasakojo žurnalistas.
Aplinkiniai gyventojai irgi tvirtino girdėję sprogimą, o artimiausiuose namuose drebėję stiklai. D. Močs sakė jokių ekskavatoriaus ar traktoriaus, galėjusio išrausti tokią duobę, žymių nepastebėjęs. Kad kas nors galėjo darbuotis lauke, paneigė ir vietiniai gyventojai.
Laukų, kuriuose atsirado paslaptinga duobė, savininkai, pasakojo kolega, iš pradžių užtvėrė vietinį keliuką, nes plūstantys smalsuoliai jį labai sugadino, ir leido eiti tik pėsčiomis. Netrukus atsinešė kultūros namų bilietus ir pradėjo rinkti po latą už žmogų, sakydami, kad už tas lėšas taisys žioplių sugadintą kelią.
Jei meteoritas, tai labai keistas
Kolega iš laikraščio „Diena“ Atis Rozentaus, “Šiaulių kraštui“ pasakojo, kad iš tiesų šia tema vakar buvo labai daug spekuliacijų. Žurnalisto kalbintas Tartu universiteto profesorius Kalle Kirsimae tvirtino, kad meteoritai paprastai tokių taisyklingos formos kraterių nepalieka. Be to, nėra likę jokios apdegusios žolės pėdsakų, o degimas vyko tik duobėje — tai irgi esą įtartina.
„Jei tai meteoritas, tai jis elgėsi labai neįprastai“, — tikino profesorius.
Pasak A. Rozentaus, mokslininkai duobėje esą rado ir įtartinų aliuminio liekanų, tokiu atveju daroma prielaida, kad tai galėjo būti sprogmuo.
Kolega juokavo: patys latviai norėtų, kad vis dėlto tai būtų meteoritas. Viena, tai esą būtų labai naudinga vietiniams gyventojas, nes šis regionas, anot kolegos, yra „gūdus kaimas“. Antra, Lietuva turi savo meteoritų, Estija irgi turi, o Latvija — ne, išskyrus vieną labai seną.
Akmeniškis mano radęs meteoritą
Akmeniškis menininkas Stanislovas Adomaitis įsitikinęs, kad prieš septyneris metus rado meteorito nuolaužą.
„Šiaulių kraštas“ rašė kaip S. Adomaitis 2002-ųjų pavasarį su broliu ieškoti tinkamo akmens išsirengė į laukus, plytinčius šalia Kivylių (Akmenės rajonas), nes pažįstamam žadėjo padaryti paminklą. “Bevaikščiodamas po akmenynus pamačiau savotišką daiktą, — pasakojo S. Adomaitis. — Iškart broliui šūktelėjau: “Meteoritą radau!“ Nors pats niekada nebūčiau pagalvojęs, kad galiu pažinti meteoritą.“
Parsivežtą namo keistą akmenį teko kruopščiai plauti, valyti, tačiau dalis grunto liko tarsi prikepę. S. Adomaičiui kėlė nuostabą, kad radinys neturi akmeniui būdingos kristalizacijos — yra tarsi gabalas šokolado ir šokolado spalvos. Šie ir kiti požymiai tautodailininką, darantį skulptūras iš įvairių medžiagų ir jas pažįstantį, dar labiau įtikino, kad jo radinys — į žemę rėžęsis karštas dangaus kūnas.
Yra žinoma, kad 1908 metais Akmenės apylinkėse rastas meteoritas chondritas, pavadintas „Naujuoju projektu“, svėrė apie kilogramą, kur jis yra — nežinoma. Manoma, kad galėjo iškeliauti į Ameriką. S. Adomaičio turimas akmuo palyginti labai didelis — jis sveria 5660 gramų.
S. Adomaitis sakė neišvežęs savo akmens ištirti, nes niekas jam to nepasiūlė. Tačiau pažįstama ekstrasensė iš Latvijos tikino, kad akmuo skleidžia labai stiprią energetiką ir patarė laikyti akmenį arčiau skaudamų kojų. „Nori tikėk, nori netikėk, bet mamai skausmas sumažėjo“, — sakė S. Adomaitis.
KOMENTARAS
Kazimieras Černis: „Man kyla įtarimų“
Kazimieras Černis, Vilniaus universiteto teorinės fizikos ir astronomijos instituto astronomas:
— Yra žinoma, kad praėjusį šimtmetį į Lietuvą krito 3 meteoritai, tačiau jokių gaisrų užfiksuota nebuvo.
1908 metais meteoritas, pavadintas Naujuoju projektu, nukrito Akmenės rajone, 1929-taisiais — Andrioniškyje (prie Panevėžio) ir 1933-aisiais metais — Žemaitkiemyje, prie Ukmergės.
Apie Akmenės meteoritą žinių beveik neišlikę, nežinoma ir jo buvimo vieta, manoma, kad Naujasis projektas svėręs apie kilogramą. Žemaitkiemyje surinkti 20 gabalų, svėrusių 42 kilogramus, Andrioniškyje — 11 gabalų, svėrusių beveik 4 kilogramus. Nors meteoritų būna akmeninių ir geležinių, tačiau į Lietuvą, pasak K. Černio, kritę akmeniniai meteoritai.
Pakutinis meteoritas (iki Latvijos atvejo) nukritęs Indonezijoje spalio 8 dieną 3 valandą Grinvičo laiku. Tai buvęs galingas sprogimas atmosferoje, jį matė labai daug žmonių. Mokslininkai nustatė, kad tai galėjo būti apie 10 metrų skersmens meteoritas.
Meteoritų kritimo prognozuoti neįmanoma. Bene vienintelis atvejas istorijoje, kai astronomai pastebėjo asteroidą, likus maždaug 22 valandoms iki kritimo, buvo 2008 metų spalio 7 dieną. Mokslininkai apskaičiavo, kad dangaus kūnas gali pataikyti į Šiaurės Sudaną Afrikoje.
Kasmet pasaulyje įvyksta apie 10 tokių sprogimų. Statistika rodo, kad per 100 metų Lietuvą aplanko trys meteoritai. Tad XXI amžiuje irgi trys gali nukristi.
PRANAŠAS: Vakar Latvijos žiniasklaida citavo kaimyninės šalies Premjerą A. Kubilių, dar vasarą pareiškusį esą tikimybė, kad Latvija devalvuos latą, lygi tikimybei, kad į ją pataikys meteoritas.
TYRIMAS: Vakar tariamai meteorito išraustame krateryje dirbo mokslininkai. Į įvykio vietą suvažiavo specialistai ir žurnalistai iš Latvijos bei Estijos, traukė smalsuolių būriai.
RADINYS: S. Adomaitis sako, kad, apžiūrint į meteoritą labai panašų kūną, į akis krenta vienos pusės paviršius: tarsi čia būtų virusi ir sustingusi plėvelė–su apibėgimais, raukšlelėmis, sprogusiais burbuliukais.
Vytauto RUŠKIO nuotr.
VERSIJA: Viena iš versijų, kad duobutė krateryje galėjo būti išrausta žmonių rankomis, norint papokštauti. Tačiau tokio pokšto motyvai dar nėra žinomi.
LETA-ELTA nuotr.
Dainiaus LABUČIO nuotr.
citata: Sklypo savininkai atsinešė bilietus ir ėmė po latą už žmogų, sakydami, kad už tas lėšas taisys žioplių sugadintą kelią.
