Šiaulių areną remontuos Savivaldybė, o biznį darys koncesininkas

Gintarės DAKNYTĖS nuotr.
Šiaulių miesto savivaldybė atliks Šiaulių arenos kapitalinį remontą, nors ją valdo privatus operatorius.
Šiaulių arena nuo 2023 metų turi naują valdytoją. Koncesijos konkursą laimėjo UAB „Sarlita“, vėliau pakeitusi pavadinimą į UAB „Šiaulių universali arena“. Koncesija buvo skelbiama 5 metams. Nepraėjus nė metams po naujojo koncesininko atėjimo, Šiaulių miesto savivaldybė ketina miesto biudžeto lėšomis už beveik 800 tūkstančių eurų atlikti kapitalinį Šiaulių arenos pastato remontą. Koncesininkui – pelnas, o miestui – išlaidos.

Remontuos pastato inžinerines sistemas

Šiaulių miesto savivaldybės administracija miesto Tarybai pateikė sprendimo projektą, kuriame numatoma atlikti Šiaulių arenos pastato kapitalinį remontą už 790 tūkstančių eurų. Turto valdymo skyriaus vedėja Violeta Tylenienė politikams raštu aiškina, kad atlikus rinkos tyrimą nustatyta tokia preliminari pastato inžinerinių sistemų kapitalinio remonto darbų kaina. Šalto vandens vandentiekio sistemai atnaujinti reikėtų apie 69,9 tūkstančio eurų, šaldymo-vėdinimo sistemai – 341,3 tūkstančio eurų, gaisrinės saugos – 91 tūkstančio eurų, pastato valdymo sistemoms – 66,75 tūkstančio eurų, apsaugos-vaizdo stebėjimo įrangai – 151,25 euro, renginių salės apšvietimui – 69,8 tūkstančio eurų.

Planuojama, kad šie darbai prasidės 2024-aisiais ir truks 2025 metais, todėl minėtų pinigų reikės per dvejus metus.

„Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas sutarties tikslams pasiekti, kapitalinio remonto darbai bus atliekami iš anksto su koncesininku suderintu laiku intervalų tarp renginių metu“, – rašo skyriaus vedėja.

Sutartimi koncesininkui suteikiama teisė Šiaulių arenoje vykdyti komercinę veiklą, gauti iš šios veiklos pajamas, tai yra vykdyti komercinę veiklą, susijusią su objekto įveiklinimu – renginių organizavimu, patalpų, automobilių stovėjimo aikštelės nuoma (subnuoma), reklaminių plotų nuoma, maitinimo organizavimu.

Nors koncesininkas įpareigotas vykdyti Šiaulių arenos pastato inžinerinės įrangos techninę priežiūrą ir eksploatavimą, užtikrinti tinkamą šilumos, šalto ir karšto vandens, elektros energijos tiekimo būklę, rūpintis sistemų eksploatavimu ir priežiūra, jis privalo atlikti tik einamąjį remontą. Kapitalinis remontas – Savivaldybės reikalas.

Šiaulių savivaldybės vadovai didžiavosi, kad pernai pasirašyta puiki koncesijos sutartis – nereikės ne tik mokėti koncesijos mokestį koncesininkui, bet šis dar po 50 tūkstančių per metus perves Savivaldybei. Tiesa, džiaugsmo tame mažai, nes Savivaldybė atleido areną valdančią įmonę nuo nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčio už maždaug 55 tūkstančius eurų per metus – tiek pinigų miesto biudžeto nepasieks.

Kapitalinis remontas – Savivaldybės reikalas, ir taškas!

Pakalbintas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis daug kartų pakartojo, kad kapitalinis Šiaulių arenos pastato remontas yra Savivaldybės pareiga. Taip buvo numatyta ir sutartyje su buvusiu operatoriumi „Pramogų sala“, kuris areną valdė 17 metų.

Kai buvo pradėta kalbėta apie 5 metų Šiaulių arenos koncesiją, direktorius tada aiškino, kad kol kas pastatui kapitalinis remontas nebus reikalingas, o po šio laikotarpio bus skelbiamas naujas koncesijos konkursas su gerokai ilgesniu terminu (galimai 15 metų) ir įpareigojimais koncesininkui investuoti į arenos pastatą.

Dabar A. Bartulis aiškina, kad reikia atskirti investicijas, kurias ateityje darys būsimas koncesininkas, ir kapitalinį remontą, kuris visada bus atliekamas Savivaldybės lėšomis. Anot vadovo, jau po 10-ies Šiaulių arenos eksploatavimo metų atsirado pirmieji požymiai, kad Savivaldybei gali tekti vykdyti savo pareigą – atlikti kapitalinį remontą. Tačiau Savivaldybė esą taupė pinigus ir be remonto pratempė daugiau nei 15 metų.

„Tokiu būdu įrenginių resursą išeksploatavome kiek galima. Tada įėjome į antrąjį koncesijos laikotarpį (5 metų – aut. past.), kuriame manėme, kad galbūt išsiversime be kapitalinio remonto. Kai darėme ekspertizę, koncesininkas taip pat įsivertino situaciją. Pamatėme, kad ištempti 5 metus nedarant kapitalinio remonto nepavyks, su tuo nesutinka koncesininkas, kuris naudoja tą turtą ir atkreipė mūsų dėmesį, kad savo pareigą turime vykdyti, nors mes bandome išsisukinėti, taupydami Savivaldybės pinigus ir sakydami, kad dar tinka, dar naudokit“, – komentavo Administracijos vadovas.

Praėjusiais metais perduodant pastatą naujam koncesininkui pasamdyti ekspertai įvertino pastato ir įrengimų techninę būklę. A. Bartulis aiškino, kad ten, kur matė, kad „Pramogų sala“ nesilaikė sutarties sąlygų, neatliko einamojo remonto, pareikalauta trūkumus pašalinti. Tai ir buvo padaryta.

„Tada iš atskirų elementų gal ir buvo galima matyti, kad būklė prašosi kapitalinio remonto. Vėdinimo sistema kaip ir veikia, bet jos efektyvumas – 20 procentų. Tai netrukdė mums konstatuoti, kad įrengimai yra veikiantys, bet jų efektyvumas yra tik toks“, – pasakojo Administracijos direktorius.

Perėmęs arenos pastatą naujasis koncesininkas greitai pajuto, kad jo būklė kur kas prastesnė, nei tikėtasi. Savivaldybei siunčiamose mėnesio veiklos ataskaitose įmonė nurodo eilę trūkumų: tinkamai nefunkcionuoja pastato valdymo sistema, neužtikrinta tinkama klimato kontrolė, tinkamai nefunkcionuoja vaizdo kamerų sistema, dienos lempų šviestuvai dėl korozijos atsikabina ir krenta žemyn. Vienas šviestuvas nukrito iškart po renginio. Atsitiktinumo dėka niekas nenukentėjo: lankytojai jau buvo išsiskirstę, o technikai darbavosi kitoje vietoje. Magnetai nebelaiko durų, todėl, norint suvaldyti srautus, įmonei teko samdyti papildomo personalo. Nuolat kemšasi nuotekų sistema, stringa ventiliatorių darbas, oro užuolaidų funkcija. Koncesininkas atkreipė Savivaldybės dėmesį, kad itin nusidėvėjusi tiek pagrindinės salės, tiek treniruočių salės krepšinio grindų danga, ją būtina keisti.

Administracijos vadovas pripažino, kad galbūt taupydami lėšas sistemų kapitalinį remontą būtų atlikę dalimis, tačiau įmonės „Šiaulių universali arena“ pretenzijos, kad kai kurių inžinerinių mazgų eksploatavimas yra nebegalimas, o jų neremontuojant po kelerių metų Savivaldybės turtu nebūtų galima naudotis, paskatino imtis sprendimų.

„Pamatėme, kad išsisukinėti nebegalime šioje vietoje. Maksimaliai išnaudoti resursai kai kurių įrengimų, kurie tarnavo daugiau nei 15 metų, o kad dar 5 metus tarnautų... Būdama sąžininga sutarties šalis ir matydami mūsų pareigą daryti kapitalinį remontą, suinventorizavome tas sistemas, kurios 5 metus nebeištvers. Pavyzdžiui, šalto vandens sistema. Pats Radavičius („Pramogų salos“ vadovas – aut. past.) balnų pridėjo, kad sustabdytų vandens bėgimą, remontavo vamzdžius. Mes juos perėmėme, jie buvo sutvarkyti, veikė, bet, kad sistema sulopyta, akivaizdžiai matėme. Dėl to prisiėmėme pareigą šalto vandens sistemą suremontuoti, kad ji galėtų funkcionuoti“, – aiškino A. Bartulis.

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos opozicijos atstovas Zakiras Medžidovas patvirtino, kad, vos pradėjus kalbėti apie 5 metų koncesiją, buvo aiškinama, jog pastatui didelio remonto dar nereikia. Politikas matė Savivaldybėje gautus raštus dėl sistemų būklės ir jį nustebino, kodėl apie tai nutylėta pastato įvertinimo ir perdavimo naujam koncesininkui metu.

Tarybos narys pažymėjo, kad koncesininkas turi dideles erdves komercinei veiklai, aikštelės ir patalpų nuomai, moka nedidelį koncesijos mokestį, yra atleistas nuo nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčio, tačiau nuostolius dėl pastato būklės ir vėl prisiima Savivaldybė.

Langai dar nepakeisti

Šių metų vasarį galimai dėl nekokybiškai atlikto Šiaulių arenos treniruočių salės apšiltinimo suskilinėjo jos vidaus stiklai. Tuomet irgi buvo bandymų nuostolius dėl to perkelti Savivaldybei.

A. Bartulis tikino, kad Savivaldybė užėmė kietą poziciją, kad tai yra paties koncesininko padaryti veiksmai.

„Jie suprato ir to klausimo nebekėlė. Padaryta techninė klaida, jei langai susproginėjo“, – sakė Administracijos direktorius, pridūręs, kad įmonė įpareigota iki šildymo sezono pradžios langus pakeisti.

Kol kas langai dar nepakeisti, anot Savivaldybės atstovų, „vyksta procesas“.