
Naujausios
Netikėtas pasiūlymas
Gintaras iš tų žmonių, kuris nelaukia, kad jo gyvenime apsireikštų koks burtininkas ir viską , ko jam reikia, atneštų ant lėkštutės. Vaikinas pasakomis tikėjo tik vaikystėje, o gerokai anksčiau, dar iki gaudamas Joniškio žemės ūkio mokyklos diplomą, suprato, kad niekas niekam dykai nieko neduoda, per gyvenimą reikia irtis pačiam. Gintaras Paciūnas buvo atviras visiems pasiūlymams, todėl, kai draugas užsiminė, jog porai menesių reikėtų padirbėti prie statybų Norvegijoje, nedvejodamas sutiko.
– Pagalvojau tada: nėra ką prarasti. Bent jau pasaulio pamatysiu, – tada pagalvojo.
Atvažiavo trumpam, o išėjo – ilgam. Imlus vaikinas viską, ką reikia žinoti dirbant statybose, dėjosi į galvą, žinias kaupė. Priprato ir prie svetimos kalbos, ir svetimos šalies. Jaunystė greitai prisitaikė ir prie kitokios kultūros. Ir kaskart, kai tik grįždavo namo, nusivildavo, žvelgdamas į tautiečius niūriais veidais. „Tėvynėje žmonės nespinduliuoja laime. Bent jau to nedemonstruoja. Užeini, kad ir į parduotuvę. Ten (Norvegijoje, Danijoje) – šypsosi, sveikinasi, kaip su geru bičiuliu. O čia užsukęs kitą kartą pamatai tokius veidus, kad baisu net ko nors paklausti...“ – tikina G. Paciūnas.
Žmoną rado savam krašte
Tačiau viena trumpa viešnagė gimtinėje Gintarui buvo lemtinga – susipažino su tada dar tik antro kurso studente Agne iš Bariūnų. Nuo tos akimirkos jųdviejų gyvenimo keliai susipynė, susivijo į vieną.
Gintaras nebuvo linkęs priverstinai, nors ir trumpam, atostogauti. Todėl, kai darbo trumpam pritrūkdavo Norvegijoje, susigundė pasiūlymais atvažiuoti į Daniją. Gintaras išvažiavo, žmoną ir pirmagimę dukrelę palikęs Lietuvoje. Rūpestingas šeimos vyras Danijoje greitai susuko jaukų šeimyninį lizdelį, į kurį jau po poros mėnesių atvyko žmona Agnė su dukrele. Čia, Danijoje, po poros metų šeimą papildė dar viena papurgalvė.
Metams bėgant Agnė vis dažniau užvesdavo kalbą, kad reikia grįžti į Lietuvą.
Darbdavys nuvylė
Šių metų kovo mėnesį iš užsienio grįžo ir Gintaras. Įvertinęs, kad ūkininko diplomas jam jau negali pasitarnauti, nusprendė tapti kvalifikuotu elektros specialistu. Prieš pat gaudamas diplomą pas vieną darbdavį atliko praktiką. Pamatęs, kad užsieniuose užsigrūdinęs vyras dirba kaip sau, darbdavys pasiūlė likti. Gintaras tada pasiūlė aptarti visas sąlygas. Atrodo, susitarė dėl visko, net atlyginimo.
– Tačiau jau po dviejų savaičių paaiškėjo, kad visi tie pažadai kaip pernykštis sniegas. Visą tą laiką dirbau tikrai daug, o atėjus laikui mokėti atlyginimą supratau jog nieko nebus. Tada ir supratau, kad daugiau savo laimės neieškosiu, o kursiu ją pats, – prisimena buvęs emigrantas.
Gintaras atviras: jam niekur nekilę sunkumų, tačiau patirtis užsienyje įkvėpė dar didesnį pasitikėjimą savimi.
Darbo vietą teko susikurti
Tuo metu Užimtumo tarnybos Joniškio skyriaus duris atvėrusiam vaikinui, jaunos šeimos tėvui, pirmoji mintį imtis kokio nors savo verslo, pasiūlė tarnybos specialistė V. Kirilkienė. Pamačiusi, kad Gintaras yra tikrai gabus, pasiūlė dalyvauti viename seminare, kitame, galiausiai – pasiūlė savo projektą parengti ir bent jau sau darbo vietą susikurti.
Žingeidžiam vyrui tokia mintis patiko. Padedamas VšĮ Joniškio turizmo ir verslo informacijos centro specialistų, įregistravo individualią įmonę, o galiausiai sėkmė nusišypsojo ir Užimtumo tarnybai pateiktam jo projektui.
Šiandien Gintaro Paciūno individuali įmonė „Elpolis“ jau žinoma kaip dinamiška, dirbanti preciziškai tiksliai ir punktualiai. Gintaras pats sau darbdavys, pats sau darbuotojas, sugebantis surasti ir pašalinti elektros gedimus, gebantis naujai pakloti ar atnaujinti elektros instaliaciją, jungiklius, atlikti kitus darbus, susijusius su elektra ir jos įrenginiais.