Naujausios
Parengtos apskrities miškų schemos
Valstybinis miškotvarkos institutas parengė ir Šiaulių rajono savivaldybės salėje visuomenei pristatytė apskrities savivaldybių teritorijų miškų tvarkymo schemas.
Antanas STAPONKUS
redakcija@skrastas.lt
Penktadalis miškų — brandūs
Į specialaus regiono lygmens dokumento — parengtos miškų schemos pristatymą atvyko grupė savivaldybių architektų, urėdijų, regioninių parkų atstovų, žemėtvarkininkų, šalies Miškotvarkos instituto direktorius dr. Alfredas Galaunė, projekto vadovas dr. Balys Baroniūnas, schemos autorė Jūratė Jankauskienė, Aplinkos apsaugos ministerijos miškų departamento skyriaus vedėjas Viktoras Karašauskis. Pastarojo teigimu, miškų schemų savivaldybių teritorijoms būtinos pgal Miškų įstatymą. Schemos įsigalios jas patvirtinus aplinkos apsaugos ministrui.
Dokumento rengėjai įvertino bei tikslino miškų priskyrimą saugotinoms teritorijoms, pokyčius miškuose. Schemos autorė J. Jankauskienė pabrėžė, jog Šiaulių apskrityje žemės ir miškų ūkyje sukuriamas produktas sudaro 10,6 procento viso apskrityje sukuriamo bendrojo vidaus produkto ir yra santykinai dvigubai didesnis nei vidutiniškai šalyje.
23 tūkstančiai privačių miškų savininkų valdo 78 tūkstančius hektarų miškų — 35 procentus visų apskrities miškų. Minėta, jog apskrities miškuose per metus iškertama 0,5 milijono kubinių metrų medienos, o pajamos iš parduotos žvėrienos esančios 63 tūkstančiai litų.
Apskrityje — net septyni regioniniai parkai, 2788 hektarai miško parkų, daugybė draustinių. Be garsaus Kamanų rezervato Akmenės rajone neseniai išskirtas nedidelis Užpelkių botaninis rezervatas Kelmės rajone.
Žemių miškams sodinti yra
Schemos rengėjai suskaičiavo, jog apskrities rajonuose yra 82 tūkstančiai hektarų žemo derlingumo įdirbamų žemių, kurių kokybės balas tėra 32 ir mažiau. Ūkininkauti tokiose žemėse ekonomiškai neapsimoka.
„Jeigu šios žemės būtų apsodintos miškais, apskrities teritorijos miškingumas padidėtų nuo dabartinių 26— ių procentų (gerokai mažiau už vidutinį šalyje) iki 34— 35 procentų, — teigė schemos autorė Jūratė Jankauskienė. — Shemose pažymeti plotai, kuriuose rekomenduojame sodinti mišką. Tačiau jį galima sodinti ir geresnėse žemėse.“
Daugiausiai rekomenduojamų apželdinti miškais plotelių pažymėta Kelmės rajone.
Ne vieną aptarimo dalyvį domino, ar galima pakeisti miško žemės paskirtį, įrengiant tame plote karjerą, statant sodybą ar mišką paverčiant dirbama žeme. Atsakyta, jog tai, parengus atskirus planus, yra galima, tačiau tik ūkinių miškų (ne saugomų teritorijų) žemėse. Ūkinių miškų apskrityje — 73 procentai viso miškų ploto.
Shemos rengėjai pripažino, jog jose pažymeti ne visi pastaraisiais dešimtmečiais savaime užaugę miškai buvusiose žemės ūkio žemėse. Tai — tie patys plotai, kurių nedeklaruoja išmokoms už savo pasėlius gauti ūkininkai ir kuriuos Žemės ūkio ministerijos klerkai vis tebevadina „apleistomis žemės ūkio naudmenomis“ ir grasina inicijuoti tokių žemių apmokestinimą dideliais mokesčiais.
STUDIJA: Kurtuvėnų regioninio parko specialistas Vidmantas Lopeta (kairėje) ir Tytuvėnų urėdijos vyriausiasis miškininkas Valdas Gasiūnas tyrinėja, ar tiksliai pažymėtos draustinių regioniniame parke ribos.
DISPUTAS: Kai kurie miškininkų sprendiniai kėlė besidominčiųjų diskusiją.
Autoriaus nuotr.
