Naujausios
SAVAITĖS DISKUSIJA
Ar galima vaikui duoti diržo?
Praėjusią savaitę Seime priėmimo procedūrai buvo pateiktos Vaiko teisių apsaugos įstatymo pataisos. Gerokai pasiginčiję, parlamentarai nusprendė, kad fizinių bausmių vaikams uždrausti nereikia: neva patys tėvai turi teisę spręsti, ar vaikui sudrožti, pasukti ausį arba pastatyti į kampą. Ką reiškia tokie svarstymai XXI amžiuje? Apskritai ar tėvai turi teisę rykšte auklėti vaikus?
Renata su sūneliu Ryčiu, šiauliečiai, gyvena Vokietijoje:
— Kuo labiau vaiką skriausi, tuo labiau jis neklausys. Aš Rytukui vieną vienintelį kartą sudrožiau per užpakalį, tai po to visą savaitę mūsų santykiai buvo nekokie. Daugiau to tikrai nedarysiu. Pastebėjau, reikalai klostosi žymiai geriau, kai dėl visko šnekamės, aiškinamės ir tariamės. Atsimenu, mane vaikystėje irgi kartą lupo, oi, kokia tada buvau supykusi ir pažeminta, ilgai nekalbėjau.
Vokietijoje pamatė kaimynai, kad tėvai vaiką skriaudžia — tuojau policiją iškvies. Atvažiuoja labai greitai.
Ona, šiaulietė:
— Man atrodo, kartais sudrožti reikia. Kita vertus, gal mūsų neišprusimas verčia taip galvoti? Mano tėvas buvo labai griežtas, ir mes, visi penki vaikai, jo labai bijojom, nes suduodavo, kartais net stipriai.
Visi užaugome padorūs, geri, sąžiningi žmonės, kieta tėvo ranka nepakenkė. Mano vaikai taip pat užaugo geri, nors augindama irgi sudroždavau per kuprą. Ar dabar galėčiau uždrožti anūkui? Turbūt ne. Dabar galvoju, kad su vaiku galima gražiai susitarti. Gal tas mušimas yra suaugusiųjų, o ne vaikų problema?
Rolandas, šiaulietis:
— Aš pats vaikystėje diržo gavau, ir ne kartą, bet to nesureikšminu, nes tėvų meilė buvo didesnė. Mano nuomone, viskas priklauso nuo vaiko. Jeigu vaikas yra paklusnus — kam tas diržas? Bet jeigu vaiko charakteris sunkus, jeigu jis priešgyna, doro piliečio be diržo neišauklėsi. Svarbiausia, kad vaikas suprastų, už ką jis gavo. Savo vaikų kol kas neturiu, bet nemanau, kad pavyktų užauginti be mažiausios fizinės bausmės.
Jolanta, šiaulietė, augina trijų savaičių dukrytę:
— Kategoriškai pasisakau prieš bet kokios formos smurtą. Man nesuvokiama, kaip Seime net tokių klausimų kyla? Aišku, kad smurtas gali išprovokuoti tiktai smurtą, nieko daugiau. Vėliau stebimasi, kodėl vyrai muša žmonas, vaikai — tėvus? Mažas vaikas kaupia nuoskaudas, o vėliau jas reikia kažkur išlieti. Todėl vaikystėje ir smaugiami kačiukai, o suaugusieji konfliktus sprendžia kumščiais.
Justinas SARTAUSKAS, Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos narys:
— Su žmona užauginome penkis vaikus, viena paauglikė dar namuose. Galbūt kurį esu kaip nors nuskriaudęs ar užgavęs, bet fizinių bausmių netaikiau ir be to galima apsieiti. Vaikas yra vaikas, jis neturi galimybių apsiginti, o pyktis ir agresija išlieka ilgam. Svarbiausia konfliktų nepalikti neišspręstų, emocijoms nuslūgus būtina juos išsiaiškinti. Aš nemanau, kad tėvų smurtą patyręs vaikas ateityje pats būtinai bus smurtautojas. Bet, žinoma, šeimos pavyzdys, jos gyvenimo modelis daro didelę įtaką.
Kalbino Sigita STONKIENĖ, fotografavo Jonas TAMULIS
