Pavojai vaikams, kuriuos nežinodami sukelia patys tėvai

Daugelis tėvų dėl savo vaikų padarytų viską, tačiau norėdami gero neretai patys pastato savo atžalas į pavojų. Jis gali kilti netinkamai vaikams parinkus pramogas, transporto priemones ar dėl tėvų žalingų įpročių.

Batutai – smagu, bet nesaugu

Viena iš labiausiai pastaruoju metu išpopuliarėjusių vaikų pramogų yra šokinėjimas ant batutų. Jais tėvai stengiasi pasirūpinti įvairių mažųjų švenčių metu ar tiesiog įrengia individualių namų kiemuose. Vaikams batutai gali suteikti išties daug džiaugsmo, tačiau tai gali tapti mirtinai pavojinga pramoga. Šokinėdami ant batutų, vaikai gali patirti sunkius kaulų lūžius ir galvos traumas, stipriai pasitempti čiurnas, išsinarinti riešus, pečius. Į Vilniaus universiteto Santaros klinikų Vaikų priėmimo skubios pagalbos skyrių vasaros sezono metu kasdien atvyksta 10–15 vaikų, kurie susižeidė šokinėdami ant batutų.

Dėl to nemažai traumatologų mažamečiams tokios pramogos apskritai rekomenduoja vengti. Jei visgi nusprendžiama suteikti vaikams batutų pramogą, svarbu užtikrinti, kad vaikai ant batutų nebūtų palikti vieni, šokinėtų tik po vieną, o prieš tai apšiltų ir prasitampytų. Turint nuosavą batutą, būtina jį gerai pritvirtinti, pastatyti jį lygioje vietoje, o aplink įrengti apsauginį tinklą, kuris neleistų nukristi ant žemės.

Su paspirtukais ir keturračiais nesunku „prisivažinėti“

Įprasti paspirtukai, jais važinėjant su tėvų priežiūra, gali būti išties gera priežastis daugiau laiko praleisti lauke. Tačiau vis dažniau galima išvysti elektriniais paspirtukais važinėjančius mažamečius. Elektriniai paspirtukai gali išvystyti pakankamai didelį greitį, todėl mažamečiams yra išties pavojingi. Galimi susižeidimai – nubrozdinimai, lūžiai ir net sunkios galvos traumos.

Nepaisant pavojų, savo vaikams tėvai vis dažniau parūpina ne tik elektrinius paspirtukus, bet ir vaikiškus elektrinius keturračius. Šie taip pat gali būti ganėtinai galingi ir neretai tampa vaikų patiriamų sužalojimų priežastimi.

Vaikams perkant bet kokią transporto priemonę, svarbu įsitikinti, kad ji yra tinkama jo amžiui. Važiavimo dviračiais, paspirtukais ir kitomis transporto priemonėmis saugumas taip pat labai priklauso nuo vaiko fizinio pasirengimo. Dėl to svarbu rūpintis vaiko fiziniu lavinimu. Kuo vaiko fizinė forma yra geresnė, kuo labiau išvystyta jo koordinacija, tuo tikimybė patirti traumą yra mažesnė. Be to, siekiant sumažinti rizikas, būtina pasirūpinti, kad vaikai važinėdami paspirtukais, dviračiais ar keturračiais, dėvėtų šalmą ir kitas apsaugos priemones. Uždėti vaikui šalmą turi tapti tokiu pat įpročiu, kaip įsėdus į automobilį užsisegti saugos diržą.

Tėvų žalingų įpročių pasekmės vaikams

Nors apie rūkymo žalą rūkančiajam žino visi, nemažai rūkorių galvoja, kad kenkia tik sau. Visgi ne ką mažiau pavojingas yra ir pasyvus rūkymas, kuomet aplinkiniai įkvepia tuos pačius cigarečių dūmus kaip ir pats rūkantysis. Cigarečių dūmuose gausu pavojingų medžiagų – tai plaučius žalojančios dervos, įvairių organų vėžį sukeliantys kancerogenai, organizmo deguonies įsisavinimą sutrikdantis anglies monoksidas. Visos šios medžiagos daro cigarečių dūmus tikru nuodų kokteiliu ir yra pagrindinė su rūkymu susijusių ligų priežastis.

Yra tėvų, kurie galvoja: jei nerūkysiu šalia savo vaikų, tai jokios rizikos jiems nėra. Tačiau toks mąstymas yra klaidingas. Degant cigaretei susidarančios kenksmingos cheminės medžiagos nusėda ant rūkančiojo rūbų, plaukų, odos. Todėl jei tėtis ar mama sutraukė cigaretę valandą ar dvi iki važiuojant pasiimti vaiką iš darželio, susitikimo metu apkabinus savo atžalą – chemikalai yra perduodami ir vaikui. Be to, degant cigaretei susidarančios pavojingos medžiagos įsigeria į baldų apmušalus, kilimus, užuolaidas, automobilio sėdynes ir kitus paviršius. Tokiu būdu toksinai aplinkoje gali išlikti labai ilgą laiką bei kelti pavojų net ir po to, kai rūkyti nustojama.

Norint apsaugoti aplinkinius nuo cigarečių žalos, svarbu nerūkyti bent jau namuose ir automobilyje, parūkius gerai nusiplauti rankas ir veidą. Neabejotinai geriausias būdas apsaugoti save ir savo šeimą yra visai nepradėti rūkyti, o rūkantiems – mesti. Užkietėjusiam rūkoriui mesti rūkyti gali būti išties nelengva, bet tam yra įvairių priemonių, pavyzdžiui, pakaitinė nikotino terapija, pagalbos galima kreiptis ir į medicinos specialistus. O jei mesti rūkyti žmogus visgi neketina, diskutuojama apie galimybę sumažinti rūkymo daromą žalą. Manoma, kad tabako ir nikotino produktai, kuriuose degimo procesas nevyksta, išskiria mažiau kenksmingų medžiagų tiek pačiam rūkančiajam, tiek aplinkiniams, dėl to galėtų būti mažiau rizikingi nei cigaretės.

Kambarys gražus, bet ar saugus?

Neretai tėvai įrenginėdami vaikų kambarį pamiršta apgalvoti saugumo aspektus. Gražūs ir madingi baldai nebūtinai yra saugūs – ypač jei yra netinkamai pritvirtinami ar netvirtai pastatomi. Vienas JAV atliktas tyrimas parodė, kad dėl nepritvirtintų baldų, lentynų ir televizorių kas 17 minučių susižaloja po vaiką. Sunku pasakyti, kokia statistika yra Lietuvoje, tačiau tokių nelaimių tikrai pasitaiko.

Įrenginėjant vaiko kambarį ir kitas namų erdves, saugumas turėtų būti pagrindinis prioritetas. Ne tik reikėtų gerai pritvirtinti, prigręžti ir prisukti visus baldus, bet taip pat užtikrinti, kad mažiems vaikams nebūtų pasiekiami elektros lizdai ir laidai, o namuose esantys laiptai būtų atitverti specialiais varteliais. Kambariuose taip pat reikėtų nestatyti baldų po palangėmis, kad mažieji negalėtų ant jų užlipti. Verta įsigyti ir specialius fiksatorius, kurie neleidžia pilnai atsidaryti kambario langams. Panašios priemonės gali būti naudojamos ir durų padėčiai fiksuoti, taip užtikrinant, kad vaikai neprisispaustų pirštų.