Nepriklausomybės paminklui grąžintos atminimo lentos

Nep­rik­lau­so­my­bės pa­mink­lo at­mi­ni­mo len­tų pri­sta­ty­mu pra­si­dė­jo Eu­ro­pos pa­vel­do die­nos Šiau­liuo­se.

Šiau­lių "Auš­ros" mu­zie­jus į Su­ki­lė­lių kal­ne­lį kvie­tė atei­ti su gė­le – bal­tu žie­du.

Ren­gi­ny­je da­ly­va­vo Šiau­lių mies­to va­do­vai, Sei­mo na­riai Arū­nas Gu­mu­liaus­kas, Sei­mo lais­vės ko­vų ir vals­ty­bės is­to­ri­nės at­min­ties ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas, Sta­sys Tu­mė­nas.

At­mi­ni­mo len­tos su su­ki­lė­lių pa­var­dė­mis at­kur­tos aso­cia­ci­jos "Lais­vie­ji pi­lie­čiai" rū­pes­čiu iš rė­mė­jų paau­ko­tų lė­šų.

Vie­nas iš ini­cia­to­rių, "Auš­ros" mu­zie­jaus di­rek­to­rius Rai­mun­das Bal­za pri­mi­nė pa­mink­lo is­to­ri­ją.

"Čia vy­ko žiau­rios eg­ze­ku­ci­jos, bu­vo nu­žu­dy­ti ir už­kas­ti 1863–1864 me­tų su­ki­lė­liai. Ši vie­ta bu­vo va­di­na­ma Su­ki­lė­lių kal­ne­liu – at­min­tis šiau­lie­čių tar­pe bu­vo gy­va", – sa­kė R. Bal­za.

XX am­žiaus tre­čia­me de­šimt­me­ty­je "Auš­ros" mu­zie­jus ini­ci­ja­vo pa­ro­dą, skir­tą su­ki­li­mui. Tuo me­tu ir bu­vo nu­spręs­ta įpras­min­ti Šiau­liuo­se žu­vu­sius su­ki­lė­lius.

Nep­rik­lau­so­my­bės pa­mink­las, pa­sta­ty­tas iš vi­suo­me­nės suau­ko­tų lė­šų pa­gal Ka­ro­lio Rei­so­no pro­jek­tą, pa­šven­tin­tas 1935 me­tais.

Pa­mink­lo šo­nuo­se bu­vo iš­lie­tos su­ki­lė­lių pa­var­dės. Sta­tant pa­mink­lą ras­ti pa­lai­kai iš­kil­min­gai per­lai­do­ti.

Pa­mink­las tu­rė­jo ke­le­tą trans­for­ma­ci­jų. Po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro, Lie­tu­vą oku­pa­vus So­vie­tų Są­jun­gai, pa­mink­las re­konst­ruo­tas, pri­tvir­tin­ta An­ta­no Dimž­lio skulp­tū­ri­nė kom­po­zi­ci­ja, nuim­tas kry­žius, už­ra­šai "Tiems, ku­rie žu­vo už Lie­tu­vą", "Tė­vy­ne, būk lai­min­ga am­ži­nai".

Pra­si­dė­jus Są­jū­džiui, ini­cia­ty­vių žmo­nių pa­stan­go­mis bu­vo at­kur­tas pir­mi­nis pa­mink­lo vaiz­das.

2012 me­tais pa­vog­to­se len­to­se bu­vo 11 pa­var­džių, at­kur­to­se iš­kal­ta de­šimt. Pa­sak R. Bal­zos, vie­na pa­var­dė bu­vo at­si­ra­du­si po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro.

"Priė­mė­me spren­di­mą grą­žin­ti vaiz­dą, koks bu­vo prie K. Rei­so­no", – sa­kė R. Bal­za.

Pa­ga­min­ti ir iš­kal­ti dvi len­tas kai­na­vo 1 800 eu­rų. R. Bal­za už įgy­ven­din­tą idė­ją dė­ko­jo ar­chi­tek­tui D. Ja­ku­baus­kui ir vers­li­nin­kui Ary­man­tui Kla­pa­taus­kui.

"Is­to­ri­nė at­min­tis grįž­ta, vals­ty­bi­nė ko­mi­si­ja Ra­sų ka­pi­nė­se ruo­šia­si per­lai­do­ti Ge­di­mi­no kal­ne ras­tus K. Ka­li­naus­ko ir Z. Sie­ra­kaus­ko pa­lai­kus, ku­ria­mas Lie­tu­vos did­vy­rių pan­teo­nas. Mū­sų in­dė­lis – pri­si­min­ti žmo­nes, ku­rie ko­vo­jo Šiau­liuo­se ir jų apy­lin­kė­se. Tar­pu­ka­riu čia vyk­da­vo įvai­rūs ren­gi­niai, iš­kil­mės, vals­ty­bi­nių šven­čių mi­nė­ji­mai, tai ga­lė­tų vyk­ti ir šian­dien. Ši vie­ta yra vie­nas iš svar­biau­sių mies­to is­to­ri­nės at­min­ties ženk­lų", – sa­kė R. Bal­za.

"Auš­ros" mu­zie­jaus di­rek­to­rius ti­ki­si, kad prie pa­mink­lo at­si­ras ir ano­ta­ci­nė len­ta, ku­ri pa­sa­kos lan­ky­ti­no ob­jek­to is­to­ri­ją.

Ren­gi­nį R. Bal­za bai­gė K. Ka­li­naus­ko ei­lė­raš­čiu, ap­tik­tu ar­chy­ve su laiš­kais. Ei­lė­raš­tį iš bal­ta­ru­sių kal­bos iš­ver­tė pro­fe­so­rius Rai­mun­das Lo­pa­ta – teks­tas nie­kur nė­ra vie­šin­tas.

Ei­lė­raš­tis "Iš po kar­tu­vių" pra­si­de­da šiais žo­džiais: "Lik svei­ka, vals­tie­tiš­ka tau­ta, gy­venk lai­min­ga, lais­vė­je gy­venk..."