Naujausios
GATVĖS POKALBIAI
Gero apetito
Šiauliuose vis atsidaro po naują kitų šalių maisto restoraną arba kavinę. Tuo tarpu turistai pirmiausia klausia, kur galima paragauti tikrų lietuviškų valgių?
Vakar praeivių klausėme, kokią virtuvę jie labiausiai vertina? Lietuvišką, egzotiško maisto ar savo — namų virtuvę?
Cepelinai — tarsi ilgai grojanti plokštelė
Nors vakar rytas nebuvo šiltas, saulės atokaitoje dvelkė tikru pavasariu. Jauna šeima su mažyliu vežimėlyje prisėdo ant suoliuko P. Višinskio aikštėje. Susipažįstame: Agnė ir Andrius Macijauskai. Vežimėlyje miega ką tik vieno mėnesio sulaukusi Izabelė. Šiauliečiai. Andrius yra karatė treneris, Agnės specialybės — administratorė ir kūno kosmetikė.
„Dažnai apsilankome ir pietaujame kavinėse, mėgstame jas keisti. Patinka tos, kurios turi savo tradicijas: ar ateisi po pusės metų, ar po metų, rasi tai, ko ieškai,“ — sako Andrius, kai paklausiame, kur ir kaip šeima maitinasi.
Nors nėra gurmanai, nevengia ir egzotiško maisto: kartkartėmis užsuka į kinų restoraną, o naujai duris atvėrusiame japoniškame — dar nebuvo. „Būtų įdomu palyginti su tikrais japoniškais valgiais“, — susidomi Andrius, kuris tris kartus lankėsi Japonijoje ir prisiragavo vietinių įdomybių.
Abiejų nuomone, Šiauliuose trūksta užeigų, kuriose dirbantis ir skubantis žmogus galėtų rasti paprasto, sveiko „naminio“ arba vegetariško maisto.
Kartą aplinkybės susiklostė taip, jog abiem maždaug pusę metų teko pietauti kavinėse. „Ir, nepatikėsite, prisiauginome riebaliukų“, — kraipo galvą Agnė. Pora įtaria, jog dėl to kalti įvairūs padažai ir ant riebalų gaminamas maistas.
Namuose jie daržoves, mėsą ir žuvį gamina ant garų, o lietuviška virtuvė atrodo per „sunki“.
„Užsiimu sportu ir žinau, kad lietuviški cepelinai skrandyje prabūna aštuonias valandas,“ — sportininko patirtimi dalijosi Andrius.
Macijauskų rytas prasideda nuo vaisių ir košių. Dieną valgo ant garų virtos mėsos arba žuvies su daržovėmis, o vakarienei renkasi pieno produktus: pavyzdžiui, varškę arba jogurtą. Agnė kartais palepina vyrą japoniška arba kiniška sriuba, o Andrius iš ryžių ir jūros gėrybių gamina skanią ir lengvą paeliją.
TRŪKUMAS: Agnės ir Andriaus Macijauskų nuomone, Šiauliuose trūksta užeigų, kuriose dirbantis ir skubantis žmogus galėtų rasti paprasto, sveiko „naminio“ arba vegetariško maisto.
Vegetarė liko alkana
Šiaulietė Janina Čiomėnienė yra vegetarė, nevalgo nei mėsos, nei žuvies. Namuose pasigamina įvairių patiekalų iš pačios užsiaugintų daržovių, kiaušinių, išsiverda košių, paruošia mišrainių.
„Iš avižinių dribsnių galima labai greitai skanią košę išvirti, blynų iškepti“. Tuo tarpu jos vyras mėgsta pavalgyti stipriau: pavyzdžiui, mėsos arba lašinukų.
O kai atvažiuoja paviešėti vaikai, ant stalo vyrauja tradiciniai lietuviški valgiai: silkė, cepelinai, visų mėgstama balta mišrainė, patiekalai iš vištienos bei įvairios Janinos mišrainės iš daržovių, specialiai gaminamos ir sudedamos į stiklainius rudenį.
Kavinės, restoranai ir kitos viešojo maitinimo įstaigos Janinos nedomina, nebent kas nors pakviečia dalyvauti kokioje šventėje.
Tiesa, ne taip seniai restorane šventė savo jubiliejų, bet nusivylė. Nors iš anksto prašė pagaminti ką nors vegetariško, ant stalo jai beveik nieko tinkamo nebuvo: „Taip ir likau pusiau alkana“.
Moteris nežino, ar yra Šiauliuose kavinė vegetarams, bet jeigu tokia būtų, būtinai apsilankytų.
Janina sakė daug metų prenumeruojanti „Šiaulių kraštą“, kurį perskaito nuo pirmo puslapio iki krašto žmonių siūlomų patiekalų receptų — paskutiniame.
IŠRADINGUMAS: Janina Čiomėnienė galėtų išvardyti daug skanių vegetariškų patiekalų, kurių kavinėse ir restoranuose nerasi.
Sunkmetis pakoregavo įpročius
Prieš gerą pusmetį šiaulietė muzikos mokytoja Inesa Žilėnienė savaitgaliais su šeima mėgdavo pietauti pamėgtose kavinėse arba restoranuose. Atsimena, pusiaudienį netgi būdavo sunku rasti laisvų vietų.
Deja, sunkmetis, kaip ir daugeliui, pakoregavo įpročius ir dabar visa šeimyna maistą ruošia namuose.
„Mūsų močiutė yra profesionali kulinarė, pagal jos receptus pasigaminame labai skanių valgių iš mėsos, miltų ir daržovių“, — nenusimena Inesa.
Moteris mėgsta lietuvišką virtuvę ir žino, kur Šiauliuose galima paragauti puikių lietuviškų patiekalų. „Didžiuliai skanūs cepelinai, vėdarai, plokštainiai, tik bėda, kad tos kavinės interjeras visai nelietuviškas“, — pedagogės nuomone, valgiai ir aplinka tarpusavyje turi derėti.
VARIACIJOS: Anksčiau muzikos mokytoja Inesa Žilėnienė savaitgaliais su šeima mėgdavo pietauti pamėgtose kavinėse, bet dabar stengiasi ko nors įdomaus pasigaminti namuose.
Jono TAMULIO nuotr.
P.S.
Lietuviška virtuvė
Lietuvių liaudies kulinarija formavosi ištisus šimtmečius. Pagrindiniai patiekalai: didžkukuliai, vėdarai, švilpikai, bulvių plokštainis, virtiniai.
Sriubos: šaltibarščiai, barščiai, saldi sriuba.
Desertai: šakotis, žagarėliai.
Gėrimai: žolelių arbata, starka, alus, degtinė, krupnikas, midus.
Lietuviška virtuvė formavosi bajoriška ir valstietiška. Bajoriškoje buvo labai paplitę kepti kumpiai, kimšta paukštiena, zrazai (perimti iš lenkų virtuvės). Atvežant karaimus, armėnus, į Lietuvą atėjo patiekalai iš rytų šalių: balandėliai, koldūnai, virtiniai, troškintos daržovės, žuvis. Gausus žvėrienos ir medaus vartojimas.
Tuometiniai Lietuvos ponai valgydavo keptas gulbes, rūkytas meškos nugarines ir kitokius įmantrius patiekalus. Ponų desertai: šakotis, žagarėliai, skruzdėlynas ir kiti, tuo metu žinomi visoje Europoje.
XIX amžiuje Lietuvos bajorų virtuvė nunyko.
Valstietiška virtuvė iki pat XIX amžiaus liko primityvi, paremta būtiniausiais produktais ir patiekalais: dešros, skilandis, lašiniai, rūkyta žuvis. Vystėsi mėsos-kruopų patiekalai (šiupiniai), šiek tiek panašūs į latviškos virtuvės putras, kurie šiuo metu beveik išstumti.
Svarbiausias valstiečių gėrimas būdavo pienas, rūgpienis, kartais pasukos. Senovės Lietuvoje buvo paplitęs midus, vėliau per vokiečių virtuvę atėjo alaus tradicijos.
Nuo XIX amžiaus vokiečių virtuvės įtakoje plačiai paplito bulviniai patiekalai: didžkukuliai, virtiniai, žemaičių blynai, bulviniai vėdarai, švilpikai, bulviniai blynai, virtos bulvės su krapais ir rūgusiu pienu, varške ar pasukomis.
Dauguma yra laikomi lietuvių nacionaliniais patiekalais, nors žinomi ir kitose kaimyninėse virtuvėse: ukrainiečių, baltarusių, lenkų, čekų ir kitose.
