Naujausios
Kreditai trenkia žaibu
Danas NAGELĖ, „Respublikos“ žurnalistas
Lietuvos bankas antradienį paskelbė Seimui siūlysiantis griežtinti reikalavimus vartojimo kreditus teikiančioms bendrovėms. Siekiama įpareigoti kredituotojus privalomai tikrinti klientų mokumą, uždrausti klaidinamą kredito bendrovių reklamą, o įmonėms, pažeidusioms įstatymų reikalavimus, taikyti griežtesnes bausmes. To priežastis – žmonių, kurie nebeišgali atiduoti žaibiškų paskolų, skaičius katastrofiškai išaugo. Ir tai jau tapo socialine problema.
 |
| Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininkas Liutauras Valickas ELTA nuotr. |
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka vakar pristatė situaciją vartojimo kreditų rinkoje. O ji, pasak V.Šapokos, yra kelianti nerimą. Tiesa, ne kreditų davėjams, o jų gavėjams. Kredito įmonės vargo nemato. Per 2012 metus sutarčių skaičius padidėjo nuo 366 tūkst. iki 621 tūkst., kredito likutis – nuo 654 mln. iki 862 mln. litų.
„Toks augimas tikrai nėra tvarus“, – įspėjo V. Šapoka.
Pasak jo, šių metų kovo 31 dieną mažųjų (iki 1 tūkst. litų) kreditų išduota buvo 240 tūkst. o didesnių – 164 tūkst. Kraupiausia yra tai, kad daugybė žmonių nesugeba laiku atiduoti skolų. Štai net 30 proc. atvejų (arba 72 tūkst. sutarčių) mažųjų kreditų gavėjų uždelstas mokėjimas viršija 60 dienų. Didesnių nei 1 tūkst. litų kreditų atveju tokių sutarčių yra 39 tūkst., arba 24 proc. Pasak V.Šapokos, šie skaičiai būtų dar baisesni, tačiau dažnu atveju paskolos terminas pratęsiamas ir tokios sutartys jau nebepatenka į juoduosius sąrašus. Tiesa, pratęsus terminą skola dar labiau pabrangsta. Vien mažųjų (arba vadinamųjų žaibiškų) kreditų rinkoje pratęstų kreditų suma siekia 100 mln. litų, arba 20 proc. viso paskolų likučio.
Beje, iš bendro vartojimo kreditų ėmėjų skaičiaus, kuris siekia 201,5 tūkst., net 71,8 tūkst. yra asmenys iki 25 metų.
Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko teigimu, greitųjų kreditų bendrovių suteiktų kreditų suma per 2012 metus išaugo net 2,5 karto ir pasiekė 207 mln. litų.
„Pagrindinė problema – netinkamai atliekamas kredito gavėjų mokumo vertinimas. Mūsų įsitikinimu, tai yra pirmutinė ekonominio pobūdžio problema, iš ko paskui kyla visos kitos problemos“, – tvirtino Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Nuo liepos 1–osios įsigaliojo Vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatai, numatantys, kad kredito bendrovės neturėtų vilioti paskolų gavėjų papildomomis dovanomis ir prizais, o kliento mėnesinė įmoka negali viršyti 40 proc. tvarių jo pajamų.
Pasak V. Vasiliausko, Lietuvos bankas siūlys įstatymu įvesti absoliučią taisyklę kreditų bendrovėms tikrinti kliento mokumą. Iki šiol kreditoriai tai darė savo nuožiūra, atsižvelgdami tik į tai, kokią riziką prisiima bendrovė.
Lietuvos bankas siūlys ir didesnes baudas kredito bendrovėms, pažeidusioms nustatytus reikalavimus – už pirmą pažeidimą ji siektų iki 5 proc., už pakartotinį – iki 10 proc. pajamų, gautų iš vartojimo kreditų paslaugų.
– Lietuvos bankas pateikė duomenis, kad net 30 proc. smulkiųjų kreditų gavėjų nesugeba laiku atiduoti skolos. Vadinasi, jie yra nemokūs. Kodėl tokiems žmonėms skolinate pinigus? Žinote, kad už juos vis tiek tėvai ar kiti giminės atiduos? – „Respublika“ klausė Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos valdybos pirmininko Liutauro VALICKO.
– Matote, aš galiu kalbėti tik apie 12 įmonių, kurios yra susijungusios į asociaciją. Jos veiklą vykdo bene skaidriausiai. Lietuvos bankas nieko nedaro, kad palaidos įmonės stotų į asociaciją, nors ji vykdytų savireguliaciją, užtikrintų tam tikrus veiklos reikalavimus. Įvardyti 30 proc. yra būdingi įmonėms, kurios nėra mūsų asocijuotos narės. Pas mus yra tik 7 proc. asmenų, kurie laikinai susiduria su mokumo problemomis.
– Bet yra nemokių ir pas jus. Ar tai reiškia, kad skolinant netikrinamas žmonių mokumas?
– Aš galiu kalbėti tik apie asociacijos įmones. Jos vienareikšmiškai tikrina mokumą, nes gamtos lemta, kad nė viena iš mūsų asociacijos įmonių nenori prarasti savo pinigų. Todėl jos žino, kam, kiek, už kiek ir kada skolina ir kiek tai yra rizikinga. Kiek tai atitinka įstatymus. Todėl mūsų įmonėms netinka etiketės kaip toms, kurios nėra asocijuotos narės ir elgiasi taip, kaip nori. O Lietuvos bankas nedaro nieko, kad rinką pažabotų. Tendencingi veiksmai rodo, kad nėra suinteresuotumo rinką sutvarkyti ir deramai reglamentuoti.
– Ar įstatymai draudžia klientams skolinti naktimis?
– Tikrai ne.
– O bendrovės naudojasi tuo ir skolina naktį?
– Skolina.
– Jūsų nuomone, tai – etiška? Juk galbūt žmogus skolinasi alkoholiui ar tam, kad prasilošė kazino ir nori atsilošti?
– O kiek, jūsų nuomone, yra tokių žmonių, kurių pagrindinė veikla yra naktinis darbas? Kada jiems pasiskolinti, jei jie dieną miega, o naktimis dirba? Jam gi dieną irgi reikia pailsėti. Nemanau, kad kažkas neetiško čia yra. Viskas reglamentuota įstatymais, tai nėra nelegali veikla. Įmonės paskolą teikia iš savo lėšų, o ne iš indėlininkų ar pajininkų. Valstybė neduoda jokių garantijų. Ar galima klausti, ar skolinti naktimis etiška? Tai Lietuvos bankui neetiška reglamentuoti viską neadekvačiai, kai komerciniai bankai yra daug laisvesni nei smulkiųjų kreditų įmonės.
– O žmonėms, turintiems psichikos negalią, ar etiška skolinti, nes, Lietuvos banko duomenimis, pasitaiko ir tokių atvejų?
– Neskolinama tokiems žmonėms. Jei žmogus yra įtrauktas į neveiksnių arba ribotai veiksnių asmenų registrą, jam niekas neskolina, nes laikomasi įstatymo nuostatų. O jei kas, kaip sakoma, pametė kokį varžtelį ir pasiskolino dėl to – įmonė juk nėra pajėgi tai nustatyti, ten ne kokie nors medicinos specialistai sėdi.
– Registruose visada tikrinate žmonių veiksnumą?
– O tai jūs, jeigu skolinate savo pinigus kam nors, tikrinate ar netikrinate, kam skolinate? Taip ir mes. Jūs taip pat nesate garantuotas, kad skola bus atiduota, kaip ir mes. Įmonė gi nemėtys pinigų pavėjui. Juk įmonė, paskolinusi mėnesiui 500 litų ir tikėdamasi uždirbti 30 litų, ne tik jų neuždirbs, bet dar ir praras tuos 500 litų.
– Norite pasakyti, kad jūs skolininkų skolas nurašote ir taip prarandate pinigus?
– Mes – ne komerciniai bankai. Mums neleidžia nurašinėti. O išieškoti skolą kainuoja. Įmonė tada turi skirti papildomų nuosavų lėšų ir patiria nuostolių.
– Juk tada skaičiuojate delspinigius, o ir palūkanos siekia iki 200 proc.
– 200 proc. yra bendra vartojimo kreditų metinė norma. Jei žmogus mėnesiui pasiskolina 400 litų, bendra vartojimo kredito metinė norma yra 37 litai. Tada pasiskaičiuokite, kur čia yra palūkanos, kur įvairūs administraciniai mokesčiai. Patikrinti žmogų duomenų bazėse kainuoja iki 8 litų už įrašą. Todėl mitas, kad įmonės gauna didelį pelną.
– Tačiau Lietuvos bankas pranešė, kad pernai, palyginti su užpernai, kai kurių smulkiųjų kreditų įstaigų pelnas padvigubėjo. Iš kur tada tokie pelnai, jei veikla, kaip sakote, nepelninga?
– Šitoje vietoje visuomenė tapo auka statistikos skaičių ir tendencingo tų duomenų pateikimo iš Lietuvos banko pusės. Įmonės neturi teisės daryti atidėjimų ir nurašyti blogas skolas. O tai išpučia pelną. Tokių pelnų, kokiais mojuoja Lietuvos banko atstovai, jos neturi. O neturi dėl to, kad įstatymuose nėra numatytos tokios teisės, kurias ką tik minėjau. Skaičiais tik manipuliuojama, jie nėra faktinės situacijos atspindys.
– Lietuvos bankas su Švietimo ir mokslo ministerija sutarė, kad finansinis raštingumas bus įtrauktas į bendrojo ugdymo programą. Nebijote, kad, kai žmonės taps labiau finansiškai išprusę ir atsakingiau skolinsis, greitųjų kreditų verslas žlugs?
– Smulkiųjų kreditų verslas buvo paslauga, kuri 1976 metais atsirado Indijoje. Žmogus, sukūręs šią paslaugą, gavo Nobelio premiją.
Iš klausimo galima suprasti, kad finansiškai raštingesni bus atriboti. Bet bus priešingai. Kai viskas buvo nereglamentuota, kai nebuvo įstatymų – klientų buvo žymiai mažiau, nes visi girdėjo pasapaliojimus, kad kažkam už 100 litų atėmė namą. Šiandien tie mitai nebeegzistuoja. Žmonės žino, kad yra įstatymas, kurio įmonės paiso griežtai, nes numatytos baudos yra žiaurios. Lietuvos bankas manipuliuoja skaičiais apie milijoninius pelnus, bet tokių pelnų nėra. Vartotojai yra ginami visu šimtu procentų, todėl žmonės jau žino: pasiskolinus 400 litų iš jų nebus atimtas nei butas, nei namas, nei dar kažkas. Tai yra neadekvatu. Klientų skaičius auga dėl reglamentavimo ir didesnio dėmesio skyrimo. Finansinis išprusimas tikrai bus neprošal.
– Kaip vertinate Lietuvos banko siūlymus įvesti dar griežtesnes baudas už pažeidimus?
– Lietuvos bankas nepadarė net 90 proc. darbų, kurių mes tikėjomės. Nepadaryta rinkos analizė, neatliktas joks tyrimas, nenustatyta, kodėl žmonės naudojasi šitomis paslaugomis, kokią socialinę, ekonominę naudą jos duoda. Nepasiduokite įtaigai, kad tik asocialai naudojasi šita paslauga. Ja naudojasi ir smulkieji verslininkai – labai trumpam laikotarpiui apyvartinėms lėšoms. Nė viena tradicinė finansinė institucija nesitepa rankų kredituoti smulkųjį verslą ir kelioms savaitėms suteikti 3–5 tūkst. litų kreditą.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
