Naujausios
Linkėjo žydų bendruomenei vienybės
Atminimo renginys prasidėjo Trakų ir Ežero gatvių sankirtoje, kurioje stovi paminklinis akcentas, žymintis buvusius Šiaulių geto vartus. Į renginį atvyko Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo nariai, Izraelio, Vokietijos, Nyderlandų ambasadų atstovai, Šiaulių vadovai, susirinko žydų bendruomenės nariai.
„Aš esu dukra ir anūkė Šiaulių geto kalinių ir Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinių“, – renginį pradėjusi Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky susijaudinusi pasakojo, kad Šiaulių gete kalėjo jos močiutė ir mama, kuriai tuo metu buvo vos 10 metų, kiti artimieji.
Ji iš mamos prisiminimų pasakojo, kad, naciams įžengus į Šiaulius, vaikai bėgo su gėlėmis jų pasitikti, nes kariai davė saldainių. Tačiau tai tebuvo žydų naikinimo pradžia. Jos senelis Vilniaus gatvėje turėjo malūną, palaikė gerus santykius su aplinkiniais ūkininkais, niekas net įsivaizduoti negalėjo, kuo greitai virs miesto žydų gyvenimas.
Iki Antrojo pasaulinio karo Šiauliuose gyveno daugiau kaip 8 500 žydų bendruomenė, kuri, prasidėjus karui, pasipildė pabėgėliais iš Lenkijos, Klaipėdos ir pietinės Lietuvos miestų bei miestelių.
1941-ųjų liepą naciai įsteigė Šiaulių getą. Tiksliau, du – į pirmąjį pateko fiziškai stiprūs ir darbui tinkami jauni ir nevedę asmenys, į antrąjį – specialistai (gydytojai, mechanikai ir kiti). Šiuose getuose buvo įkalinta daugiau kaip 5 950 žmonių.
Už pagalbą geto kaliniams grėsė mirtis. F. Kukliansky prisiminė mamos pasakojimą apie šiaulietį, kuris atnešė žydų vaikams gabaliuką sviesto. Už tai naciai jį priešais getą pakorė ir suvarė visus žmones pažiūrėti, kas laukia už tokius bandymus padėti.
1943 metų lapkritį Šiauliuose, Linkaičiuose, Zoknių aerodrome, Pavenčiuose ir Daugėliuose iš žydų buvo atimti 725 vaikai, o kartu išvežti 92 nedarbingi arba nedirbantys dėl ligos kaliniai. Prekiniais vagonais jie išgabenti į Osvencimą ir visi nužudyti.
1944 metais, Vokietijai pralaimint karą, buvo nuspręsta getą panaikinti ir liepą Šiaulių getas buvo galutinai likviduotas. Kadangi Šiaulių geležinkelio stotis buvo subombarduota, geto kaliniams teko pėsčiomis keliauti į Radviliškį, iš ten jie buvo išvežti į nacių koncentracijos stovyklas Dachau ir Štuthofe.
„Čia mūsų susirinko ne tokia ir didelė bendruomenė. Palinkėčiau šiauliečiams būti vieningiems. Jūsų tėvai ir seneliai, būdami gete ar koncentracijos stovykloje, net įsivaizduoti negalėjo, kad po 80 metų jų vaikai ir anūkai ras priežastį, dėl ko nesugyventi. Linkiu visiems, kad niekada nepasikartotų tai, kas vyko. Mes matome ir Europoje, ir Lietuvoje augantį antisemitizmą. Jei mes ir toliau nesugyvensime ir nebūsime vieningi, mūsų iš viso neliks. Mūsų senelių ir tėvų kančia, jų troškimas gyventi neturės prasmės, jei jų palikuonys nesugebės gyventi taikiai ir gražiai“, – sakė F. Kukliansky.
Ji dėkojo Šiaulių merui ir pabrėžė, kad Lietuvoje tik dviejuose miestuose – Šiauliuose ir Jurbarke – yra pastatyti paminklai ir genocido aukoms, ir jų gelbėtojams.
„Džiugu, kad ne visi žydai išžudyti, kad Šiauliuose dar yra žydų tautos žmonių, kurie prisimena žiaurius įvykius, kurie nulėmė jų protėvių likimus. Perdavimas iš tų baisių istorijų liudijimų iš kartos į kartą padės išvengti tokių baisių žudynių ateityje“, – dar prieš renginį komentavo Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė.
Svečiams padėjus gėlių prie paminklinio akmens, uždegus žvakučių ir kaip apsilankymo ženklą palikus akmenukų krūvelę, buvo sugiedota malda už mirusiuosius.
Apie ką yra žmogiškumas
Visa susirinkusiųjų eisena patraukė į Pasaulio teisuolių skverą, kuriame pastatytas atminimo paminklas genocido aukų gelbėtojams.
Čia žodį tarė Šiaulių meras Artūras Visockas. Jo manymu, žydų žudynės prasidėjo iš baimės ir nutylėjimo, kai pirmiausia, prasidėjus represijoms prieš žydų mokslininkus, jų kolegos ir pasaulis tylėjo. Meras akcentavo nepabijojimą ir būtinybę elgtis teisingai. Jis įsitikinęs, kad žydai visame pasaulyje iš žmonių prašo vieno – mąstymo.
„Gyvenimo paradoksai. Atrodo, džiaugsmas – ateina išvadavimas, bet per tą džiaugsmą trys tūkstančiai žmonių nukeliauja į krosnį. Ir tai vyksta organizuotai. Ir už tai gauni atlygį, kurį nešiesi namo savo vaikams ir savo žmonai. Tada kyla klausimas, apie ką yra žmogiškumas. Tai yra klausimas visam pasauliui, nes mes matome, kas vyksta dabar. Kažkaip reikia iš to išbristi. Už tai atsakingi politikai: Seimo Pirmininkė, ambasadoriai, Seimo nariai, kiekvienas Savivaldybės politikas atsakingas ir, be jokios abejonės, versti mus būti atsakingiems turi kiekvienas miesto gyventojas“, – sakė miesto galva.
Toliau visi renginio dalyviai iškeliavo į Chaimo Frenkelio vilos kiemą. Čia susirinkusiems kalbėjo Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pareiškusi užuojautą dėl neseniai mirusio Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininko Sanios Kerbelio, kiti svečiai.
Renginio dalyviams koncertavo Glebas Pyšniakas (violončelė) ir Dalia Dėdinskaitė (smuikas).
