Naujausios
Martynas nori dirbti Lietuvai
Buvęs Šiaulių konservatorijos auklėtinis Martynas Levickis iš Londono karališkosios muzikos akademijos į Šiaulius grįžo vienai dienai. Akordeonininkų sambūrio įkvėpėjas negalėjo praleisti svarbios progos — Šiaulių kultūros centre talentingiausi Lietuvos akordeonininkai grojo koncerte „Akordeono tiltai“, skirtame Pasaulinei akordeono dienai paminėti.
Netekęs dėl krizės verslininkų paramos, jaunuolis Londone ilgai gyveno skolon, tačiau sugebėjo iš muzikavimo užsidirbti. Martynui apmaudu, kad žmonės neįvertina savo valstybės, kurioje irgi galima kažko siekti ir pasiekti.
Sigita STONKIENĖ
siga@skrastas.lt
Rūpėjo suburti akordeonininkus
Akordeono muziką propaguojantis muzikantas džiaugiuosi, kad Lietuvoje keičiasi požiūris į akordeoną kaip į vestuvių instrumentą. Prieš koncertą su Martynu kalbėjomės apie akordeonininkų projektą, jo gyvenimą Londone, skolas ir profesines ambicijas.
— Antri metai po Šiaulių konservatorijos studijuoji Londono karališkojoje muzikos akademijoje. Kaip radai laiko ir akordeonininkų fiestai Šiauliuose?
— Kitą savaitę Akademijoje man jau prasideda egzaminų laikotarpis. Atvykau tik tai vienai dienai. Suprantu, kad tikrai rizikuoju, taip elgdamasis, bet tokio renginio praleisti negaliu, juo labiau kad šventė vyksta Šiauliuose.
Labai nuoširdžiai galiu pasakyti: Šiauliai yra Lietuvos akordeono centras. Čia dirba tikri akordeono entuziastai, profesionalai, tokie kaip mano buvusi dėstytoja Marytė Markevičienė ir jos kolegos. Ypatingas šiauliečių pedagogų fenomenas yra tai, kad jie sugeba mokinius natūraliai uždegti ir įkvėpti darbui ir ryžtui — siekti ir padaryti.
— Lietuvos akordeonininkų asociacijos jaunimo sekcijos projektas „Nauji vėjai“ — Lietuvos kultūros padangėje iš esmės naujas reiškinys. Papasakok apie šį projektą plačiau.
— Projektas „Nauji vėjai“ jungia visos Lietuvos akordeonininkus ir skirtas Pasaulinei akordeono dienai paminėti. Pirmas projekto koncertas buvo Klaipėdoje, jame irgi dalyvavau, tiesa, netiesiogiai, per internetinį ryšį iš Londono.
Londone mūsų, akordeonininkų populiacija, maža, ten tokio renginio negaliu tikėtis. O čia, kai vienoje vietoje matau apie pusšimtį talentingiausių Lietuvos akordeonininkų, širdyje jaučiu didelę šventę.
Man visą laiką labai rūpėjo, kad jauni žmonės, Lietuvos akordeonininkai, nebūtų išsiskirstę kas sau.
Paaiškėjo, kad tokią pat mintį brandina ir akordeono grandas Raimondas Sviackevičius, dabar asociacijos jaunimo sekcijos pirmininkas. Bekalbėdami nusprendėm: reikia daryti, suburti jaunimo sekciją prie Lietuvos akordeonininkų asociacijos.
Mano nuomone, jaunimas Lietuvos akordeonininkų asociacijoje turi būti ruošiamas perimti vadžias. Natūralu, kad vyresnieji asociacijos nariai yra šiek tiek pavargę ir konservatyvūs, stokojantys naujų idėjų. Jie nori stabilios dabarties. Turi atsirasti terpė jaunam žmogui mokytis iš vyresniųjų bei apsikeisti iš vienos pusės energija, idėjomis, iš kitos — profesine ir kūrybine patirtimi.
Projekto tikslas ir buvo suvienyti jaunus, idėjų nestokojančius žmones, kurie tiki ateitimi Lietuvoje ir nori kurti bei puoselėti aukšto lygio meną ir kultūrą, populiarinti profesionalųjį akordeono meną tarp jaunimo.
Šiais metais Lietuvos akordeono „jaunimiečiai“ su projektu planuoja apkeliauti beveik visą šalį.
Šiauliuose prieš koncertą dar vyko konferencija, kurios metu buvo užmegztas internetinis tiesioginis ryšys tarp jaunųjų Lietuvos akordeonininkų ir Prancūzijos akordeono menininkų.
Apskritai viena iš mano siekiamybių Lietuvoje yra pratinti publiką prie šiuolaikinės muzikos. Ugdyti savo klausytoją nespaudžiant, o jį sudominant.
Įrašai sudomino amerikietę
— Tau tenka ypač sparčiai suktis, nes Londone ir studijuoji, ir dirbi. Kaip sekais?
— Dirbu, kitaip negalėčiau studijuoti. Iš tiesų aš ilgai gyvenau skolon. Žmonės man sakė: tu nebūk kvailas, eik grindų valyti ar kažko daryti, nes tau reikia pinigų. Praėjusiais metais visiškai jų neturėjau, nes mano studijas rėmę verslininkai dėl krizės patyrė sunkumų ir rėmimas nutrūko.
Buvo blogai, tačiau užsispyriau ir bet ko dirbti nėjau. Sau ir visiems sakiau taip: aš eisiu dirbti tiktai pagal savo profesiją. Nenoriu, kad tai nuskambėtų labai arogantiškai, bet galvojau, jeigu mokausi tokioje institucijoje, esu vertas rasti darbą pagal savo pašaukimą. Ir man pavyko: praėjusį rudenį pradėjau dirbti muzikos mokytoju lietuvių šeštadieninėje mokykloje „Švyturiukas“. Dar turiu keletą privačių pamokų užsieniečiams.
O praėjusią vasarą nuvažiavau į Ameriką, pagrojau koncertų, užsidirbau pinigų ir grąžinau visas skolas.
— Kodėl vykai į Ameriką?
— O, čia visa istorija, knygą galima parašyti. Šiuo metu su manimi Šiauliuose yra mano draugė ir rėmėja ispanų kilmės Esti Fernandez iš Amerikos.
Mūsų pažintis prasidėjo labai įdomiai: ji rado mano koncertų įrašus internete ir jais susidomėjo. Esti anksčiau pati grojo akordeonu, po to metė, sukūrė šeimą. Jos tėtis taip pat buvo akordeonininkas.
Atsitiko taip, kad įrašai internete paskatino ją nusipirkti akordeoną ir vėl pradėti groti. Pradėjome bendrauti, išsivystė tam tikri projektai. Praėjusią vasarą Esti mane ir pakvietė į Ameriką, jos dėka įvyko koncertai lietuvių bendruomenėms Čikagoje ir Sent Luise. Dar sudalyvavau viename akordeonininkų konkurse, jo dalyviai iš esmės buvo amerikiečiai, iš viso šešiose kategorijose. Laimėjau penkias pirmąsias vietas ir vieną antrąją. Vienas iš tų konkursų buvo kompozicijos konkursas, kuriame mano sukurtas kūrinys laimėjo pirmąją vietą. Dabar vyksta derybos dėl jo platinimo.
„Nueinu liūdnas nuo scenos“
— Ar daug tenka koncertuoti Londone?
— Koncertuoju neretai po keletą dienų iš eilės. Populiarindamas akordeoną, aktyviai dalyvauju lietuvių bendruomenėje. Praėjusiais metais teko koncertuoti su BBC orkestru, Filharmonijos orkestru Londone ir Birmingemo simfoniniu orkestru. Aš labiausiai džiaugiuosi, kad būdamas studentas gaunu galimybę pagroti su profesionaliais orkestrais.
Bet tikrai nėra taip, kad sakytų: mes norime Levickio. Tiesiog kreipiamasi į akademiją arba profesorių ir jie pasiūlo studentą.
Anglijoje koncertų salės sausakimšos, klausytojas ten labiau išprusęs ir reiklesnis nei Lietuvoje. Aš pats su tuo susidūriau: ne visada pavyksta pagroti „švariai“, o publika tai iš karto “pagauna“.
— Kai grįžti į Lietuvą, tave filmuoja televizijos, kalbina žurnalistai, tavo nuotraukos ir pavardė mirga spaudos puslapiuose. Ar jautiesi žvaigžde, Martynai?
— Toks dėmesys man nėra įprastas, tuo labiau kad Londone manęs nesivaiko nei televizija, nei žurnalistai, nei kameros. O čia — lipi laiptais ir tave fotografuoja... Žinoma, tai kelia savotišką jaudulį, gali nesunkiai įsijausti į žvaigždės amplua. Tačiau suvokiu, kad iki tikros žvaigždės man toli: dauguma mano pasirodymų man pačiam nepatinka, dažnai nueinu liūdnas nuo scenos, nors visada šypsausi.
— Tęsi magistro studijas. Ar ketini grįžti į Lietuvą, o gal tapsi pasaulio piliečiu?
— Užsienyje mačiau visokių jaunų lietuvių. Vieni tiktai dirba, užsidirba ir to jiems pakanka. Į Lietuvą jie negrįš, nes, sako, čia nėra ką veikti. Kiti mokosi ir atsakingai planuoja savo ateitį Lietuvoje arba užsienyje. Yra nemažai tokių, kurie baiginėja studijas ir nežino, ką apskritai gyvenime veiks. Nežino, ką veiks Anglijoje, ką veiks Prancūzijoje, bet žino, kad Lietuvoje — tai jau tikrai nieko neveiks.
Ironizuoju, nes man apmaudu, kad žmonės paprasčiausiai neįvertina savo valstybės, kurioje irgi galima kažko siekti ir pasiekti.
Aš išvažiavau eskpromtu, nes norėjosi patirti kažką naujo, bet mano planas yra grįžti. Nežinia, kaip pasisuks likimas, bet jaučiu norą būti čia, kurti ir gyventi. Aišku, kaip ir bet kur kitur, reikės pačiam atrasti savo vietą. Puikiai suprantu, kad niekur niekas nieko ant lėkštutės man neatneš.
***
Kelias valandas užsitęsusiame, spalvingame koncerte „Akordeono tiltai“ skambėjo įvairių stilių muzika, pristatanti šiuolaikinį, klasikinį, pramoginį bei džiazinį akordeoną.
Pasitvirtino M. Levickio teiginys, jog Šiaulius galima vadinti Lietuvos akordeono centru: daugiau kaip pusė visų margo ir dinamiško koncerto atlikėjų — dabartiniai ir buvę šiauliečiai, studijuojantys Lietuvos muzikos akademijoje, kitose šalies aukštosiose mokyklose, šalies, tarptautinių konkursų ir įvairių premijų laureatai, jaunieji pedagogai. Į sceną lipo ir Šiaulių konservatorijos bei kitų krašto muzikos mokyklų auklėtiniai. Vienai koncerto dienai iš Londono į Lietuvą grįžęs akordeonininkų fiestos sumanytojas Martynas Levickis atliko šiuolaikinę, kontrastingą programą.
TIKSLAI: Martynas Levickis, Londono karališkosios muzikos akademijos studentas, Lietuvos akordeonininkų asociacijos (LAA) jaunimo sekcijos projekto „Nauji vėjai“ sumanytojas, tiki Londone įgytą patirtį paversti kūrybos ugnimi tėviškėje.
IMPULSAS: Nuoširdi Martyno Levickio ir amerikietės Esti Fernandez draugystė prasidėjo nuo... koncertų įrašų internete.
ŠVENTĖ: Koncertą „Akordeono tiltai“ Šiauliuose pradėjo jauniausias akordeonininkų šventės atlikėjas Gytis Kaušius, jam pritarė Šiaulių konservatorijos orkestro grupė.
Jono TAMULIO nuotr.
