Šiaulių valdžia prieš viešąjį interesą?

Gintarės DAKNYTĖS nuotr.
Šiaulių miesto valdžiai nepavyksta „prastumti“ galvos skausmą keliančio Šiaulių oro uosto su visa tuščia geležinkelio vėže ir neveikiančiu logistikos centru šalies Vyriausybei.
Šiaulių miesto savivaldybė kasmet dešimtis tūkstančių eurų išleidžia teismams, neskaitant Savivaldybės administracijos Teisės skyriaus išlaikymo. Savivaldybė samdo brangius advokatus net ir tose bylose, kuriose prokuroras gina viešąjį interesą, kurio nepaiso pati Savivaldybė. Tai ką už mūsų visų pinigus gina tie, kurie turi dirbti bendruomenei? Miesto valdžia nusavino viešąjį interesą, vietoje jo gyventojams pateikdama mero „principą“. Skęsdama teismuose Savivaldybė tušuoja savo darbo broką, o meras, anksčiau viešai koneveikęs valstybines institucijas, ministerijas, jų atstovių akyse staiga pamatė „šilumą“.

Brangūs Savivaldybės advokatai prieš viešojo gynimo prokurorus

Kalbėdamas apie Šiaulius meras Artūras Visockas dažniau pabrėžia, kad tai „principo“ miestas, nei kalba apie miesto bendruomenės viešąjį interesą.

Kas tas viešasis interesas? Dirbtinis intelektas duoda apibrėžimą: „Viešasis interesas – tai visuomenės narių tarpusavio sąveikos principas, leidžiantis įgyvendinti bendrus poreikius netrukdant kitiems. Tai nėra tik valstybės interesas, o visuomenės išlikimą ir darną užtikrinantis tikslas“.

Ką gina Savivaldybė teismuose, samdydama brangiai apmokamus sostinės advokatus?

Šiaulių miesto savivaldybės administracija kasmet disponuoja maždaug 200 tūkstančių eurų teisinėms išlaidoms. Tiesa, praėjusiais metais Savivaldybė iš jų išleido tik apie 82 tūkstančius eurų.

Teisės skyriaus vedėja Laura Steponkienė informavo, kad daugiausia pinigų išleido byloje su UAB „Plungės lagūna“, kuri dėl netinkamai įvykdyto Pramonės gatvės remonto darbų rangos viešojo pirkimo reikalavo panaikinti neteisėtus sprendimus.

Teismas priteisė Savivaldybei 50 tūkstančių eurų baudą už viešojo pirkimo pažeidimus ir per 3 tūkstančius eurų „Plungės lagūnai“ už teisines išlaidas.

Skyriaus vedėja akcentavo, kad didžiąją dalį šių išlaidų padengė civilinės atsakomybės draudimas, nors jis dėl to paprastai vėliau pabrangsta.

Su minėta įmone teismai dar nepasibaigę. Įmonė reikalauja iš Savivaldybės daugiau nei milijono eurų, nes dėl pažeistų viešųjų pirkimų procedūrų nelaimėjo konkurso, negavo rangos sutarties ir todėl patyrė milijoninį nuostolį. Čia Savivaldybės nupirkta advokatų paslaugų už kiek daugiau nei 18 tūkstančių eurų.

Savivaldybė ir kitose bylose samdo brangius teisininkus. Pavyzdžiui, pernai per 7,6 tūkstančio eurų kainavo sostinės advokatų paslaugos administracinėje byloje dėl darbo ginčo su atleista Šiaulių „Juventos“ progimnazijos direktore. Direktorė grįžo į pareigas vėl laimėjusi konkursą.

Keisčiausia, kad Savivaldybė samdo brangius advokatus bylose, kuriose prokurorai gina viešąjį interesą arba bylose su valstybe dėl baudų už netinkamai įgyvendinamus projektus.

Ne kartą rašyta apie istoriją, kai Savivaldybė prieš 15 metų pardavė privačiai įmonei buvusios Dainų vaikų poliklinikos pastatą ir žemės sklypo dalį. Per tiek laiko Savivaldybė neįstengė atsidalyti bendro žemės sklypo, o dabar tapo tos pačios įmonės, kurios savininkė savivaldos rinkimuose kandidatavo į miesto Tarybą su mero A. Visocko rinkimų komiteto sąrašu, įkaite.

Savivaldybė nusprendė atpirkti privatizuoto žemės sklypo 8,5 aro dalį iš buvusios mero politinės bendražygės už beveik 90 tūkstančių eurų, kai už pastatą ir 46 arų žemės sklypą įmonė Savivaldybei sumokėjo 271 tūkstantį eurų.

Viešojo gynimo prokuroras šį sandorį sustabdė ir kreipėsi į teismą. Savivaldybė atsilaikyti prieš viešojo intereso gynimą bando pasisamdžiusi advokatus, kurių vienos valandos darbo įkainis – 157,3 euro.

Valdžios troškimas – areną remontuoti miestiečių pinigais

Savivaldybės teisininkai savo jėgomis bando nuginčyti kitą prokurorų bandymą apginti viešąjį interesą – suremontuoti Šiaulių arenos šaldymo ir vėsinimo sistemą už daugiau nei 300 tūkstančių eurų biudžeto pinigų. Nors tai nėra kapitalinis remontas, o einamasis remontas turi būti atliktas koncesininko – UAB Šiaulių universali arena lėšomis, Savivaldybė niekaip nedrįsta pareikalauti, kad ši areną valdanti įmonė, turinti milijoninę apyvartą ir šimtatūkstantinį pelną, atnaujintų vėdinimo sistemą ir ieško būdų, kaip šiuos darbus apmokėti iš miesto biudžeto. Neseniai Savivaldybė pralaimėjo teismą.

Spaudos konferencijoje Administracijos direktorius Antanas Bartulis pasakojo apie scenarijus, kaip mokesčių mokėtojų pinigais suremontuoti arenos vėdinimo sistemą ir gąsdino, kad šiuos darbus atidėjus ateičiai, jie pabrangs.

„Darbus, kuriuos planavome padaryti 2024 metais, palyginti su darbais, kuriuos reikės padaryti iki 2030 metų, matome neišvengiamą jų pabrangimą. Galima užduoti klausimą, kiek miestui kainuos prokuroro „apgintas“ viešasis interesas“, – ironizavo A. Bartulis.

Direktorius nepaaiškino, kodėl negina miestiečių suneštų biudžeto pinigų ir nereikalauja, kad koncesininkas jau šiandien atnaujintų Šiaulių arenoje reikalingą vėdinimo sistemą savo pinigais.

Tačiau Administracijos direktorius pripažino, kad arenos koncesijos konkurso sąlygose nebuvo numatyta galimybė per pirmus koncesijos metus kreiptis į Savivaldybę, kad ji atliktų ir einamuosius remonto darbus. Anot direktoriaus, konkurso sąlygose buvo numatytos derybos, o šis susitarimas išsiderėtas jų metu.

Opozicija aiškina, kad jei tokia sąlyga būtų buvusi vieša, o ne miesto valdžios ir privataus uab'o, kuris siejamas su žinomu mieste verslininku, susitarimas, koncesijos konkurse būtų dalyvavę daugiau įmonių ir koncesijos sąlygos būtų buvusios žymiai geresnės.

Taigi, Savivaldybė jau šio proceso pradžioje prasilenkė su viešuoju interesu, o dabar bando pudruoti situaciją.

Meras pamatė „šilumą“ valstybinių institucijų vadovių akyse

Pastaruoju metu dėl neteisingai įvykdytų viešųjų pirkimų pasipylė Savivaldybės įgyvendinamiems projektams taikomos europinių pinigų išskaitos.

Tai reiškia, kad dėl padarytų pažeidimų įgyvendinant projektus Europos Sąjungos struktūrinių fondų skiriamos lėšos sumažinamos tam tikra procentine sutarties vertės dalimi, o jei šios lėšos jau panaudotos, reikalaujama tą dalį grąžinti.

Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaro rekonstrukcijos projekte pritaikė apie 600 tūkstančių eurų išskaitą, Pramonės gatvės remonto projekte – irgi panašią sumą, o dengto futbolo ir regbio stadiono statybos projekte – net 3,5 milijono eurų. Tas lėšas Savivaldybė turėtų rasti miesto biudžete.

Savivaldybė su tokia pozicija nesutinka ir ginčija šiuos sprendimus teismuose. Bylą dėl Vilniaus gatvės veda Savivaldybės teisininkai, o kitose dviejose bylose Savivaldybė samdo advokatus. Pirmosios instancijos teismuose jų atstovavimas kainuos apie 40 tūkstančių eurų.

Šiaulių meras A. Visockas kategoriškas: darbai padaryti arba vyksta, žalos nėra jokios, todėl išskaitos nėra teisingos. Tačiau savo „principą“ apginti pati miesto valdžia su visa Administracija nepajėgia, tam samdomi brangūs teisininkai.

Pirmadienį Šiaulių savivaldybėje vyko Šiaulių regionų plėtros tarybos susitikimas su Finansų, Vidaus reikalų ministerijų atstovais, Centrinės projektų valdymo agentūros vadovais.

A. Visockas pasidžiaugė, kad „asmeninių kontaktų“ dėka pavyko nestabdyti futbolo ir regbio maniežo statybos, o dėl pusketvirto milijono išskaitos Savivaldybė kreipiasi į teismą.

Kalbėdamas apie finansų viceministrę Neringą Rinkevičiūtę- Laurinaitienę ir CPVA direktorę Indrę Šuolienę, meras suokė apie šių moterų gerumą ir „šilumą akyse“. Nebeištvėrė kitų savivaldybių merai.

„Nepataikauk, Artūrai, vis tiek išskaitą mokėsi“, – tarė Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas, o kiti apskrities savivaldybių merai pritariamai nusijuokė.

Viceministrė vėliau pakomentavo, kad meras teisingai daro, kreipdamasis į teismą, nes teismai paprastai šią išskaitą sumažina. Yra Europos Teisingumo Teismo išaiškinimas, kad bauda turi būti adekvati padarytai žalai, tačiau Europos Komisija taiko vienodas išskaitas visoms šalims be jokių išlygų.

Viceministrė taip pat aiškino, kad bendraujant su Šiaulių meru ir kitų valstybinių institucijų atstovais buvo rasta galimybė nestabdyti maniežo statybos Šiauliuose, ją tęsti, o finansinius reikalus išspręsti po teismo sprendimo.

Dengto futbolo ir regbio stadiono statybą buvo numatyta užbaigti šių metų lapkritį. Kuo greičiau ir naudojant kuo mažiau miesto biudžeto lėšų pastatyti naują sporto objektą – yra viešasis interesas.

Tačiau šiuo atveju viešasis interesas yra kiek politizuotas. Kitų metų pavasarį – vietos savivaldos rinkimai, o valdantieji nelabai šią kadenciją turi ką parodyti, išskyrus kelias suremontuotas gatves. Verkiant reikia iki rinkimų perkirpti juostelę prie maniežo.

Artėjant rinkimams miesto valdžia skuba. Perkasinėtas visas miesto centras – vienu metu vyksta arterinių gatvių remontas. Spaudžia rinkimų terminas.

Skubėjimas gerų rezultatų neduoda. Išasfaltavus žvyruotas gatves Kalniuko rajone, jau po metų dangoje atsirado gilūs įtrūkimai. Aiškinama, kad norint padaryti kuo daugiau darbų naudotas pigesnis minkštas asfaltavimo būdas, todėl įtrūkimus gali sulyginti... saulė.

Kam atstovauja Savivaldybė prieš ginamą viešąjį interesą?

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos opozicijos lyderis Edvardas Žakaris kelia klausimą, kam atstovauja Savivaldybė teismuose prieš viešąjį interesą atstovaujantiems prokurorams.

„Man atrodo, kad valdžia vadovaujasi tuo, kad niekad neklysta ir rodo ambicijas. Jei mokėtų savo pinigais, tų ambicijų neliktų. Keistai atrodo, kai prokuroras prieš Savivaldybę gina viešąjį interesą. Tai ką tuomet gina Savivaldybė? Vieni gina viešąjį interesą, o kiti, kurie turi atstovauti žmonėms, tarnauti žmonėms, eina prieš juos? Blogiausia šioje istorijoje, kad nėra asmeninės atsakomybės. Savivaldybė dangstosi draudimu, tačiau jį panaudojus didėja išlaidos draudimo įmokoms“, – komentavo politikas.

Jis neprisiminė atvejo, kad Savivaldybė galutiniu sprendimu būtų laimėjusi teisminius procesus prieš prokuratūrą ar Vyriausybės atstovą Šiaulių ir Telšių apskričiai.

Bandyta valdžios interesą iškišti kaip valstybinį

Šiaulių meras Artūras Visockas visuomet randa kaltų dėl Savivaldybės keistų sprendimų. Anot jo, miestui trukdo „plaukuota ranka“, „dėdis su cigaru“.

„Kodėl tiek daug žmonių galvoja, kad didesnė dalis bylų yra politiškai motyvuotos. Tai rodo „Vilniaus kostiumo” atitrūkimą nuo realybės? Kodėl reikia taip stebėtis? Visi, kas dirba biudžeto sektoriuje, puikiai žino, kad stengtis ir siekti tikro rezultato yra tapę pavojinga. Saugu yra, kada ieškoma, kaip dirbti, kad tik kuo ilgiau ir mažiau kažką realiai (ne)daryti. Žmonės nutilo. Tarp jų ir merai. Realiai yra baisu stengtis! Tu iš karto atsiduri taikiklyje. Ir dabartinėje teisės aktų painiavoje galima nuteisti ir kokį tai skrendantį paukštį“, – socialiniuose tinkluose guodžiasi meras.

Meras stengiasi. Bando įbrukti valstybei Šiaulių oro uostą. Įtikinėjimai, kad valstybei verkiant reikia ketvirto – Šiaulių oro uosto, niekaip šalies valdžios neveikia.

Eina metai po metų, kaip nenaudojami stovi dešimtis milijonų eurų kainavę geležinkelio vėžė ir viešasis logistikos centras. Į šiuos niekam nereikalingus objektus sukišta tiek pinigų, kad būtų galima gerokai atnaujinti daugumą miesto gatvių.

Iš pradžių daręs spaudimą ministerijoms ir reikalavęs lėšų vėžės ir logistikos centro statyboms, dabar meras sako: „Jūsų pinigai, jūsų ir turtas. Pasiimkit ir jais rūpinkitės.“

Jis viešai kreipėsi į Ministrę Pirmininkę, ragindamas kuo skubiau perimti civilinį Šiaulių oro uostą. Mat jau kitais metais šis oro uostas gali prarasti keleivių terminalą, kuris reikalingas krašto apsaugai, o kartu netekti tarptautinio oro uosto statuso. O įmonė tai Savivaldybės, tad ir atsakomybė tenka jai.

Praėjusiais metais už veiklos efektyvumo vertinimo Savivaldybės įmonėje Šiaulių oro uoste atlikimo paslaugas Savivaldybė teisininkams sumokėjo per 12 tūkstančių eurų. Nepadėjo.

„Nors krisk iš klumpių! Mums nereikia 4-o oro uosto! Toks atskrenda ministerijos atsakymas. Kai jis yra pats didžiausias šalyje ir veikia pagal Vyriausybė nutarimą! Klausimas nėra reikia ar nereikia. Klausimas yra dėl jo veikimo efektyvumo! Visos televizijos klausimą ištransliavo per supriešinimą. Maždaug meras prašo, o Vyriausybė sako: „Eik tu, vaike, šėko pjauti“. Kodėl?“, – rašė meras savo feisbuko paskyroje, pridurdamas, kad šioje vietoje pasigedo Lietuvos filosofijos.

Opozicijos lyderis E. Žakaris mano, kad Savivaldybė, prašydama ministerijų pinigų projektams oro uoste vykdyti, turėjo pagrįsti poreikį, veiklą, perspektyvą.

„Dabar meras, kai jau svyla padai ir pamatė, kad nieko negali, pradėjo vaidinti valstybininką. Koks jis valstybei geras, o ši nesupranta ir neima oro uosto. Tai valstybė juk jo ir neprašė. Nė vieno rašto niekuomet nebuvo gauta, kad tas oro uostas reikalingas valstybei, ir kad tų investicijų jai reikia“, – aiškino Tarybos narys.

11

Iš dalies remiama Medijų rėmimo fondo